respublika.lt

2018 rugpjūčio 17, penktadienis

Ką žada Vyriausybės pristatyta nauja mokesčių reforma?nuotraukos (16)

2018 gegužės mėn. 07 d. 07:06:11
Gediminas JAKAVONIS

Neseniai Vyriausybė paskelbė dar vieną naują mokesčių reformą. Nors jos kūrėjai pranašauja, kad naujovės palengvins gyvenimą ir mažins socialinę atskirtį, skamba labai prieštaringi atsiliepimai. Neaišku, kokiais būdais reformos bus įgyvendinamos, o ekonomistams kyla daugybė klausimų dėl kai kurių Vyriausybės siūlymų tikslingumo.

 

Apie visa tai prie ŽALGIRIO NACIONALINIO PASIPRIEŠINIMO JUDĖJIMO apskritojo stalo diskutavo ekonomistė Rūta VAINIENĖ, Seimo nariai konservatorius Kęstutis MASIULIS, socialdemokratas Artūras SKARDŽIUS, mokesčių ekspertė Rūta BILKŠTYTĖ. Diskusiją vedė žalgirietis Gediminas JAKAVONIS.

G.JAKAVONIS: Visai neseniai buvo paskelbta nauja mokesčių reforma, kuri palietė įvairias sritis - švietimo sistemą, socialinę sritį ir pan. Kaip jūs, Rūta, vertinate šią naują reformą? Ar ji kardinaliai palies visą mūsų Lietuvą, ar tik apims 10 proc. mūsų gyvenimo? O gal pristatytą reformą galima traktuoti tik kaip viešųjų ryšių akciją, kas dabar yra labai populiaru. Kas čia vyksta?

R.VAINIENĖ: Tose dviejose pasiūlytose srityse: mokesčių reforma ir pensijų kaupimas, yra iš tikrųjų nemaži pokyčiai. Reikia pripažinti, kas pokyčiai yra esminiai, paliečiantys kiekvieną dirbantį, kiekvieną kaupiantį pensijai ir jai nekaupiantį. Tame visame pakete yra ir gerų, ir blogų pasiūlymų, tokių, kokių nereikėjo visiškai daryti. Bet, kad tai yra reforma, paliečianti kiekvieną žmogų, yra faktas. Ir faktas yra tai, kad apie kai kuriuos šios reformos elementus, pvz., darbdavio ir „Sodros“ sujungimą, buvo kalbėta labai seniai, labai daug ir tiesa yra ta, kad iki šiol niekas nesiryžo to padaryti. Aš asmeniškai matau ir teigiamas puses, matau ir neigiamas puses. Tai tikrai nėra tik viešųjų ryšių akcija. Jeigu Seime bus pateikti įstatymo pakeitimai ar pasiūlymai, jie bus svarstomi ir jeigu jie, tokie, kokie yra, bus priimti, tai bus didelis ir reikšmingas pokytis.

G.JAKAVONIS: Gal galite trumpai pasakyti svarbiausius šios reformos akcentus?

