respublika.lt
 

Jei nekalti, kodėl taip dreba?nuotraukos (98)

2019 balandžio mėn. 10 d. 13:09:00
Danas NAGELĖ

Kad ir kaip priešinosi konservatoriai, vis dėlto Seime toliau bus aiškinamasi tiek galimai neskaidrūs politikų (tarp jų, ir konservatorių lyderio Gabrieliaus Landsbergio šeimos) ir verslo ryšiai, tiek 2009-2010 m. ekonominės krizės priežastys: Seimas po pateikimo pritarė dviejų komisijų darbo pratęsimui. O jau ir dabar jos išsiaiškino skandalingų dalykų. Ypač Stasio Jakeliūno vadovaujama „krizės komisija“.

×
nuotr. 4 nuotr.
Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas ir buvęs premjeras Andrius Kubilius. Stasio Žumbio nuotr.

 

Tiriama ne tik Lietuvoje

Seimas vakar pritarė „krizės komisijos“ darbo pratęsimui iki spalio 31 d. Argumentuodamas, kodėl reikia tęsti tyrimą, S.Jakeliūnas pateikė daug skandalingų faktų, kuriuos jau pavyko išsiaiškinti. Ir dar priminė, kad prieš metus Seime nuspręsta, jog prieš dešimtmetį buvusios krizės tyrimas turi prasmę.

„Kalbame apie finansinę archeologiją, santykius su lavonais. Švaistomės tokiais terminais. Tačiau diskutuojant viešojoje erdvėje su Ingrida Šimonyte, ji pasakė, kad toks tyrimas gali turėti prasmę. Bet viskas radikaliai apsivertė praėjusių metų rugsėjį, kai atsirado du kandidatai, kurie buvo nei girdėti, nei matyti, nei prognozuoti praėjusių metų kovą“, - pastebėjo S.Jakeliūnas. Pasak jo, būtent pernai rudenį esą prasidėjo tyrimo marginalizavimas, o Lietuvos banko atstovų požiūris į šį tyrimą - beprecedentis bene visame pasaulyje. S.Jakeliūnas sakė, kad dėl to bus kreiptasi į europines priežiūros institucijas.

Pasak jo, krizės priežasčių tyrimai vyko keliolikoje, jei ne keliasdešimtyje, pasaulio valstybių, o Slovėnijoje, kuri nuo krizės nukentėjo mažiau, tyrimas vyko net nuo 2014 iki 2018 m., todėl reikia tęsti tyrimą ir Lietuvoje.

Švedai prisiėmė kaltę

S.Jakeliūnas pateikė ir kelis faktus, kuriuos komisijai jau pavyko išsiaiškinti.

Pavyzdžiui, Švedijoje buvo atliktas valstybinis auditas, kuris atskleidė ir įdomių su Lietuvos krize susijusių dalykų.

„Iš audito paaiškėjo, kad Švedijos bankai, dominuodami Baltijos šalyse, iš esmės prisidėjo prie krizės. Tačiau dar svarbiau, kad Švedijos vyriausybė buvo prisiėmusi atsakomybę, nes yra atsakinga už priežiūros institucijų veiklą. Kažkiek palengvėjo lemtis Lietuvos bankui dėl nepriežiūros, nes Švedijos finansų inspekcija, įvertinta to audito ataskaitoje, įvardinta dėl nepakankamų veiksmų prižiūrint komercinius bankus - motininius ir dukterinius“, - atskleidė S.Jakeliūnas.

Apiplėšė žmones

Parlamentaras kolegoms akcentavo, kad paaiškėjo ir daugiau naujų faktų, kuriuos reikia ištirti. Pavyzdžiui, dėl Lietuvoje veikusių komercinių bankų galimo manipuliavimo „Vilibor“ indeksu, kurio pagrindu būdavo apskaičiuojamas paskolų litais palūkanų dydis. S.Jakeliūno teigimu, šio rodiklio šuolis 2008 metų pabaigoje ir 2009 metais sukėlė didžiulius kaštus žmonėms, kurie skolinosi litais.

