respublika.lt
e3

Jiems teks atsakyti dėl krizėsnuotraukos (60)

2018 gruodžio mėn. 06 d. 10:27:45
Danas NAGELĖ

Seimo „Krizės komisija“ vis dėlto reagavo į „Vakaro žinių“ publikacijas ir nutarė apklausti buvusį Lietuvos banko valdybos pirmininką Reinoldijų Šarkiną bei prezidentę Dalią Grybauskaitę, kurių vaidmenys per krizę buvo toli gražu ne antraeiliai. O ir kai kurie veiksmai kvepia interesų konfliktu.

 

„Manome, kad atvirų liudijimų, kurie buvo, pakanka, tačiau nusprendėme, jog raštu kreipsimės į dar kelis pareigūnus, į vieną jų - Reinoldijų Šarkiną, buvusį Lietuvos banko valdybos pirmininką, kad pateiktų atsakymus, taip pat į Algirdą Šemetą, buvusį finansų ministru prieš Ingridą Šimonytę.

Taip pat kreipsimės raštu ir į prezidentę Dalią Grybauskaitę, tačiau klausimai jai bus konkretesni. Sutarėme, kad pirmadienį jau pasiūlysiu suredaguotas klausimų formas. Jeigu nebus kokių prieštaravimų, tai kitą trečiadienį išsiųsime tuos klausimus“, - vakar pranešė „Krizės komisijos“ vaidmenį atliekančio Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas.

Anksčiau S.Jakeliūnas „Vakaro žinioms“ sakė, kad tiek R.Šarkino, tiek D.Grybauskaitės apklausti neplanuojama, tačiau kai kurie komisijos nariai, įsiklausę į „Vakaro žinių“ argumentus, teigė, kad jų liudijimai būtų reikalingi. Pasak S.Jakeliūno, prezidentės bus klausiama, kaip ji vertina komercinių bankų įtaką Lietuvos ekonomikai prieš ir prasidėjus krizei, kaip vertina Lietuvos banko valdybos veiksmus prižiūrint komercinius bankus.

„Vakaro žinios“ primena, kad per krizę premjeru dirbęs Andrius Kubilius komisijai liudijo, jog sprendimui nesiskolinti iš Tarptautinio valiutos fondo už 2-3 proc. metinių palūkanų įtakos darė ir prezidentės pareiškimas, esą kad skolinimasis iš TVF reikštų politinę Vyriausybės impotenciją.

Tuometinė Vyriausybė pasirinko sprendimą skolintis už iki 10 proc. metines palūkanas.

„Vakaro žinios“ skelbė, kad D.Grybauskaitė 2010 m. birželį į vertybinius popierius investavo (arba, paprasčiau sakant, Vyriausybei už palūkanas paskolino) apie 100 tūkst. litų, dar po mėnesio - per 503 tūkst. litų, 2011 m. kovą - 100 tūkst. litų, o 2012 m. pradžioje per du kartus ji investavo apie 650 tūkst litų. Tad vien per 2010-2012 metus D.Grybauskaitė vertybinių popierių pirko už maždaug 1,35 mln. litų. Tada, kai palūkanos siekė ir iki 10 proc. Neaišku, kokią sumą šalies vadovė investavo 2013-aisiais, nes kaip tik tada pasikeitė tvarka ir Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai pateikiamose privačių interesų deklaracijose sandorių sumų nurodyti nebereikėjo.

Buvusi europarlamentarė Margarita Starkevičiūtė komisijos net pareikalavo kreiptis į prokuratūrą. Tam, kad ši išsiaiškintų, kas iš politikų pasipelnė iš to, jog Vyriausybė per krizę skolinosi labai brangiai, nors turėjo galimybę tai padaryti gerokai pigiau. Ir pateikė D.Grybauskaitės atvejį, teigdama, kad už tai Europos Sąjungoje aukštiems valstybės pareigūnams turi būti keliamos baudžiamosios bylos, konfiskuojamas turtas ir sodinama į kalėjimą.

A.Kubilius komisijai liudijo, kad dar 2009 m. rugpjūtį du Lietuvos banko valdybos nariai jį įspėjo, jog bankas „Snoras“ iš esmės yra nemokus. Tačiau bankrotas buvo atidėtas pustrečių metų, o per tą laiką „Snoras“ prisiėmė naujų didelių įsipareigojimų.