R.VAINIENĖ: Pagrindinė pensijų kaupimo dalis yra ta sritis, kurios nereikėjo įtraukti į šią reformą. Nereikėjo naikinti pervedimų iš „Sodros“ į privačius pensijų fondus todėl, kad buvo sukurtas šis modelis tokiu principu, jog iš „Sodros“ tarifo dalis atkeliautų į gyventojų sąskaitą. Mintis buvo tokia, kad sumažintų ilgalaikius „Sodros“ įsipareigojimus. „Sodra“ dėl demografinių priežasčių ateityje negalės patenkinti viso to pensijų poreikio, kuris atsiranda senėjant visuomenei. Dėl to ir atsirado tas kaupimo elementas, kuris nuolat buvo didinamas. Vėliau atėjo krizė ir Andrius Kubilius nukarpė pensijas. Tris kartus karpė, tuomet atstatė su tokiu jungtiniu variantu. Didžioji šios pensijų kaupimo pertvarkos bėda yra jos sudėtingumas. Antroji didelė bėda yra ta, kad pensijų kaupimas yra ilgalaikis žaidimas - 40 metų. Šito žaidimo metu buvo dešimt kartų pakeistos taisyklės ir dar kartą jos yra keičiamos. Ir vėl keičiamos iš esmės. Yra dvi didelės blogybės - neaiškumas ir taisyklių keitimas. „Sodra“ atstatoma visu dydžiu, iškelia bazinę pensiją, kad neparodytų visos „Sodros“ naštos ir palieka ilgalaikius „Sodros“ įsipareigojimus, kurių negalės vykdyti. Štai šią pensijų kaupimo dalį, aš matau kaip silpniausią dalį tame reformų pakete. Todėl, kad ji labai sujaukė žmonių protus. Žmonės jau 2013 metais turėjo pasirinkti, ar jie grįžta į „Sodrą“, ar jie kaupia 2 proc. ir pan. Jau tada buvo sumaištis. Dabar, kai yra ir daugybė variantų, ir dar tie variantai išdėstomi trejų metų laikotarpiui, tai įsivaizduokite, jog kiekvienais metais bus pasikeitimas. Čia jau specialistui sudėtinga suprasti, o ką kalbėti apie kiekvieną žmogų, kuris rinksis - kaupti ar nekaupti. Ateityje bus skatinama 4 proc. prisidėti patiems asmenims, kurie iki šiol nekaupė. Jeigu žmogus gauna minimalią algą, tai apie investicijas kalbėti yra nerealu.

G.JAKAVONIS: Klausimas Rūtai Bilkštytei. Ką jūs pastebėjote ir galėtumėte akcentuoti?

R.BILKŠTYTĖ: Šią mokesčių reformą aš prilyginčiau senųjų namų renovavimui. Iš tikrųjų renovuotas namas atrodo labai gražiai, bet jis lieka su ta pačia laiptine, plonom sienom, papuvusiais vamzdžiais ir pan. Esmė yra ta, kad mokesčių reforma skamba gražiai, bet iš tikrųjų tai nėra ta nauja visa apimanti mokesčių reforma. Visos tos aktualiausios paskutiniais metais keliamos idėjos patenka į mokesčių reformą. Mano nuomone, yra visiškai suveltas nekilnojamojo turto mokestis. Matosi tik viena idėja - apmokestinti labiau tuos objektus, kurie yra naudojami nuomai, būtų nuomai, kurie yra konkurencija viešbučiams. Aš manau, kad yra visiškai neteisinga taikyti nekilnojamojo turto mokestį, tai galima apmokestinti papildomai peržiūrint pajamų mokesčio taisykles būtent už tokią veiklą.

G.JAKAVONIS: Interviu su Lietuvos banko valdybos pirmininku Vitu Vasiliausku buvo užsiminta apie verslo liudijimų naikinimą. Kokia jūsų nuomonė?

R.BILKŠTYTĖ: Verslo liudijimų naikinimo idėja yra labai teisinga. Bet aš manau, kad nereikia jų naikinti. Tiesiog reikėtų peržiūrėti šią sistemą. Jeigu tu nuomoji daugiau butų, ne vieną, tai tuomet tas verslo liudijimas negalioja. Verslo liudijimai dabar daugiausia naudojami tokioms paslaugoms, kurios teikia daugiausiai šešėlio: kirpyklos ir panašios paslaugos. Jeigu didintumėm mokesčius, tai galima labai greitai pastumti smulkius verslininkus į visišką šešėlį. Verslo liudijimas padeda surinkti iš smulkių verslų fiksuotas pajamas. Tačiau jeigu matomas piktnaudžiavimas, tuomet reikia imtis priemonių. Bet tai yra pavieniai dalykai, o dabar mes norime visus verslo liudijimus suasmeninti.

