Lietuvos Respublikos Seimas, tas pats, kuriame dirba mūsų išrinkti atstovai, greitai gali būti ir visai nepasiekiamas paprastiems žmonėms. Pasirodo, jau dabar ten galioja nepageidaujamų asmenų sąrašas. Vieni neįleidžiami todėl, kad pavojingi, kiti - nes nepatogūs, per garsiai kalba. Sužinoti, kodėl ir kas patenka į tą sąrašą, net patys nelaimingieji negali. Tenka tiesiog atspėti.
Žmonės nežino, kad yra nepageidaujami
Apie tokią Seimo tvarką „Vakaro žinioms“ pavyko sužinoti apsilankius Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataro Zigmo Vaišvilos konferencijoje, kurioje pranešėjai turėjo būti Kazimieras Juraitis bei Stanislav Ladinskij. Tačiau konferencijoje jie taip ir nepasirodė, nes jų lankymasis Seimo rūmuose, pasirodo, apribotas.
„Kreipiausi į institucijas, prašydamas paaiškinti, kas vyksta? Vadovybės apsaugos departamentas atsakė raštu, kad pagal Seimo rūmų vidaus tvarkos aprašą, šių metų balandžio 24 d. departamentas, kuris yra pavaldus Vidaus reikalų ministerijai, rekomendavo Seimo kanceliarijai, kaip prevencinę priemonę, apriboti patekimą į Parlamento rūmus minėtiems asmenims iki kitų metų balandžio 24 d.
Be to, pagal minėtą vidaus aprašą, asmenims privalu pranešti, kad jie yra blogiečiai, todėl metus nebus įleidžiami į Seimą. Bet tai padaryta nebuvo. Iki kokio absurdo priėjome? Žmonės turi apie tai sužinoti bandymo būdu - atvykdami į Seimą. Tai pasityčiojimas iš žmonių. Ir valstybės, kurios vardu tai daroma“, - sakė Z.Vaišvila.
Akivaizdus susidorojimas
Jam antrino ir buvęs Seimo narys Audrius Nakas, kuris neabejoja, kad tokie nepageidaujamų asmenų sąrašai - aukščiausiųjų šalies vadų užsakymai: „Manau, čia tikrai ne Valstybės vadovybės apsaugos departamento priimti sprendimai. Jie gavo įsakymą iš aukščiau. Čia tvarkosi žmonės, kurie jaučiasi taip, lyg valstybė būtų jų privati firmelė, todėl gali daryti, ką nori. Pavyzdžiui, į Seimą neįleisti piliečių net nenurodydami priežasčių. Jeigu asmens patekimą į Seimą apriboja metams, turi būti labai aiškiai nurodytos priežastys, kad būtų galima pasitaisyti ir nedaryti klaidų ateityje. Tačiau nepasakoma. Reiškia, tai tėra akivaizdus susidorojimas.“
Neįsileidžia net Seimo nario patarėjo
„Vakaro žinios“ susisiekė su juodajame sąraše atsidūrusiu K.Juraičiu. Šis patikino, kad apie tai, jog patekti į Seimą jam neleidžiama, jo iki šiol niekas neinformavo. Kuriozinė situacija - K.Juraitis į Seimą negali patekti net būdamas visuomeniniu Seimo nario Zbignev Jedinskij patarėju.
„Tik Leidimų biure išgirdau, kad man nėra leidimo. Kreipiausi į Vadovybės apsaugos departamentą, bet negavau jokio atsakymo. Apie tai, kodėl esu neįleidžiamas į Seimą, sužinojau tik iš Z.Jediskij, kuriam pavyko iš departamento gauti atsakymą. Jame parašyta, kad patekimas į Seimo rūmus man apribotas „dėl destruktyvaus elgesio rizikos tikimybės“.
Jis, sako, žinantis, kodėl negali patekti į Seimą. Durys jam užsivėrė po vieno nepatogaus klausimo spaudos konferencijos metu, kai kovo mėnesį Valstybės saugumo departamento vadovas Darius Jauniškis pristatinėjo grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą: „Ataskaitoje buvo kalbama, kad didžiausias Lietuvos priešas - Rusija. Paklausiau, iš kur gaunama tokia informacija, nes jokių straipsnių apie tai, kad Rusija planuoja pulti Lietuvą, internete neįmanoma rasti. Nėra jokių šaltinių apie tokias grėsmes. Pavyzdžiui, kad Rusija grasintų Lietuvai. Buvo atsakyta, kad informaciją teikia sąjungininkai. Man tai pasirodė labai nerimta. Manau, dėl to klausimo ir esu neįleidžiamas į Seimą.
Turbūt toks klausimas nuskambėjo kaip grėsmė grupuotei, kuri užvaldžiusi Lietuvą. Girdėjau, kad tame sąraše yra žmonių, kuriems uždrausta patekti į Seimą iki gyvos galvos“, - sako K.Juraitis ir priduria, kad netylės, o savo teises ketina ginti teisme.
Izoliuoti dėl pavojingumo
Apie tai, kad Seime yra nepageidaujamas, iš pradžių nežinojo ir teroristu vadinamas, buvęs Lietuvos laisvės lygos Šiaulių skyriaus vadovas Žilvinas Razminas. „Per pastaruosius kelis mėnesius į Seimą nebuvau įleistas kokius tris kartus. Iš pradžių apie jokius sąrašus nežinojau. Maniau, kad bijoma to, ką norime papasakoti. Tik paskui sužinojau, kad yra tokie sąrašai“, - sakė Ž.Razminas.