„Taip, informavo. Taip, tai mums sukėlė nerimą. Taip, mes pasikvietėme Reinoldijų Šarkiną ir paklausėme, ką jis planuoja daryti. Jis atsakė: „Ramiai, viskas bus gerai“, - komisijai liudijo
A.Kubilius.

Be to, prieš krizę premjeru dirbęs Gediminas Kirkilas komisijai tvirtino, kad R.Šarkinas ragino skolintis iš Lietuvoje veikiančių komercinių bankų, siūliusių kreditus už didesnes palūkanas. Taip pat, kad Lietuvos bankas ignoravo Vyriausybės siūlymus griežčiau kontroliuoti komercinius bankus.

Situaciją komentuoja „Krizės komisijos“ narė Rasa BUDBERGYTĖ:

- Nenorėčiau dėl krizės įvardinti konkrečių kaltų institucijų ar asmenų, manau, kad ir vieni, ir kiti, kiekvienas savo srityje, darė klaidų. Pavyzdžiui, kad ir G.Kirkilo Vyriausybės laikų sprendimas drastiškai sumažinti gyventojų pajamų mokestį, siekiant didesnio ekonominio konkurencingumo, buvo klaida. Galbūt reikėjo mažinti, bet ne taip drastiškai. Galbūt rimtai nebuvo atkreiptas dėmesys į galimas rizikas dėl krizės, o Lietuvos bankas į tai, sakyčiau, žiūrėjo pro pirštus. Kaip ir į kainų burbulo pūtimo politiką. Todėl nusprendėme klausimus raštu išsiųsti ir buvusiam Lietuvos banko valdytojui. Man ryškiausias atrodo Lietuvos banko vaidmuo visoje šitoje istorijoje. O Lietuvos banko valdybos nariai skiriami dalyvaujant ir prezidentei.

***

Kol komisija galvoja, ko paklausti D.Grybauskaitės ir R.Šarkino, „Vakaro žinios“ siūlo tokius klausimus:


KLAUSIMAI D.GRYBAUSKAITEI:

- Kodėl spaudėte Andriaus Kubiliaus Vyriausybę nesiskolinti iš Tarptautinio valiutos fondo už 2-3 proc. metinių palūkanų?

- Ar tai nesusiję su faktu, kad pati skolinote už daug didesnes palūkanas?

- Kiek iš to uždirbote?

- Ar nemanote, kad prokuratūra turėtų pradėti tyrimą, kokie valstybės pareigūnai pasipelnė iš to, jog per krizę skolintasi labai brangiai?

KLAUSIMAI R.ŠARKINUI:

- Dar 2009 m. viduryje žinojote apie itin sunkią „Snoro“ būklę, tačiau Vyriausybę tikinote, kad viskas su juo bus gerai. Kodėl?

- Kodėl G.Kirkilo Vyriausybę spaudėte skolintis iš Lietuvos komercinių bankų, teikusių paslaugas už daug didesnes palūkanas?

- Kodėl Lietuvos bankas ignoravo Vyriausybės siūlymus griežčiau kontroliuoti komercinius bankus?

- Ar tame neįžvelgiate interesų konflikto, turint mintyje, kad dvi jūsų dukros ir žentas dirbo komerciniuose bankuose, juose artimų giminių turėjo ir kiti Lietuvos banko valdybos nariai ir dar visi juose laikėte solidžius indėlius?

***

Mieli skaitytojai, jeigu turite pasiūlymų, kokius dar klausimus „Krizės komisija“ turėtų užduoti šiems veikėjams, rašykite juos šio straipsnio komentaruose!


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (60)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • POTVYNIAI: potvyniai Vietnamo Kvang Ngajaus provincijoje nusinešė mažiausiai 13 žmonių gyvybių.
  • AUGO: Finansų ministerijos duomenimis, šių metų sausį-lapkritį valstybės biudžetas ir savivaldybių biudžetai pajamų gavo 8 proc. (584,9 mln. eurų) daugiau nei pernai tą patį laikotarpį.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
darbas spaudoj

Ar nemokamai studijavęs jaunimas turėtų atidirbti Lietuvoje?

balsuoti rezultatai

Ar jums yra tekę apsinuodyti kavinėse suvartotu maistu?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

  -2     -1 C

-2     -1 C

 

   -3    -1 C

  0    +1 C

 -1     0  C

 

  -2     0 C

    5-9 m/s

    3-6 m/s

 

   2-4 m/s

 

reklama
e2