Energetikos ministerija parengė tvarką, kaip bus perkamas SGD terminalo laivas ir kaip bus mažinamos viso terminalo išlaikymo sąnaudos. Jei planui pritars iš pradžių Vyriausybė, o po to ir Seimas, šiems reikalams valstybė skolinsis per 300 mln. eurų. Naštą justume ne tik mes, bet ir mūsų vaikai bei anūkai, nes jungą reikės vilkti iki 2044-ųjų. O mūsų palikuonys gal dujų iš viso jau nebevartos.
Energetikos ministerijos sukurptame plane neslepiama, kad dabartinė terminalo išlaikymo našta yra milžiniška - vien už jo eksploatavimą ir laivo nuomą iki 2024-ųjų mokame ir mokėsime po 66 mln. eurų kasmet, taip pat įsipareigojome iš norvegų „Statoil“ pirkti būtiną dujų kiekį, o tai dar atsieina iki 30 mln. eurų per metus. Britų ekspertai, atlikę mūsų užsakytą tyrimą, konstatavo, esą terminalo per metus Lietuvai sukuriama ekonominė nauda yra ir išliks didesnė nei sąnaudos, todėl siūloma laivą iki 2024 m. gruodžio, kai baigsis nuomos terminas, išpirkti.
Europos Komisija Lietuvai davė leidimą iš vartotojų 55 metus (toks yra terminalo infrastruktūros nusidėvėjimo laikotarpis) imti terminalo išlaikymo mokestį. Dabar metinės išlaikymo sąnaudos siekia iki 96 mln. eurų, dar apie 121-160 mln. eurų kainuotų pirkinys, todėl tai būtų didžiulė našta vartotojams. Energetikos ministerija laivui pirkti norėtų Seimo leidimo skolintis. Visos sąnaudos vartotojams būtų išdėstytos iki pat 2044-ųjų.
„Neatlikus šio optimizavimo įgyvendinant ilgalaikį suskystintų gamtinių dujų tiekimo modelį reikštų, kad būsimi gamtinių dujų vartotojai (po 2024 m.) patirtų didesnę ekonominę naudą esamų vartotojų sąskaita“, - akcentavo Energetikos ministerija.
Beje, ji planuoja ir atsarginį variantą - jei paaiškės, kad terminalas neatsiperka, tai yra, jei sąnaudos bus didesnės nei gaunama nauda, Seimas turės teisę nutraukti terminalo eksploataciją. Šimtai milijonų nuplauktų šuniui ant uodegos, beliktų tik viltis, kad bent jau laivą kam nors pavyktų iškišti.
Seimo Energetikos komisijos narys Linas Balsys dar kartą išreiškė priekaištą buvusiai Andriaus Kubiliaus Vyriausybei, kad ji pasiryžo pernelyg dideliam terminalui.
„Dabartinės Vyriausybės planai susiveda į tai, kad visi kaštai būtų padalinami nebe į 10, o į 30 metų - jei laivą pirktume. Energetikos ministerija gudrauja, nes tai - žaidimas skaičiais. Ji aiškina, kad metinės išlaikymo sąnaudos sumažės 40 proc., tačiau tas sąnaudas padengsime nebe per 10, o per 30 metų. O tai ne kas kita, kaip skolinimasis iš mūsų vaikų. Aišku, skolintis terminalui yra geriau, negi Gedimino Kirkilo partijai išlaikyti. Tačiau juokas juokais, bet atliktoje studijoje yra įrašyta daugybė „jeigu“. Joje aiškiai įrašyta, kad terminalo ekonominė nauda bus didesnė už sąnaudas, jei susiformuos Baltijos šalių dujų rinka, o kol kas tokio dalyko neturime ir vargu ar turėsime. Rašoma, kad ekonominė nauda bus mažesnė, jei Lietuvoje dujų vartojimas sumažės apie 20 proc. O to link ir einame, nes praktiškai Lietuva dujas naudoja tik šildymui, o beveik visos savivaldybės baigia pereiti prie biokuro. Arba planuojama, kad terminalas galėtų būti kaip degalinė praplaukiantiems laivams, bet nieko dėl to nedaroma, jokie projektai nepradedami, nėra net jokių ketinimų protokolų. Juo labiau kad suomiai statosi savus mažyčius terminaliukus. Man kyla įtarimas, kad įstatymais garantuosime paskolų ėmimą, tada visi nusiramins, nes metinės sąnaudos 40 proc. sumažės. Ir taip gyvensime, nepradėdami jokių projektų terminalo ekonominei naudai didinti. Ir turėsime dar vieną didelę naštą mokesčių mokėtojams“, - baiminosi L.Balsys.
