Kada turėsime subalansuotą biudžetą?nuotraukos (7)

2017 rugsėjo mėn. 11 d. 08:16:54 Perskaitė 1317

Planuotas biudžeto surinkimas šiemet viršijamas 3,4 proc., t.y. daugiau nei 300 milijonų eurų. Ramūnas Karbauskis rinkimuose žadėjo didelį dėmesį skirti kultūrai, švietimui, kas iš tikrųjų yra kertiniai mūsų Tautos akmenys. Faktiškai šitiems dalykams biudžetas nėra didinamas. Saulius Skvernelis, atėjęs iš policijos, tapęs premjeru, savo darbuotojams policininkams nuo liepos 1 d. padidino atlyginimus. Kai kreipėsi švietimo atstovai, buvo pasakyta, kad galbūt svarstysime kažką daryti nuo kitų metų.

 

Apie tai prie ŽALGIRIO NACIONALINIO PASIPRIEŠINIMO JUDĖJIMO apskritojo stalo diskutavo profesorius ekonomikos mokslų daktaras, buvęs Seimo narys, buvęs antros mūsų Vyriausybės užsienio reikalų ministras Povilas GYLYS ir Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signatarai Audrius RUDYS ir Rolandas PAULAUSKAS. Diskusiją vedė žalgirietis Gediminas JAKAVONIS.

G.JAKAVONIS: R.Karbauskis paaiškino, kad švietimo ir kultūros atstovams atlyginimai nėra didinami todėl, kad tai riboja Fiskalinės drausmės įstatymas. Tai kodėl tas įstatymas nekeičiamas? Europos Sąjungoje leidžiamas 3 proc. fiskalinės drausmės deficitas, o Lietuvoje jis yra 1 proc.

P.GYLYS:
Per 27 metus Lietuvoje nebuvo konceptualios diskusijos viešųjų finansų klausimais. Kam yra tie viešieji finansai, kiek jų reikia, kam jų reikia. Nes dominavo Lietuvos laisvosios rinkos instituto žmonės ir bankų ekspertai. Viešiesiems finansams skiriama marginalinė, tai yra paribio, vieta. Kuo viešųjų finansų yra mažiau, tuo geriau. Mokesčiai žudo verslą, vadinasi, ir šalį. Todėl mes turime vieną mažiausių biudžetų pagal procentinę BVP dalį visoje Europos Sąjungoje. Apie 29 proc. Ką tai reiškia? Kad bendriems mūsų reikalams yra nedaug pinigų.

Sakysime, esame neturtingi, mūsų BVP nedidelis ir dar procentas nuo BVP nedidelis. Normaliose šalyse jis sudaro apie 40 proc. Skandinavijoje mokestinės pajamos siekia 50 proc. Jie tuos pinigus išleidžia. O pas mus yra tokia filosofija: nori mokytojai pinigų - jiems sakoma, nėra pinigų. Nori mokslininkai pinigų - nėra pinigų. Nori kultūrininkai pinigų - nėra pinigų. Iš tikrųjų jų nėra. Bet kodėl? Biudžetas mažas. Nes nėra diskusijos, ar iš tikrųjų mokesčiai yra našta, ar jie yra investicija į bendruosius reikalus.

Jeigu dominuoja požiūris, kad mokesčiai visus smaugia, pirmiausia verslą, turtinguosius, tada iš tikrųjų mes esame tokioje padėtyje, kad neturime pinigų. Nes jų iš tikrųjų nėra. Mes kurį laiką turėjome 33 proc. BVP. O kiekvienas procentukas yra keli šimtai milijonų eurų, anksčiau būdavo apie milijardą litų.

R.PAULAUSKAS: Yra segmentų, kur pinigų daugėja.

P.GYLYS:
Aš kalbu apie viešuosius reikalus. Policininkams pinigų yra, nes yra Lietuvoje žmonių, kurie nuolat teigia, kad esame policinė valstybė. Tai policinėje valstybėje policininkas turi būti gerai apmokamas, nes kitaip jis netarnaus. Taip pat yra kariuomenė, nors visi mes žinome, kad pagrindinis nacionalinio saugumo klausimas yra emigracija.

Mes neturime pakankamai pajamų privačiu lygmeniu. Bendrieji reikalai labai prastai finansuojami, visas viešasis sektorius yra pusbadžio situacijoje. Tada žmonės nemato teisingumo, nejaučia, kad padėtis gerės, ir jie priima sprendimą išvykti. Ne iš gero gyvenimo žmonės išvažiuoja. Viskas yra susiję.