G. JAKAVONIS: Ką manytumėte jūs, Kęstuti?

K.MASIULIS: Daugeliui dalykų pritariu, tačiau ne viskam. Nemanau, kad yra teisinga visus šiuos pertvarkymus vadinti sistemiška reforma. Daugiausiai pokyčių sulauks pensijų kaupimo fondai, nes čia vyksta didžiausia pertvarka. Visiškai pritarčiau Rūtai Vainienei, net neturiu ką pridurti. Pakeitimų sistemoje, kad gyventojai patys galėtų privačiai kaupti pensijoms, buvo bent šeši. Manau, kad turėtų būti išlaikytas tęstinumas, o ne kiekviena nauja Vyriausybė ką nors keistų ir dar po keletą kartų. Dažniausiai ne visi supranta, kaip pasikeičia sistema. Dabar žmogus, penkiolika metų kaupęs pensijai, vėl atsiduria toje pačioje vietoje ir turi apsispręsti, ar dalyvaus kaupimo sistemoje, ar ne. Tai, manau, labai nerimta. Kur aš tikrai norėčiau poslinkių, tai nekilnojamo turto apmokestinimo srityje. Dabar tai yra tik fragmentiški pasitvarkymai, jokios reformos aš nematau, čia tik sujaukiama sistema. Nematau nieko bloga, jei ir pensininkas už savo butą per metus mokėtų 30 Eur. Bet atsirastų aiškumas, kad mokama už turtą, už jo vertę. Tačiau mokestis turėtų priklausyti nuo turto vertės, o ne samprotaujant: sodo namelis ar ne sodo namelis, gyvena ar negyvena, antras, trečias ar ketvirtas ir pan. Aš manau, čia turi būti aiški ir paprasta tvarka, kad šie mokesčiai turėtų atitekti savivaldybei.

Vėl yra paleista daug informacijos, kad bus įvedinėjamas automobilių mokestis. Minčių tokių yra, bet jos neteisingos. Nes reikia apmokestinti oro taršą, o oro tarša yra apmokestinama per kuro akcizus ir pan. Kuo automobilis daugiau teršia orą, tuo jis daugiau sunaudoja kuro. Todėl dar kartą apmokestinti tą taršumą, yra visiškai nesuprantama.

G.JAKAVONIS: Daugiausia teršia senesni automobiliai. Tačiau yra socialinis sluoksnis, kuris negali įpirkti geresnio automobilio. Kaip jūs, pone Artūrai, vertinate šiuos pakeitimus? Ar jums taip pat atrodo, kad yra daug neaiškumų?

A.SKARDŽIUS: Kalbant apie pačią mokestinę reformą, tai esu priešininkas mokestinio reglamentavimo. O kur jau imasi kaitalioti, tai turi būti ne kieno nors politiniai - piariniai tikslai. Turi būti išdiskutuota, turi būti prognozuojama ir modeliuojama, koks bus poveikis. Jeigu mes imame jautriausius sektorius, t.y. pensijas, darbo santykius ir verslo aplinką. Valstybė turi būti orientuota, kaip uždirbti pinigus, kad ta „melžiama karvė“ neįsiregistruotų Olandijoje ar Latvijoje ir biudžetas neprarastų pajamų. Reikia, kad tų „karvių“ būtų kuo daugiau, kad būtų tokia aplinka, jog ateitų investicijos. Daug finansinių įmonių jau bėga iš Lietuvos dėl daugelio priežasčių: dėl to, kad didėja darbo jėgos kaštai ir ta neprognozuojama mokestinė aplinka yra sunki verslui. Per pusantrų metų parlamente nebuvo pristatyta, koks yra laukiamas rezultatas, nebuvo jokios moduliacijos, niekas neprognozuoja ir poveikio šalies ekonomikai, žmonėms, pensininkams nei ilgalaikėje, nei trumpalaikėje perspektyvoje. Todėl šiandien vertinti šiuos pasikeitimus būtų per anksti.