Pasak jo, pirkti laivą būtų logiška, tačiau reikia spausti Energetikos ministeriją, „Klaipėdos naftą“ ir Vyriausybę, kad ji pradėtų planuoti, kaip padaryti, jog terminalas išsilaikytų pats, o ne iš vartotojų ar mokesčių mokėtojų. Be to, L.Balsys neatmeta galimybės, kad Seimas gali neleisti skolintis terminalo reikmėms. Tada arba tektų tam dešimtis milijonų eurų imti tiesiai iš biudžeto, atimant iš kitų reikmių, arba dar padidinti naštą vartotojams.
„Dėl paskolos irgi reikia labai atsakingos diskusijos, nes jau baigiame perkopti leistiną skolos ribą - 60 proc. BVP. Jei prieš rinkimus paleisime skolinimosi mašiną, sulauksime sunkių pasekmių. Visų pirma, taptume tarptautinės bendruomenės išlaikytiniais, kuriems būtų skolinama už didžiules palūkanas, ir taptume besikapstančiais iš ekonominės duobės, vietoj to, kad ekonomiką augintume“, - teigė L.Balsys.
Seimo Ekonomikos komiteto narys Artūras Skardžius priminė, kad Bermuduose registruota bendrovė „Hoegh LNG“ už laivo „Independence“ nuomą per 10 metų iš Lietuvos susižers 660 mln. eurų (be remonto ir aptarnavimo kaštų), nors pati laivą įsigijo už 250 mln. JAV dolerių arba mažiau nei 200 mln. eurų.
„Vien už nuomą sumokėsime tiek, kiek būtų kainavę trys laivai, o išpirkdami sumokėsime dar vieno laivo kainą. Didžiausia klaida, kad nuoma buvo ne išperkamoji ir kad negavome ES paramos, nors, aišku, tokiai amžiaus aferai niekas ir nebūtų davęs pinigų“, - piktinosi A.Skardžius.
Parlamentaras atkreipė dėmesį, kad būtų buvę logiškiau leisti statytis savo terminalą „Achemai“, o jei kada nors būtų atėjusi diena (kuri gal niekada ir neateis), kai Rusija užsuka dujas mums, šalis būtų galėjusi pasinaudoti „Achemos“ terminalu.
„2018 m. turėjo pradėti veikti dujų jungtis su Lenkija, dalinai finansuojama ES. Turbūt jai specialiai kaišiojami pagaliai, kad visi kalbėtume tik apie terminalą. Kadangi projekto krikštatėvis yra buvęs „Klaipėdos naftos“ vadovas Rokas Masiulis, nuspręsta nelaukti 2024 metų ir dabar skolintis milžiniškas lėšas, kad visi galai būtų užglaistyti, nes neaišku, kaip viskas pasisuks, kai baigsis prezidentės Dalios Grybauskaitės kadencija“, - spėliojo Seimo narys.
Beje, nors spėjama, kad „Independence“ išpirkimas kainuos iki 160 mln. eurų, Energetikos ministerija planuoja, kad skolintis gali tekti iki 308 mln. eurų.
„Slepiamos sutartys, todėl sunku ką nors komentuoti. Gali būti, kad planuojama skolintis ir nuomai. Taip pat ministerija kalba, kad terminalo išlaikymo našta nuo kitų metų sumažės 40 proc. Tikriausiai skolinsimės, kad ta metinė našta sumažėtų, tačiau ji bus „užkabinta“ nebe 10-čiai, o 30-čiai metų. Neaišku, kokia yra situacija ir dėl sutarties, susijusios su būtinu perkamų dujų iš „Statoil“ kiekiu. Tiesa, Seime yra svarstomas projektas, kad dalį dujų bus galima parduoti rinkoje. Tačiau tai - absurdas: pirksime iš norvegų už užaukštintą kainą, tačiau juk rinkoje parduosime tik už rinkos kainą. Kitaip tariant, pirksime brangiau, kad parduotume pigiau“, - pastebėjo A.Skardžius.