G.JAKAVONIS:
Viena iš valdžios funkcijų yra užtikrinti socialines garantijas pensininkams, švietimo ir kultūros žmonėms.

A.RUDYS:
O kas yra valdžia mūsų atveju?

G.JAKAVONIS:
Parlamentinėje valstybėje tai parlamentas, prezidentė ir premjeras.

A.RUDYS: Aš neatsitiktinai šitą klausimą užduodu, nes tai yra tik formos. O valstybės mes jau iš esmės neturime.

Klausėte dėl Fiskalinės drausmės įstatymo. Teoriškai mes jį galime atšaukti, pakeisti, bet praktiškai - ne.

Kitas aspektas - ne taip laisvai mes galime elgtis su biudžetu, nes jo projektą pirmiausia turi aprobuoti Europos Komisija. Kitaip sakant, Lietuva neturi savarankiškos biudžetinės finansų politikos arba turi mažus likučius.

Ar Lietuvos valstybė gali veikti kitu įrankiu? Tai yra monetarine politika. Dar prieš panaikindami litą, mes turėjome politiką neturėti savo politikos. O dabar mes neturime jokios politikos. Kitaip sakant, mūsų valstybė šia prasme de facto jau yra bejėgė. Kapitalo ir bankininkystės rinkos nebeprižiūri. Lietuvos bankas yra nebe Lietuvos bankas, bet Europos centrinio banko respublikinė Lietuvos kontora. Vadinasi, Lietuvos valstybė formalius instrumentus tarsi turi, faktiškai veikti negali.

Biudžete susikaupė 300 milijonų eurų perviršis. Matyt, gautas patarimas mažinti skolas. Iš dalies pritariu šitai politikai. Nes aš visiškai nenoriu, kad Lietuva atsidurtų Graikijos situacijoje. Kuo didesnė yra valstybės arba pseudovalstybės skola, tuo daugiau šansų, kad ją pradės reguliuoti iš šalies. Pas mus dar reguliuoja iš šalies beveik nepastebimai, o Graikiją reguliuoja atvirai.

G.JAKAVONIS: Bet nurašinėja skolas, tai gal ir mums reikia skolintis?

R.PAULAUSKAS: Graikijoje skolos auga. Kuo labiau gelbėja, tuo skolos didesnės.

A.RUDYS:
Šito aš nenoriu, todėl pritariu politikai, kad papildomas lėšas reikia naudoti šalies skolai mažinti.

Yra dar vienas niuansas, apie ką nekalbama. Pavyzdžiui, kodėl neskiriama lėšų tam ar tam. Įsivaizduojate, šiais metais mes gavome 300 milijonų eurų ar dar daugiau iki metų pabaigos. Tai yra vienkartinis dalykas. O jeigu pakelsi atlyginimus, tai jau yra tęstinis dalykas, paskui nebeatimsi.

Dėl to gautas pajamas paskirti pastoviam finansavimui finansine prasme yra rizikinga. Galima būtų skirti kažkokią dalį ne žinant, o tikintis, kad augs ekonomika, atsiras papildomų lėšų. Bet aš manau, kad jas geriau yra įtraukti į biudžeto projektą ir tada melsti valstybines institucijas siekti to rezultato.

Diskusijos valstybės finansų klausimais vyksta nuolat. Tačiau kokia forma jos vyksta? Vieni yra iš esmės neįleidžiami.

P.GYLYS:
Diskusijos nėra. Jeigu yra tik vieno nuomonė, tai kokia čia diskusija?

A.RUDYS:
Povilas Gylys ir Romas Lazutka yra du žmonės, kurie dar kartais gauna viešą pasisakymą.

P.GYLYS: Tik ne pas nacionalinį transliuotoją.

A.RUDYS:
Visi kiti yra marginalai. Visą laiką transliuoja liberalus. Yra primetama liberalų kalbėsena, valstybė naikinama, todėl nėra visavertės diskusijos.

G.JAKAVONIS: R.Karbauskis žadėjo skirti dėmesį kultūrai, švietimui, kad bus tautiniai kostiumai, neparduos žemės užsieniečiams. Atėjęs apgavo visus. Ir dabar aiškina, kad nieko padaryti negalime. Galime. Mes viduje tuos dalykus pasislankioti galime.

