Apie tai „Vakaro žinių“ ringe diskutavo finansų ministras Vilius ŠAPOKA ir ekonomistė Rūta VAINIENĖ. Ringe teisėjavo Gediminas JAKAVONIS.
G.JAKAVONIS: Vyriausybė pristatė mokesčių pertvarką. Vieni įvardija, kad bus reforma. Premjeras sako, kad ne reforma. Tai kas čia atsitiko?
V.ŠAPOKA: Keliami trys pagrindiniai tikslai. Vienas tikslas - sumažinti skurdą, skirti daugiau paramos šeimoms ir sumažinti pajamų nelygybę. Kitas tikslas - supaprastinti sistemą, ją padaryti teisingesnę ir labiau skatinančią verslumą. Ir trečias tikslas - paskatinti produktyvias investicijas, kad Lietuvoje būtų kuriama daugiau gerai mokamų darbo vietų.
Kalbant apie darbo santykius, pagrindiniai siūlymai yra padidinti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) iki minimalios mėnesinės algos dydžio. Taip pat yra siūlymas pakeisti papildomai NPD tiesioginėmis išmokomis vaikams. Kodėl tai turime padaryti? Nes šiuo metu šeimos, uždirbančios nedidelius atlyginimus, nebegali gauti naudos iš papildomo NPD didinimo.
Taip pat siūlome įvesti vadinamąjį „Sodros“ neapmokestinamąjį pajamų dydį, kad būtų paskatinti įsidarbinti žmonės iš šešėlio, nes jie šiuo metu yra palikti tam tikrame socialiniame užribyje. Siūlome įvesti 100 eurų „Sodros“ neapmokestinamąjį dydį. Siūlome didinti šalpos pensijas. Jos nebuvo liečiamos jau 8 metus. Tai tikrai žmonės kovojo su skurdu.
Kalbant apie paprastesnį smulkiojo verslo apmokestinimą, šiuo metu turime gan palaidą sistemą, nes dalis profesijų, nepriklausomai nuo pelno, yra apmokestinamos 5 proc., kita dalis - 15 proc. Smulkesni ūkininkai iš viso yra atleisti nuo mokesčio. Siūlome sistemą suvienodinti, kad priklausytų ne nuo profesijos tipo, o nuo gaunamo pelno dydžio.
Tose profesijose ar verslo srityse, kur iš esmės nereikia jokios arba rimtesnės kvalifikacijos, t.y. verslo žmonėms, kurie dirba su verslo liudijimu, šiuo metu, jeigu suteikiama teisė dirbti visoje Lietuvoje, taikomos „grindys“ - 684 eurai. Siūlome panaikinti tas „grindis“. Savivaldybės galės pačios nustatyti verslo liudijimo kainą, kokią tiktai nori.
G.JAKAVONIS: Susidaro įspūdis, kad pirmiausia siekiama padėti labiausiai vargstantiems, tada atsisuksime į vidurinę klasę. Kas jums čia užkliuvo?
R.VAINIENĖ: Trys tokie generaliniai tikslai. Skurdo mažinimas yra kryptinga nuostata mažas pajamas gaunantiems žmonėms, bet kiti du tikslai: paprastumas, teisingumas, verslumas, šešėlio mažinimas ir investicijų į darbo vietų kūrimą skatinimas - abejoju, ar bus pasiekti.
Man labai užkliuvo, kad darbdaviui yra nustatomos „Sodros“ „grindys“, t.y. už tuos, kurie dirba mažiau nei visu etatu, vis tiek darbdavys turės mokėti „Sodrai“ nuo viso etato. „Sodros“ tarifas yra didžiausias, tas, kuris skatina žmones eiti į šešėlį. Kalbant apie paprastumą - kalbu tiktai apie „Sodrą“. Nustatytas NPD „Sodrai“. Noriu pasakyti, kad tas NPD 100 eurų yra regresinis. T.y. su kiekvienu papildomu pajamų euru tas NPD mažėja. Kur čia mokesčių sistemos paprastumas? Jinai pasidarys tokia komplikuota, kad mes jau ten pasiklysime. Vienas NPD - gyventojų pajamų mokesčiui, kitas NPD - „Sodrai“. Abudu regresuojantys. Paprastumo jokiu būdu nebus.
Mano pagyrimas už tai, kad smulkiajam verslui nelieka tų 15 ir 5 proc., nes iš tikrųjų laisvosios profesijos apibrėžimas buvo labai keistas.
Dėl verslo liudijimų. Jūs, taip sakant, naikinate verslo liudijimus. Įvardinote du. Neaišku, kas ten po visų svarstymų bus panaikinta. Tai dabar aš bandau įsivaizduoti tą garažistą arba apdailininką. Dar į garažą gali ateiti, gal kasos aparatą priversi tą žmogų įsidiegti. Bet apdailininkas, statybininkas, kuris dirba uždaroje erdvėje ir niekas nemato. Jūs sakote, kad bus panaikintas verslo liudijimas, kad jis eis ir užregistruos veiklą. Jis tai padarys. Bet jeigu jis gauna grynaisiais, jūs galvojate, kad jis eis ir deklaruos visus tuos pinigus?
G.JAKAVONIS: Taip pat tautodailininkai.
R.VAINIENĖ: Tautodailininkai, visi skulptoriai ir pan. Netikiu, kad šešėlį galima mažinti naikinant verslo liudijimus.
Dėl vienų metų pelno atostogų. Pirmais metais pelno nebūna. Pirmais metais „Sodros“ atostogos pradedantiesiems. Tie, kurie jau yra kažkada pradėję, greičiausiai turės nutraukti veiklą ir vėl iš naujo pradėti.