G.JAKAVONIS: Gerbiama Rūta, man susidaro įspūdis, kad politikas yra tarpininkas tarp verslo ir darbuotojų. Tačiau pas mus taip yra, kad yra verslas ir yra politikai. Bet pakalbėkime apie švietimą, ką jūs manote apie žadamas naujoves?


R.VAINIENĖ: Pirmiausia norėčiau pasakyti, kad viešos diskusijos yra būtinos. Kas būtų, jei politikai sakytų - nediskutuokime apie tai. Tuomet visi apkaltintų, kad nebuvo diskusijos. Tai yra normalus procesas, normali procedūra. Jeigu kas nors neteikia tų pasiūlymų, tai pats kaltas. Kas nori, gali tą diskusiją rengti, net ir socialiniame tinkle gali tokią bangą sukelti. Tačiau yra nemažai žmonių, kurie jau nebetiki, kad gali ką nors pakeisti. Sujungime aš matau prasmę dėl dviejų dalykų: pirma, jeigu tu apjungi darbuotojo ir darbdavio įmokas, tai tau atsiranda labai stiprus pagrindas apjungti ir administravimą. Dabar yra dvi „kišenės“ - „Sodra“ ir VMI. O po šios reformos, mokesčiai ir „Sodra“ sukerta rankomis ir turime tik vieną „kišenę“. Bet čia kalbant tik apie administravimą. Žmogus mato, ką jis sukuria, kokia yra jo mokesčių našta. Kodėl valstiečiai visa tai daro, kodėl čia jie tokie misijonieriai? Matau, kad jie nori didinti mažas pajamas, bet negali to daryti be apmokestinamo pajamų dydžio. Minimali alga yra 400 Eur, neapmokestinamas pajamų dydis yra 380 Eur, ir jie šio metodo negali tęsti. Tuo tarpu, kai jie apjungs darbdavį ir „Sodrą“, žmogaus alga padidės trečdaliu. Jie turi žymiai daugiau erdvės didinti neapmokestinamą pajamų dydį ir didinti daliai asmenų, kurie gali prisitaikyti tą neapmokestinamą pajamų dydį, gali naudotis juo, ir per tai pasiekia mažas pajamas gaunančius žmones. Dabar šis instrumentas yra išsisėmęs. Ir NPD didinimą galima tęsti toliau.

Dabar apie švietimą. Manau, kad iš visų dalykų, kurie buvo pristatyti, nei sveikatos apsaugos sistemoje, nei švietimo sistemoje aš neįžvelgiau nieko nauja. Neradau ten jokios inovacijos, kažkokio „grūdo“. Sveikatos ministras, labai neatsargiai pasišvaistė mintimis, kad dešimčia mėnesių pailgės vidutinė gyvenimo trukmė ir pan. Man tos dalys pasirodė tokios silpnos, esminių pokyčių tikrai nepamačiau. Pas mus yra viskas labai sudaiktinama: į renovacijas, į patalpas, į šildymą, o ne į mokymą. Su sveikatos priežiūra yra kita problema - lėšų trūkumas.

G.JAKAVONIS: O kokia būtų mokesčių ekspertės nuomonė, pastebėjimai dėl skelbiamų reformų švietimo ir sveikatos sistemose?

R.BILKŠTYTĖ: Pirmiausia norėčiau pakalbėti apie nekilnojamojo turto mokestį. Niekaip nesuprantu, kai sakoma, kad pas mus nėra visuotinio nekilnojamojo turto mokesčio. Pas mus jis tikrai yra visuotinis. Labai aiškiai yra nustatyta taisyklė: jeigu tavo nekilnojamojo turto vertė yra 220 tūkst. Eur, tu nemoki to mokesčio, bet jei didesnis, tai tu moki nuo tos sumos. Nuo kokios kainos yra mokamas? Nuo registro. Visame pasaulyje dažniausiai - nuo rinkos kainos.