R.PAULAUSKAS: Jeigu yra toks didelis netikėtų pajamų kiekis, galima daryti prielaidą, kad nelabai gerai buvo suplanuotas biudžetas. Jis gali skirtis kažkiek ir visada skiriasi, bet čia turbūt rekordinis pliusas per pastaruosius metus. Vadinasi, tie, kurie už jį balsavo praeitais metais, padarė kažkokių klaidų.

O kas tie žmonės, kurie skirsto biudžetą, planuoja jį, ir kaip jie atsirado tose vietose? Jie ten neatėjo ir neatsisėdo patys. Juos atvedė mūsų visuomenė praeitų metų rinkimuose. Kodėl visuomenė šitaip balsavo? Todėl, kad visuomenė ne pirmi metai, ne pirmi rinkimai bando pabėgti nuo konservatorių ir socdemų dueto.

Tai yra tam tikri bėgiai, viena pusė bėgių konservatorių, kita socdemų. Lyg ir vienas prieš kitą stovi, vienas į kitą piktai žiūri, bet bėgiai eina į vieną pusę. Ir konservatoriai su socdemais daugelį metų daro tą patį - iš esmės liberalią politiką.

Tauta bandė pabėgti nuo šitų, nepavyko. Kiti rinkimai - iškyla „Drąsos kelias“. Vėl tas pats, bandymas pabėgti nuo šito dueto. Praeitų metų rinkimuose lygiai ta pati situacija - bandydami pabėgti nuo šito amžino dueto, žmonės suteikė R.Karbauskiui milžiniškus įgaliojimus. Teoriškai jie gavo beveik daugumą. Kai pasižiūri, tai iš tų keliasdešimt valstiečių atvestų deputatų didžioji dalis yra ne valstiečių partijos nariai. Tai kas jie tokie, kam jie atstovauja?

Dabar formuoja Vyriausybę, ir Vyriausybėje, rodos, yra tik vienas ministras, kuris yra valstiečių partijoje. Visi kiti yra pakviesti iš šono. Tokie šiais laikais itin svarbūs postai kaip užsienio reikalai, krašto apsauga ir finansai iš esmės atiduodami iš karto. Jie laimi rinkimus ir pasako, kad šituos postus atiduoda spręsti kitiems. Tai ko jūs norite? Atėjo atsitiktinių žmonių būrys, ir jie pradėjo byrėti, vėl pakliuvo ant tų pačių konservatorių ir socdemų bėgių. Ne veltui nuolat svarsto, ar su konservatoriais eiti į koaliciją, ar su socdemais.

G.JAKAVONIS: Tik kad išsilaikytų valdžioje.

R.PAULAUSKAS: Byrėjimas yra akivaizdus. Kitaip sakant, visuomenė vėl suklydo, vėl šaudė ir vėl nepataikė. Jie nesusitaria. Aš jau nekalbu apie stambius dalykus, dėl prezidento vardo. Pirmieji partijos asmenys nesutaria, kelia sumaištį visuomenėje net nepasitarę.

P.GYLYS: Turite galvoje poną Landsbergį, aišku.

R.PAULAUSKAS: Taip. Prisiminkime Vyčio paminklo Lukiškių aikštėje klausimą. Seimas gegužės 2 dieną balsavo, kad Vytis turi stovėti. O Seime, kaip žinote, daugumą turi valstiečiai. Ir jų pačių Kultūros ministerija sako: ne, nebus. Aš manau, kad čia ne Kultūros ministerija, čia balsas, matyt, jiems atėjo iš kažkur.

G.JAKAVONIS:
Jeigu pacituotume kultūros viceministrę, ji pasakė, kad militarizuotų balvonų Lukiškių aikštėje nebus. Čia apie Vytį kalba, apie valstybės simbolį.

R.PAULAUSKAS: Ji gali šnekėti, ką nori. Bet faktas, kad Seimas nubalsuoja, ir to paties Seimo suformuota Vyriausybė sako „ne“. Dėl to nesistebėkime, kad šiandien jų reitingai vėl grįžta į pradinę padėtį, kitaip būti negalėjo, ir eis žemyn toliau.

Nėra diskusijos, kas yra rinkimai, kaip žmogus turi rinktis, į ką jis turi kreipti dėmesį. Dabar užtat šaudo, šaudo ir vis prašauna. O socdemai su konservatoriais kaip važiavo tais bėgiais, taip ir važiuos toliau.