„Vakaro žinios“ jau skelbė, kad S.Jakeliūnas iš neoficialių šaltinių gavo informacijos: 2012 m. Lietuvos banko valdybos pirmininko Vito Vasiliausko iniciatyva buvo atliktas tyrimas ir konstatuota, jog dėl padidėjusio „Vilibor“ rodiklio nuo 2008 metų pabaigos iki 2010 metų pradžios bankų klientai papildomai galėjo sumokėti 700 mln. litų (apie 200 mln. eurų). Be to, kaip akcentavo S.Jakeliūnas, paskolos valiutą galėjo pakeisti 30-40 tūkst. gyventojų, todėl bendra jų per dešimtmetį permokėtų palūkanų suma gali siekti iki 500 mln. eurų. Tačiau informacija apie tokį tyrimą nuo „krizės komisijos“ buvo nuslėpta. Pasak S.Jakeliūno, žmonės už palūkanas permoka iki šiol, nes, net ir pasibaigus krizei, jos neperžiūrėtos, kadangi bankai milijonus kartų galingesni už pavienius žmones.

A.Kubiliaus Vyriausybės „dovanėlė“

„Nuo ko prasidėjo ši iniciatyva, šis tyrimas? Nuo brangaus Vyriausybės skolinimosi krizės metu už 8, 9, 10 proc. palūkanas. Man buvo didelė naujiena, kad 8 ES valstybės kreipėsi paramos. Pirmiausia jos kreipėsi į Europos institucijas, tą paramą gavo, finansavimo sistemose dalyvavo ir Tarptautinis valiutos fondas (TVF).

Latvijos atveju, kas labai svarbu, dalyvavo ir Švedijos vyriausybė, nes ji prisiėmė atsakomybę dėl bankų veiksmų, dominuojančio vaidmens ir sukeltos krizės Latvijoje, Lietuvoje ir Estijoje. Taip kad teigti, jog Lietuvai buvo keliamos papildomos sąlygos dėl skolinimosi iš TVF, grėsė lito devalvacija ir panašiai, yra melas. O ką padarė Vyriausybė (Andriaus Kubiliaus, - aut. past.), paraginta, įsprausta į kampą prezidentės, pareiškusios, kad būsime impotentais, jei kreipsimės paramos?“ - klausė S.Jakeliūnas ir pats atsakė: skolinosi brangiai, o to pasekmes jaučiame iki šiol.

Tyčia ar iš kvailumo?


Parlamentaras svarstė, ar tai buvo nekompetencija, ar tyčiniai nusikalstami veiksmai, ir pridūrė, kad komisija tai dar aiškinsis.

„Visa informacija yra sudėtinga, tačiau tai, kas nustatyta, iš esmės yra net neginčytina. Ypač dėl skolinimosi. Galima minimali žala, padaryta nesiėmus veiksmų paramai gauti (nes ji buvo parengta ir tik reikėjo kreiptis į tarptautines institucijas bei Švedijos vyriausybę), yra mažiausiai 1,9 mlrd. eurų. Ir ta žala toliau tęsiasi, nes pasiskolinta brangiai, o tas paskolas baigsime grąžinti tik 2022 metais. Šiemet žala taip pat bus nemaža - mažiausiai apie ketvirtį milijardo eurų.

Tad visos aplinkybės, visa politinė isterija, kuri prasidėjo rugsėjį ir tęsiasi iki dabar, ir Lietuvos Banko melas, nebendradarbiavimas, tyrimą atliekančių asmenų diskreditavimas - visa tai dar neleidžia pateikti galutinių išvadų, tik pagrindinius teiginius aš pasakiau. Reikalingas atokvėpis. Galbūt pasibaigę rinkimai jį suteiks. Tai - labai svarbu“, - kolegas įkalbinėjo S.Jakeliūnas.

Suka uodegas


Veiklą sustabdžiusios Lietuvos bankų klientų asociacijos vadovas Rūtenis Paukštė sako, kad opozicijos, ypač konservatorių, teiginiai apie neigiamą „krizės komisijos“ daromą poveikį valstybės ekonomikai ir visuomenei yra būdas nusimesti atsakomybę.