Jis teigia, kad iki šiol jokios informacijos apie tai iš institucijų nėra gavęs: „Niekas nepranešė ir neįspėjo. Atėjus į Leidimų biurą, tiesiog pasako, kad leidimas man neišduotas. Jokių paaiškinimų, kodėl esu nepageidaujamas. Iš ten sėdinčio žmogaus šypsenos suprantu, kad jokio leidimo ir būti neturėjo.“
Tačiau tokiais valdžios metodais Ž.Razminas sakė nesistebintis. Jo nuomone, tai tėra bandymai izoliuoti visuomenę nuo valdžios atstovams nepatogios nuomonės. „Esame nepatogūs, kalbame ne tai, ką norėtų išgirsti valdžia. Negalima Lietuvoje turėti savo nuomonės. Už tai keliamos baudžiamosios bylos, vykdomi persekiojimai ir grasinimai. Užsakovai nežinomi...“- svarstė Ž.Razminas.
Nenori girdėti kitokios nuomonės
Šiame sąraše yra ir daugiau žmonių. Čia gali atsidurti ne tik tie, kurie laikomi pavojingais, bet ir asmenys, kurių klausimų valdžios atstovai nenori išgirsti. Pavyzdžiui, dar 2013 m. buvo paskelbta, kad visuomenininke prisistatančiai Mildai Bartašiūnaitei uždrausta patekti į Seimą dėl trijų rašytinių ir mažiausiai tiekos pat žodinių Seimo narių prašymų. Tuomet skandalingoji visuomenės veikėja itin aršiai kovojo prieš Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą, tikindama, jog tai priemonė įteisinti Lietuvoje prekybą vaikais.
Tiesa, su tokiomis problemomis nesusiduria tik Tautos išrinktaisiais tapę Seimo nariai. Jie galimybę patekti į Seimą gauna visam gyvenimui. Nors ir tai praktikoje veikia ne visuomet. Štai 2009 m. beveik metus į Seimą buvo uždrausta patekti net buvusiai Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatei, signatarei Rūtai Gajauskaitei po to, kai ši esą platino medžiagą, įžeidžiančią socialdemokratą Juozą Oleką, ir taip pažemino Seimo garbę bei prestižą.
***
Informacija
Seimo kanceliarija apie tai, dėl kokių priežasčių vieniems ar kitiems asmenims apribojamas patekimas į Seimą, nežino, nes tai - Vadovybės apsaugos departamento sprendimas. Būtent departamento Leidimų biurai Seime ir išduoda leidimus patekti į Seimo rūmus. Susisiekus su Vadovybės apsaugos departamentu, direktoriaus pavaduotojas, atliekantis direktoriaus funkcijas, Valentinas Mackevičius informavo, kad apribojimas patekti į Departamento saugomus objektus yra standartinė saugumą užtikrinanti prevencinė priemonė, kuri jau daug metų taikoma Departamento vykdomoje veikloje. O asmenų, kuriems yra laikinai apribotas patekimas į Departamento saugomus objektus, informavimas yra individualaus pobūdžio. Jis vykdomas tik gavus prašymą išduoti leidimą tokiam asmeniui, patekti į Departamento saugomą objektą. „Atkreipiame dėmesį, kad informacija, kam ir dėl kokių priežasčių yra laikinai apribotas patekimas į Departamento saugomus objektus, sudaro valstybės ir (ar) tarnybos paslaptį ir skirta tik tarnybiniam naudojimui. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 3 str. 6 d. bei 15 str., įslaptinta informacija gali būti patikėta tik asmenims, turintiems teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. Taip pat, atsižvelgus į nuo 2018 m. gegužės 25 d. visose Europos Sąjungos valstybėse narėse pradėtą taikyti Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą, Departamentas negali Jums pateikti minėto asmenų sąrašo“, - paaiškino pavaduotojas.
Tačiau „Vakaro žinių“ kalbinta Seimo valdybos pirmininko pavaduotoja Rima Baškienė sakė, žinanti atvejų, kuomet parlamentarai paprašo vieno ar kito asmens į Seimą neįleisti. „Taip, yra tekę girdėti, kad yra pageidavimai komitetų ar pavienių Seimo narių dėl tam tikrų motyvuotų aplinkybių, kad vienas ar kitas asmuo nebūtų įleidžiamas į Seimą. Yra buvę, kad kai kurie asmenys užsiiminėjo lobistine veikla, bet neturėjo pažymėjimo, jog jie yra oficialūs lobistai. Jie, lankydamiesi Seimo narių kabinetuose, darė tam tikrą įtaką vieno ar kito įstatymo priėmimo procedūroms. Tokią situaciją žinau. Buvo paprašyta, kad pakvietus asmenį į Seimą, už jį būtų atsakingas konkretus Seimo narys“, - paaiškino R.Baškienė. Tačiau paklausta, ar už nepatogius klausimus parlamentarams, taip pat galima patekti į nepageidaujamųjų sąrašą, Seimo vicepirmininkė tuo tikėti nenorėjo. „Šitaip neturėtų būti. Seime demokratija, tikrai vyrauja žodžio laisvė. Niekas negali būti suinteresuotas tokiais dalykais. Gal ir norėtų. Tačiau nei Seimo statutas, nei įstatymai neleidžia riboti galimybės kalbėti žmogui tai, ką jis nori“, - sakė R.Baškienė.
***
VŽ Trigrašis
„Vakaro žinios“ žino vieną patikimą būdą patekti į Seimo rūmus. Visiškai ne nusikalstamą ir ne apeinantį taisykles. Tereikia būti išrinktam! Tuomet Seimo apsauga privalės jus praleisti, nepaisant to, kokią grėsmę kelsite visuomenei. Juk ir dabar kai kurie Seimo nariai yra daug pavojingesni už tuos, kurie į Parlamentą neįleidžiami.