G.JAKAVONIS: Visą laiką per televiziją kalba būtent skandinavų bankų ekspertai. Dabar šitie skandinavų bankai užima 98 proc. mūsų rinkos. Medicinos bankas ir Šiaulių bankas, kuris irgi jau su tam tikru ne mūsų kapitalu, užima 2 proc. Vadinasi, tik tiek mes savo ekonomiką galime paveikti. Jei sakome padidinti mokytojams, kultūrininkams algas, pensijas, iš karto televizijoje atsiras gerbiamas Gitanas Nausėda ir pasakys, kad to daryti negalima, nes mes sugriausime valstybę.

P.GYLYS: Tai kas iš tikrųjų valdo šitą šalį, ar mes suvereni šalis? Tiesa, aš sutinku, kai stojome į Europos Sąjungą, dalį suvereniteto sąmoningai turėjome atiduoti.

Jeigu būtų iš tikrųjų demokratinė situacija, tai šiandien nesiginčytume, kokia yra mūsų mokesčių sistema - progresinė ar regresinė, ar biudžetas galėtų pamažu didėti ir mes viešiesiems reikalams galėtume skirti daugiau, ne tik bokseriams, bet ir mokykloms, ligoninėms.

Yra valdoma viešoji erdvė ir žmonės sutrinka. Nėra už ką kaltinti žmonių. Jų nuomone manipuliuojama, sukeliamos dirbtinės situacijos, pykčiai. Kiek mes perskaitėme straipsnių apie Gretos Kildišienės paltą. O kiek buvo parašyta straipsnių, kas yra progresiniai mokesčiai? Arba dabar padidėjo pajamos iš PVM ir gyventojų pajamų mokesčio. Taigi čia ne Vyriausybės nuopelnas. Darbo jėgos trūksta, privačiame sektoriuje iš tikrųjų kyla darbo užmokestis, gyventojų pajamų mokestis didėja. O viešajame sektoriuje stagnacija. Kai pasižiūriu, kiek gauna docentas ir netgi profesorius, tai yra žeminančios algos. Ir pinigų šitam nėra. Nes nėra diskusijos viešųjų finansų klausimais.

Gerai, mes neturime pinigų dabar. Bet aš pasižiūrėjau spaudą. Portugalija bent jau fiskalinės politikos priemonėmis bando padaryti kažką kito. Jie šiokių tokių rezultatų pasiekė, bent jau kol kas, pusantrų metų yra geri poslinkiai. Vadinasi, net ir tokiu atveju yra tam tikros, kad ir labai ribotos, galimybės.

Yra toks garsus žurnalistas Edmundas Jakilaitis. Veda ekonominį forumą. Manau, tokias ekonomines laidas turi vesti žmogus, kuris žino bent jau ekonomikos pagrindus. Jis jų nežino. Todėl vyksta tokie turgaus pokalbiai. Dalis žmonių patiki, nes žmogus simpatiškas, įtaigiai kalba. Ir vėl einame į rinkimus. Gal programoje ir gerai buvo parašyta, bet jie gi nežino, kokia programinių nuostatų prasmė. Manau, tai yra ne tik Lietuvos problema. Tai yra ir Europos, ir Amerikos problema.

G.JAKAVONIS: Žmonės labai norėjo, kad valdytų profesionalų Vyriausybė, būtent profesionalai ministrai.


A.RUDYS:
Čia yra vienas iš Rytų Europos valstybių užvaldymo būdų. Tai yra paskleisti ideologiją, kad valstybę turi valdyti specialistai.

Valstybę turi valdyti politikai. O ministras yra valdančiosios partijos atstovas, arba instrumentas įgyvendinti rinkimuose laimėtą programą. Čia yra klasika. Beje, šitai vyksta Vakarų Europoje.

Bet Rytų Europai, centrinei Europai primesta kas kita. Kad tik specialistai žino, ką daryti. O kas yra specialistas? Tas, kuris vadinasi ekspertu. O kas yra ekspertas? Ekspertas yra tiktai tas, kuris ir tiki, ir vykdo neoliberalią politiką. Visi kiti yra ne ekonomistai ir ne ekspertai, o apsišaukėliai, marginalai ir panašiai.

Dėl Portugalijos - sutinku, jos valdymo modelyje yra tikrai dar nemažai savivaldos, būtent per fiskalinę politiką. Jinai yra išlikusi, nors ir kontroliuojama.