K.MASIULIS: Noriu pakalbėti, kaip ta reforma buvo vykdoma. Neturint kažkokio projekto, buvo pradėta šnekėti, Vyriausybėje buvo diskutuojama pakankamai ilgai, kol pagaliau buvo surastas bendras vardiklis. Padarius prezentaciją, visa tai buvo pateikta visuomenei. Taip ir turėtų būti vadybiškai. Vyriausybę už tai būtų galima pagirti.

O sveikatos apsauga ir švietimas... Švietimo sistemoje aš matau ne pažangą, bet „atžangą“. Nes po bandymo pereiti prie etatinio darbo apmokėjimo, nemanau, kad tai yra teisinga, turint omenyje, kokia milžiniška demografinė dinamika yra kaimuose. Nebeliks spaudimo savivaldybėms tvarkytis. Aš čia nematau jokios pažangos. Sveikatos apsaugos sistema yra daug sudėtingesnė, bet ji yra blogai finansuojama. Tai tikrai nėra ta sritis, kuriai reikėtų vėlesnio finansavimo nei viešajam saugumui. Dėl nekilnojamojo turto mokesčio... Aš nesutinku, kad jis yra visuotinis. Jeigu mes pasakome, kad jis yra visuotinis, bet moka tik keli šimtai žmonių, tai koks tuomet visuotinis? Mano supratimu, nekilnojamojo turto mokestis turėtų būti visuotinis. Kai išimčių jokių nėra, tai nėra ką ir apeiti.

G.JAKAVONIS: Tad kokie būtų jūsų verdiktai?

A.SKARDŽIUS: Reikėtų pažvelgti į tai, kad buvo „baltosios pirštinės“, dabar tai vadinama „baltaisiais finansais“. Pats verslo sąmoningumas yra pasiekęs pakankamai aukštą lygį. Apie turto mokestį aš taip pat turiu kategorišką nuomonę. Mes užmirštame vieną aspektą: turime žiūrėti, iš kur tas turtas atėjo, kaip jis buvo sukauptas. Dabar yra 28 metai po nepriklausomybės atkūrimo, tai tas turtas buvo sukauptas iš ko? Juk buvo paskirstyta kiekvienam žmogui, o dabar mes apmokestiname kaip sukurtą prabangos elementą. Dabar tas namas yra prestižinėje vietoje, o galbūt anksčiau ta vieta nebuvo prestižinė. Tai būtų neteisinga. Aš pasisakau už visuotinį turto mokestį. Galiu pasakyti, kad mes neproporcingai investuojame ir į sveikatos sistemą.

R.VAINIENĖ: Aš dar nepasisakiau apie turto mokestį. Mano pozicija skiriasi nuo visų pašnekovų. Jeigu į mokesčius žiūrėsime taip - iš kur čia dar paimti - tai gali apmokestinti ir šunis, ir kates, ir orą, ir barzdas, ir langus, ir pan. Už turto mokesčio nėra jokios ekonominės logikos. Jis yra seniausias mokestis. Buvo taikomas tada, kai nebuvo jokių kitų pajamų apmokestinimo būdų. Dabar mes nebeturime atkartoti visų tų mokesčio sistemų, kurios yra anksčiau buvusios. Turtą gyventojai yra įsigiję iš neapmokestinamųjų pajamų. Jeigu jie pirko naują, tuomet sumokėjo ir pridėtinės vertės mokestį. Jeigu jie tą būstą nuomoja, tuomet jie moka gyventojų pajamų mokestį. Mano supratimu, šis mokestis yra pats ydingiausias. Aš jame nematau jokios logikos.

Plačiau apie tai skaitykite
čia.