V.ŠAPOKA: Negalės. Kad nebūtų piktnaudžiaujama ir steigiamos naujos ir naujos įmonės, yra saugikliai, tai taikoma tik pirmajam verslui. Tai yra paskata naujai įsilieti į verslą.
R.VAINIENĖ: O kaip su paprastumu? Tai čia tie tarpusavyje prieštaraujantys tikslai. O su nekilnojamojo turto apmokestinimu, tai, ministre, jūsų žmonės sukūrė tokį avatarą, kokio pasaulis nematė. Progresinis nekilnojamojo turto apmokestinimas, kai turtas nuo 500 tūkst. eurų apmokestinamas 2 proc. Vertes nustato Registrų centras, kas penkerius metus indeksuoja. Jos trauktos iš palubių. Tai yra toks žiaurumas žmonėms, kurie turi to turto.
G.JAKAVONIS: Mokesčių sistema reikalinga tam, kad būtų švietimas, sveikatos apsauga. Man užkliuvo, kas buvo kalbama apie vaikų pinigus. Kodėl iš vienos pusės kalbama - solidarizuokimės, o iš kitos - vaikams išmokos suvienodinamos, nesvarbu, tėvai labai gerai, pasiturinčiai gyvena ar skursta. Man šitie galai nesueina.
V.ŠAPOKA: Dėl vaiko pinigų, tai dabartinė sistema su papildomu NPD yra neteisinga ir čia yra keletas priežasčių. Šiuo metu, jeigu šeima gauna, pavyzdžiui, minimalius atlyginimus, tai nauda - 21 euras, o uždirbant 1200 eurų, nauda yra 60 eurų. Kuo esi turtingesnis, kuo tavo pajamos didesnės, tuo vaikai gauna daugiau. Socialiai tai nėra teisinga ir tai yra viena iš priežasčių, dėl ko nedaug uždirbančios ir vaikų turinčios šeimos skursta.
Nekilnojamojo turto mokestis. Tiesiog priminsiu Vyriausybės duotą pažadą, kad neturime intencijų su šitais pakeitimais įvesti naujų mokesčių. Jeigu pasižiūrėtume į nekilnojamojo turto apmokestinimą ir jau esamą teismo precedentą, tai riba ir atitinkamai kitos ribos galiotų ne būstui, o asmeniui. Kitaip tariant, tai yra ypač prabangus nekilnojamasis turtas. Dėl tų procentų irgi yra nemažai šalių, kur yra progresinis tarifas. Bet jeigu pasižiūrėtume, kokias tai duoda pajamas, tai jos nedidelės ir palies labai nedidelę visuomenės dalį.
Verslo liudijimai. Sutinku, kad čia nėra lengvų sprendimų, bet keisdami bendrą apmokestinimo sistemą ir laikydami, kad tais atvejais, kai verslas reikalauja rimtesnės kvalifikacijos, tada turėtų galioti bendra tvarka nuo 5 iki 15 proc., ten, kur yra iš esmės pagalbiniai ar sezoniniai darbai, tokie darbai, iš kurių tikrai yra mažai pelno, tai galėtų būti su verslo liudijimais. Statybų sektoriuje darbai, kurie yra pagalbiniai, galėtų ir toliau vykti verslo liudijimo pagrindu. Bet iki ko mes su dabartine sistema priėjome - net namus renovuojantys statybininkai neretai dirba su verslo liudijimu.
G.JAKAVONIS: Ar nebus kaip toj patarlėj: norėjau kaip geriau, išeis kaip visada? Nematyti Vyriausybės, Seimo daugumos sprendimų kompleksiškumo, bendros strategijos, taktikos...
R.VAINIENĖ: Šiame reformų pakete man pritrūko realybės jausmo. Atrodo, buvo susikurta ideali tikrovė: gerai būtų, kad taip būtų, bet taip nėra.
Grįžtu prie nekilnojamojo turto mokesčio. Jeigu iš 500 tūkstančių bus tik vienam dviem asmenims? Mokesčiai turi būti nukreipti ten, kur yra masiškumas, didelis efektas. O ką jūs dabar norite tuo pasakyti? Kad kiekvienas žmogus skaičiuotųsi, ar jis neperžengė ribos?
G.JAKAVONIS: Kalbant apie skurdo mažinimą, tai čia tikrai nearti dirvonai. Mums įsivedus eurą, kažkas ne taip Lietuvoje pradėjo darytis.
V.ŠAPOKA: Šalies gerovė priklauso nuo keleto dalykų: kiek mes turime gyventojų, kiek turime mokesčių mokėtojų ir dirbančių žmonių. Kitas dalykas, kiek yra investuojama.
Visiškai sutinku, kad ne vien tik mokesčių ar socialinių įmokų dalykai turi keistis. Kalbant apie skaičius, kiek bus skirta nelygybės ir skurdo mažinimui, tai beveik pusė milijardo, tai yra dvigubai daugiau, negu bet kuri ankstesnė valdžia sugebėjo skirti.
R.VAINIENĖ: Apibendrinant visą šitą reformą, man kyla generalinis klausimas: kas iš jos turės daugiausia naudos? Kaip sako, vilką peni kojos, tai mokesčių konsultantą peni mokesčių pakeitimai ir mokesčių reformos. Man susidaro įspūdis, kad visi tie pakeitimai nėra esminiai, tik truputėlį pasunkinamos ir šiek tiek sugriežtinamos sąlygos, tai įneš chaosėlį ir mokesčių konsultantai turės daugiau darbo. O to laukto didžiojo pakeitimo, pavyzdžiui, sujungti „Sodros“ įmokas, suvienodinti bazę, apyvartą, administravimą, kas buvo tikrai didelis dalykas, ką turėtų valdžia savo darže susitvarkyti, ir nepadaryta.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“