Portugalai turi norą kažko siekti ir turi politinę valią siekti. O mes neturime nei politinės valios siekti, nei noro siekti. Nes Portugalijos valstybingumas nenutrūkstamas, jis eina nuo XIV amžiaus. Todėl ten ir aristokratija yra išlikusi. Jie kitaip mąsto - jie mąsto nacionaliniais interesais. O mes mąstome šios dienos, rytdienos interesais ir kaip įtikti didesniam ponui.

Girdėjau pasakymą, kad šiais laikais užvaldyti teritoriją nėra prasmės. Rusija mano truputį kitaip. Valstybė yra užvaldoma ekonominėmis priemonėmis. Kalbant apie skandinaviškus bankus, yra mūsų valstybės užvaldymas. Tai yra ne teritorinis užgrobimas, bet valstybės funkcionavimo pakeitimas kažkam kitam naudingų interesų linkme. Šiuo metu Lietuva gal dar nėra galutinai užvaldyta, bet jau tris ketvirčius kelio link to nuėjusi.

R.PAULAUSKAS:
Žmogus tūkstančius metų siekė išrinkti sau geresnę valdžią, bet jam neišeina to padaryti.

Kai pažiūri Lietuvos algas, mes net už Estiją uždirbame gerokai mažiau, pensijos mūsų mažesnės. O vartojimas? O vartojimas gerokai didesnis. Ką tai rodo? Tai rodo, kad lietuvis, matyt, yra suktesnis už estą, dalį pinigų nuslepia, šešėlinėje ekonomikoje sukasi. Taip jie ir didina BVP, matyt, kol neapskaičiavo biudžeto projektuotojai. Emigrantų pinigai čia prisideda. Kitaip sakant, lietuvis gyvena šiek tiek geriau, negu jis pats apie save įsivaizduoja.

Galima perskirstyti tuos pinigus, kuriuos mes surenkame. O mes surenkame maždaug 6 milijardus eurų. Štai yra ta suma, kuria mes disponuojame. Dažniausiai operuojama BVP. Bet BVP yra labai virtualus skaičius, turbūt sutiksite. Realus skaičius yra tie 6 milijardai eurų, kuriuos mes surenkame per mokesčius ir iš kurių beveik pusę sudaro PVM. Šituos pinigus galima perskirstyti geriau, tai parodė keletas Lietuvos miestų, kurių žmonės sugebėjo šaudydami pataikyti į geresnį merą. Ir, pasirodo, galima rasti pinigų asfaltui, nors ten dešimtmečiais asfalto nebuvo.

Yra tokios sferos, kur sukasi gerokai rimtesnės sumos. Palūkanos, skolos tvarkymas - 600 milijonų kasmet. 10 proc. nuo tų 6 milijardų mes atiduodame skandinavams skolos tvarkymui. O buvo puiki proga kažkada, likviduojant „Snorą“, turėti valstybinį komercinį banką, dalis tų palūkanų galėtų likti Lietuvos finansų sistemoje.

Toliau - yra privatūs pensijų fondai. Būsimas finansų ministras pradėjo kalbėti, ar tikrai mes kasmet turime atiduoti 150 milijonų privatiems pensijų fondams ir ar bus iš to nauda. 150 milijonų, kurie nueina pensijų fondams, - tokia panaši yra ir „Sodros“ skylė. Jeigu mes šito žingsnio nebūtume žengę, „Sodra“ šiandien būtų nedeficitinė. Bet valstiečiai pasipriešinti neišdrįso, nes atsitiktiniai žmonės, nepasiruošę, ir kaltinti jų negali. R.Karbauskis pasiūlė žmonėms eiti į Seimą. Kaip moka, taip šoka.

A.RUDYS: Kaip šokdina, taip šoka.

R.PAULAUSKAS:
Tuo labiau. Jie Seime iš karto pakliuvo ant socdemų ir konservatorių bėgių, kur seniai jau viskas nustatyta.

Dar viena stambi pinigų suma yra vaistai. Mes permokame už vaistus, medicinos įrangą ir paslaugas. Skandinavijos šalyse kai kur yra valstybinių vaistinių tinklai. Kad negalėtų plėšti žmonių. Neišdrįso valstiečiai šito padaryti. Dėl to, kad atsitiktiniai žmonės. Juos labai lengva paveikti senbuviams.