 

Vyriausybės planai ir lūkesčiai

Visiems darbo jėgos apmokestinimas mažės socialinio draudimo įmokas sumažinus 2 proc. 2019 m. vidutinis darbo užmokestis „į rankas“ augs 46 eurais. Pokyčius pajus 1 mln. dirbančiųjų. Darbo mokesčiai bus mažiausi Baltijos šalyse.

***

Nebebus pervedami „Sodros“ įmokų 2 proc. į antrosios pakopos pensijų fondus. Tačiau kaupiantieji turės pervesti 4 proc. savo atlyginimo. Šiuo metu, priklausomai nuo pasirinkto modelio, gyventojai į antrąją pakopą perveda 2 proc. atlyginimo arba jo visai neperveda.

***

Į pensijų kaupino sistemą bus automatiškai įtraukti visi gyventojai iki 40 metų amžiaus. Bet jie galės ir atsisakyti.

***

Privatūs pensijų fondai bus priversti įkainius sumažinti perpus.

***

Vidutinė senatvės pensija turint būtinąjį stažą kitąmet ir 2020 metais turėtų didėti po 23 eurus. Per 2017-2020 metus vidutinė pensija bus padidėjusi 110 eurų.

***

Dėl inovacijų skatinimo ir aktyvesnio diegimo penktadaliu augs BVP, gyventojų atlyginimai augs šeštadaliu sparčiau.

***

Mažės mokesčiai daugiausiai uždirbantiems. 2019 m. socialinių draudimo įmokų lubos sieks 120 vidutinių mėnesio algų per metus, 2020 m. - 84, 2021 m. - 60.

***

Bus įvestas visuotinis nekilnojamojo turto mokestis ne pirmajam gyvenamosios paskirties būstui.

***

Būrelius galės lankyti 26 tūkst. daugiau vaikų.

***

Įgyvendinus švietimo reformą mokinių pasiekimų skirtumai tarp regionų ir didmiesčių sumažės 50 proc.

***

150 silpniausių mokyklų sulauks papildomo valstybės dėmesio darant pokyčius.

***

1,5 karto padidės atlyginimai baigusiems aukštąsias mokyklas.

***

2019 m. vidutinė mokytojo alga sieks 1000 eurų.

***

Įgyvendinus sveikatos apsaugos reformą, vidutinė gyvenimo trukmė pailgės 10 mėnesių, savižudybių sumažės trečdaliu, tai leis kasmet išsaugoti po 350 gyvybių.

***

Medikų atlyginimai vidutiniškai padidės 20 proc.

***

Reformoms įgyvendinti reikės 600 mln. eurų. Maždaug po 200 mln. eurų ketinama gauti iš ES, iš ekonomikos augimo ir ištraukus iš šešėlio.

***

Eilės pas šeimos gydytojus sutrumpės nuo 15 iki 7 dienų, eilės gauti specializuotas paslaugas sutrumpės nuo 40 iki 30 dienų, padidės ilgalaikės slaugos prieinamumas.


Pasidalink: Pasidalink: Facebook Pasidalink: Frype
Straipsnio komentarai
 
  Skaityti komentarus (16)

  • Durnas todelciau 2018 gegužės mėn. 12 d. 09:02:21

    Tu neatsakei i klausima tik nut.riedei kad tau gerai jei nieks nieko
    nedarytu...vadinasi tau buvo gerai per kubiloidu ir oziniu mafijos 27 metu
    siautejima...tad arba tu durnas arba esi ozinis kas irgi parodo proto
    nebuvima tik parazitizma.

  • Pas liberastus i ne ju pasiulymus visada yra nihilistinis viska neigiantis poziuris 2018 gegužės mėn. 12 d. 08:54:12

    Jiem reikia kazkokiu tai grudu nes jie be ju nieko nemato...kodel durnus
    zmones masiulius ir vainienes isvis kas nors kalbina?