Turime 6 milijardų biudžetą. Kalbama, kad jau kitais metais maždaug milijardas, t.y. kas šeštas euras, bus išleistas krašto apsaugai. Reikia turėti omeny, kad per pastaruosius 3-4 metus šita suma patrigubėjo. Natūralu, kad šitą skylę reikia kažkuo uždengti. Tada prasideda taupymas visomis įmanomomis priemonėmis. Aš dabar nediskutuoju, ar to reikia, ar ne. Tik akcentuoju skaičius.

Kita galimybė didinti mūsų 6 milijardus yra pradėti gaminti kažką naujo ir teikti kažkokias paslaugas. Bet palaukite, pagaminti šiandien problemos nėra. Reikia parduoti, reikia turėti rinkų. O kaip tu dabar paveiksi šituos procesus nevaldydamas muitų, neturėdamas savo įstatymų viršenybės valstybėje ir savo valiutų? Kai galėjai reguliuoti pinigų santykį ir per tai piginti arba branginti savo eksportą. Šitais klausimais diskusijų jau nėra.

G.JAKAVONIS:
Portugalai po Antrojo pasaulinio karo turėjo laikotarpį, kuris įvardijamas kaip diktatūra, buvo tarptautinė izoliacija. Bet buvo pripažinta, kad per šį laiką šalis susidorojo su ekonomine ir socialine krize. Ar čia kiekvieną kartą reikia tvirtos, ne imituojamos rankos, kuri visą politiką paverstų socialine politika, nukreipta į žmonių gerovę?

P.GYLYS:
Aš manau, kad portugalai parodė valią. Galutiniai rezultatai nėra aiškūs. Kalbama apie pastarųjų poros metų rezultatus, kurie pagerėjo. Jie iš tikrųjų vykdo jau kitokią politiką, ir viešųjų finansų srityje taip pat. O pas mus reikia spręsti, kaip grįžti prie tikro valstybingumo, tegul ir palaipsnio, atkūrimo, tai yra, kad formuotųsi tikra politikų klasė.

Jau kiek metų turime Lietuvoje finansų ministrus, kurie visada yra liberalų. Prisimenu dar finansų ministrę D.Grybauskaitę, kuri visoje Europoje gyrėsi, kad Lietuvos viešieji finansai yra patys liberaliausi Europoje. Gal ponas Algirdas Butkevičius buvo ne liberalas? Liberalas. Ingrida Šimonytė gal buvo ne liberalė? Liberalė.

Šiandien turime finansų ministrą Vilių Šapoką. Jis yra liberalus žmogus. Ateina valstiečiai su lyg ir socialiai jautresne programa, bet jos nepatvirtina Finansų ministerija, nes finansų ministras yra liberalas. Štai jums vyksta rinkimai, o viešųjų finansų politika nesikeičia.

Neįvertinami viešieji reikalai. Tai yra bendrasis gėris. Nebus bendrojo gėrio - nebus stiprios valstybės, nebus ir gero verslo. Šito mūsų lyderiai nesuvokia.

G.JAKAVONIS: Sakėte, kad valstybei reikėtų užsiimti gamyba. Ir vėl grįžtu prie valstiečių ir jų pažadų. Pradėjo keisti vadovybę „Lietuvos geležinkeliuose“, ėmėsi urėdijų reformos...

A.RUDYS:
Valstybė turi išlaikyti ekonominę galią. O ekonominė galia ir pasireikštų, jeigu valstybė sugebėtų ką nors atkurti, įsteigti, perimti.

Valstybiniame prekybos tinkle galima būtų pasakyti taip: 10 proc. pelno, ir užtenka. Ir nustatyti tokias kainas. Tai tada privatūs tinklai neturėtų kur dėtis. Tas pats ir dėl vaistinių, didmeninės degalų prekybos. Vėlgi būtų aiški kainų struktūra.

Valstybė turėtų atsikratyti liberalios ideologijos kasdienės įtakos. Reikia pamažu susigrąžinti valstybės galias. Bet tam vėlgi reikia turėti norą siekti ir politinę galią šito siekti. Lenkija, Vengrija šituo keliu eina. Aš asmeniškai labai norėčiau, kad šioje srityje mūsų valstybė paremtų Lenkiją. Nes tai būtų kova ir už mūsų pačių tolesnį likimą.

Jeigu norime išlikti kaip tauta, kaip valstybė, reikia per keletą metų BVP pakelti iki 35 proc. Europos Sąjungos vidurkis šiuo metu yra 42 proc. Vadinasi, mes ir taip 7 procentiniais punktais atsiliktume.

Kad pasiektume 35 proc. BVP, reikia pertvarkyti mokesčių sistemą. Dabar mūsų mokesčių sistema yra regresinė. Žmonės, turintys mažesnes pajamas, į biudžetą atiduoda didesnę savo pajamų dalį negu žmonės, kurie turi didesnes pajamas, skaičiuojant vienam žmogui. Šitą reikia apversti. Ir pridėtinės vertės mokestį, kuris šiuo metu yra valstybės biudžeto išsigelbėjimas, tiesiog būtina sumažinti, grąžinti į prieš krizę buvusį lygį.

Skirtingų tarifų buvimas yra socialinė valstybės politika.

P.GYLYS: O liberalai nori visiems vienodai.

A.RUDYS:
Turi būti gyventojų pajamų mokesčio diferenciacija. Žmonės bėga ten, kur yra progresiniai tarifai, ir stengiasi ten uždirbti daugiau, kad sumokėtų didesnį procentą negu Lietuvoje. Kai dabar pasakoja, kad žmonės išvažiuoja į kitas šalis dėl to, kad ten mokesčiai mažesni, yra absoliutus blefas. Išvažiuoja ne į tas šalis, kur mažesni mokesčiai, bet į tas šalis, kur yra didesni mokesčiai, bent jau tarifai. O išvažiuoja kodėl? Todėl, kad ten yra didesni mokesčių tarifai, didesnis BVP perskirstomas, didesnės socialinės garantijos.

Jeigu būtų politinė valia ir politinė jėga tai valiai realizuoti, galima sukurti mechanizmus, priverčiančius didelę dalį Lietuvos verslo atsisakyti viršpelnių ir dalintis su dirbančiais žmonėmis kur kas sąžiningiau. Per metus galima padidinti du su puse milijardo lėšas, kurias dirbantieji gauna iš savo darbdavių privačiame sektoriuje. Ir valstybiniame sektoriuje reikėtų tą patį daryti.

Verslas pagaliau suprato, kad kuo daugiau išvažiuoja, tuo mažiau verslui lieka vietos pačioje šalyje. Jeigu šalyje augs gyventojų masės, jų pajamos, tai ir verslas turės didesnius šansus veikti.

R.PAULAUSKAS:
Džiaugiamės, kad atėjo „Lidl“. Bet jis gi išveža pelną. Valstybinis prekybos tinklas su pagrindinių maisto produktų kiekiu leistų išlaikyti dalį pinigų čia.

Nesupratu, kodėl mes visą laiką, šnekėdami apie pinigus, neįvertiname, kad Europos Sąjunga gyvena iš skolintų pinigų biudžetan. Ir dabar centrinis bankas emituoja po 80 milijardų kas mėnesį niekuo nepadengtų eurų. Dar tik stebėtina, kad tokia maža infliacija. Štai jums yra diskusijų objektas.

Mes šiandien besąlygiškai klausome Europos Sąjungos. Net biudžetą turi mums patvirtinti. Negi dar kažkam neaišku, kad Europos Sąjungos ateitis - tiek finansinė, tiek politinė, tiek demografinė - yra miglota? O mes elgiamės taip, lyg ateityje nebūtų jokių problemų. Lyg čia būtų rojaus kampelis, tik klausykime jų, ir viskas bus gerai. Iš visų pašalių lenda. Vien ką reiškia „Brexit“, kad anglai pasitraukė. Šiandien jau šneka apie lenkus. Pažiūrėkite, kokios aistros kilo.

Kaip atrodys Lietuva, jeigu Europos Sąjunga nueis kitokiais keliais, negu mums norėtųsi? Ar gali Europos Sąjunga gyventi iš skolintų begalinių pinigų? Iš emitavimo tuščių pinigų?

Toje pačioje Europos Sąjungoje nėra demokratijos. Komisarai nerinkti, prezidentas nerinktas. Parlamentarai įstatymų iniciatyvos teisės Europos Parlamente neturi.

A.RUDYS: Ir ačiū Dievui. Nes visa tai, ką sakote, veda prie vienos valstybės. O Europos Sąjunga, mano akimis žiūrint, turi likti valstybių sąjunga.

Daugiau apie tai skaitykite čia

Parengta pagal savaitraščio „Respublika“ priedą „Žalgiris“





"Respublikos" leidiniai", Smetonos g. 2, Vilnius, Tel. , Faks. , El. paštas info@respublika.net