  • valdas 2018 gegužės mėn. 07 d. 17:06:58

    Reformos - isgyvenimui,kai "perteklinis"biudzetas pensininkui ir kelioka
    euru sis tas,ar prie minimumo keliasdesimt,bet kainos ???, ar Lietuva nuo
    to,is to pasikels,zmones gales kurt...
    Greiciausiai ,kad ne...
    Tiek pridaryta ir tebedaroma ,kaltu nera, visi "laimingi"kaip oziai,
    musmires,broileriai...
    Juk zmones ,ne pries Europos sajunga,ne pries NATO,-jie pries
    ozius,musmires ir "darytojus"...
    Suprantama,kad politiskai sunku,bet juk esme seimo mazinime per
    pus,valdininku mazinime,svariu rinkimu organizavime,svariu ministru,seimo
    nariu dirbanciu zmonem,Lietuvai...
    Imones,imoneles,kieno jos ...
    Negali kurt dabarties neivertines praeities,ka sukursi...s...da

  • bigcatwar 2018 gegužės mėn. 07 d. 17:06:06

    Ka zada milicininko ir karabasiko afera? Daug zada padidejusia kontrobanda
    i LR,pensininku nuskurdinima, bedarbyste,Jau Turim tovarichciai kgb istu
    vaikuciai.

  • Patarlė byloja 2018 gegužės mėn. 07 d. 15:39:44

    Pažadėjo patiešijo - nedavė nesugriešijo.

  • Elgeta 2018 gegužės mėn. 07 d. 13:02:47

    Kiek daug ponų ir kokie jie visi gražūs. Mielas Skverneli, išmaldos
    nebeduok, bet grąžink dubenėlį.

  • Jokios reformos,kad 2018 gegužės mėn. 07 d. 12:31:23

    mažintu socialinę atskirti,o tik didina,be to ir patys žmonės palūžo
    nuo tuščių kalbų.Jau ketvirtis amžiaus,kaip PVM valstybei moka,tik
    mažieji ūkininkai nuo 1-50 ha,o nuo 50- 35 000 ha naudoja savo ūkio
    reikmėms.Mažieji išlaiko valstybę,kuri juos naikina,kad sukurtu dvarus
    ir pati žlugtu.

  • Valstietis 2018 gegužės mėn. 07 d. 12:12:28

    R. Vainienei: aišku, kad ponia apie žemės ūkį nieko neišmano, kad be
    š. nebus „grūdo“. Todėl visos šios reformos ir yra trąša, š.,
    kad išaugtų gražus grūdas.

  • Todėl 2018 gegužės mėn. 07 d. 12:04:58

    Todėl, kad valdžia visada kišasi ten, kur reikia ir nereikia, nors
    galėtų pati sau visas tas reformas susikišti.

  • Kodėl 2018 gegužės mėn. 07 d. 11:24:43

    Lietuvoje yra taip, kad jei nieko nedaroma kalta valdžia, jei kas nors
    daroma irgi kalta valdžia.

  • JOO 2018 gegužės mėn. 07 d. 09:43:57

    visas tas "nepriklausomos"lithuanijos gyvenimo laikotarpis vien
    reformos,kada jos baigsis ar is vis nesibaigs vienas Dievas tezino,kada
    pagaliau nusistoves gyvenimas,o ne reformos sukuriai mus vis gadina ora

  • Jeigu jau 2018 gegužės mėn. 07 d. 09:06:42

    valdžiukė ko nors ėmėsi , bėg neatsisukdamas , po jų reformų jų
    kišenės taps pilnesnės , o žmonėms bus tik blogiau, jūs ką kvaili
    tikėti šitais parazitais , banditėlis ir mentelis dirba tik sau ir sau
    lojaliems

  • aptverta spygliuota viela, Lietuva būtų panaši į konclagerį 2018 gegužės mėn. 07 d. 09:06:21

    Seimą (vyriausybę, … ) aptvėrus spygliuota viela, būtų užbaigtas 3
    dešimtmečius trukęs liustracijos laikotarpis.

  • aptverta spygliuota viela, Lietuva būtų panaši į konclagerį 2018 gegužės mėn. 07 d. 09:02:32

    2015 metų PVZ.
    Lietuviškam ES pakraščiui pritaikius vakarinio ES pakraščio
    taisykles:
    – juridinio asmens (UAB, MB, IĮ, VŠĮ, …) registravimo kaina būtų
    apie 15 – 20 kartų (!!!) mažesnė;
    – pajamų mokestis būtų 2 kartus (!) mažesnis, prie MMA dydžio;
    – atskaitymai sodrai būtų bemaž 9 kartus (!!) mažesni, prie MMA
    dydžio;
    – plėšikiškojo psd nebūtų išvis.
    ___
    2018 (Skvernelio naujiena) PVZ. Atsirado plėšikiškos sodros grindys -
    silpniausiųjų skriauda (kai kirpėjai padidinta mokesčių našta
    50e/mėn, ...).

  • aptverta spygliuota viela, Lietuva būtų panaši į konclagerį 2018 gegužės mėn. 07 d. 09:01:41

    Dabar, pražūtingai baisu (mirtinai pavojinga) yra tai, kad Lietuvoje
    visokios bei visos ūkinės veiklos įvaizdis – p_l_ė_š_i_k_i_š_k_a_s.
    Toks įvaizdis neduoda pasijausti žmogumi versle dirbantiesiems. Pusė
    dirbančiųjų (!!!) nenori tokios veiklos, dingo svetur ir net b_i_j_o
    grįžti į Lietuvą. Plėšikiškos veiklos įvaizdžio ryškiausi
    ženklai:
    1 (baisiausias). Lietuviškame ES pakraštyje bei vakariniame ES
    pakraštyje maisto ir daiktų kainos yra (bemaž) vienodos, o algos ir
    pensijos (apie) 4 kartus mažesnės nei vakariniame ES pakraštyje;
    2 (mažiau baisus). Plėšikiški mokesčiai – išreikalaujami nesant
    pajamų (uždarbio, pelno, …);
    3 (mažai baisus). Svetimšalių bankų plėšikavimas;
    4 (mažiausiai baisus). Verslo priežiūros tarnybų plėšikavimas.
    Lietuvoje, apskritai, bet kokia ūkinė veikla yra paralyžiuojama ir
    smulkesniais apsunkinimais.

  • Kuolelis 2018 gegužės mėn. 07 d. 08:45:22

    Vyriausybės planai ir lūkesčiai - geras anekdotas, ačiū Respublikai,
    smagiai pasijuokiau. Ypač patiko tas apie gyvenimo trukmę - iki šiol
    maniau, kad gyvenimą ilgina ir trumpina Dievas, o dabar pasirodo Veryga su
    Skverneliu.

Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • GRĖSMĖ: Vilniuje ketvirtadienio pavakarę įvestas operatyvinis planas „Skydas“; pasak Vilniaus apskrities policijos pranešimo, Jeronimo Ralio ir Vito Gerulaičio gatvių sankryžoje, atliekant kasimo darbus, rastas 30-40 cm ilgio objektas, panašus į minosvaidžio miną.
  • KOMPENSACIJOS: likusi kompensacijų dalis praeitais metais nuostolių dėl liūčių patyrusiems ūkininkams bus išmokėta penktadienį; tokių žemdirbių, kurie dar nėra gavę kompensacijų, yra likę apie 300.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Ar įsigaliojus naujam kompensuojamųjų vaistų kainynui, jūsų vartojamų vaistų kaina pakito?

balsuoti rezultatai

Kaip vertinate naująją Vilniaus miesto reklamą "G taškas"?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

  +14   +16 C

   +14  +16 C

 

   +15 +18 C

  +20  +23 C

   +24  +26 C

 

   +24  +27 C

   3-6 m/s

  1-2 m/s

 

    1-2 m/s

 

reklama
Ukis 2018