„Manau, kad tai yra savo užpakalio saugojimas. Žmonės, kurie tuo metu buvo už valstybės vairo, ieško argumentų, kodėl nereikėtų to kapstyti. O tai, kad valstybė šluojasi, manau, jai yra garbė. Į tokią erdvę nori ateiti padorios įmonės, nemanau, kad mūsų pačių bandymas išspręsti savo problemas gali pakeisti mūsų tarptautinį įvaizdį“, - sakė R.Paukštė.

Ir pats ne be šešėlio?

Tiesa, paaiškėjo, kad ir pats S.Jakeliūnas, vadovaudamas „krizės komisijai“, galimai painioja interesus. Bent jau tokią išvadą priėjo konservatorius Andrius Kubilius. Jis S.Jakeliūno prašė paneigti arba patvirtinti gandus, jog šis bandė įsidarbinti pas Vitą Vasiliauską Lietuvos banke, neįsidarbino, todėl dabar bando keršyti. A.Kubilius taip pat sakė žinantis, kad kolega bandė įsidarbinti ir SEB banke - per tuometinį banko prazidento patarėją Gitaną Nausėdą, todėl ir šiam dabar keršija.

S.Jakeliūnas prisipažino laukęs šio klausimo, nes „bendradarbiavimą V.Vasiliauskui siūlė nuo 2011 m. kovo“. Ir apeliavo į G.Nausėdos sąžinę bei moralę, nes šis pažeidė „SEB banko personalo politikos principus bei gaires, viešindamas šią informaciją“.

Konservatoriaus Edmundo Pupinio tiesiai perklaustas, ar prašėsi pas V.Vasiliauską į darbą, S.Jakeliūnas tai paneigė.

„Tai nebuvo prašymas darbo, tai buvo pokalbis apie galimybę bendradarbiauti, bet man buvo atsakyta, kad sprendimus priima S.Daukanto aikštė. Tuo pokalbiai ir baigėsi“, - sakė S.Jakeliūnas.

Faktai

Nepaisant konservatorių pasipriešinimo, Seimas vakar po pateikimo pritarė ir Agnės Širinskienės vadovaujamos tyrimo komisijos darbo pratęsimui - iki gruodžio 15 d.

Parlamentaras, komisijos narys Artūras Skardžius ironiškai paklausė A.Širinskienės, ar ši nebijo, kad jos vadovaujamas tyrimas pakenks labai svarbiam G.Landsbergio šeimos edukologiniam verslui. Mat jau žlugo bandymas „Lietuvos energijos“ dukterinės įmonės „NT valdos“ lėšomis šeimos bendrovei pastatyti pastatą Gervėčių gatvėje. Dabar, pasak A.Skardžiaus, ta pati „Lietuvos energija“ privačiam fondui permokėjo milijonus už vėjo jėgainių parką, o tas fondas taip pat stato mokyklą tam pačiam G.Landsbergio šeimos verslui.

„Atsakydama rimtai pasakysiu, kad verslui labiausiai kenkia jis pats, ypač tada, kai nesugeba pateikti paaiškinimų, nesugeba išsklaidyti abejonių, nebendradarbiauja su komisija“, - sakė A.Širinskienė, kuriai didžiausią įtarimą kelia G.Landsbergio sutuoktinės Austėjos sprendimas nuosavą bendrovę su beveik 1,5 mln. eurų vertės sklypu už 1 eurą parduoti privačiam fondui, statysiančiam jai mokyklą.

Pasidalink: Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (98)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • ATIDARĖ: baldų gamybos bendrovė „IKEA Industry Lietuva“ ketvirtadienį atidarė atnaujintą baldų gamyklą Kazlų Rūdoje; investicijos į ją siekė 63 mln. eurų.
  • STATISTIKA: praėjusią parą, trečiadienį, Lietuvos kelių policijos tarnybos pirminiais duomenimis, mūsų šalies keliuose užregistruoti 79 eismo įvykiai, iš jų 7 eismo įvykių metu buvo sužeisti 7 žmonės; tarp sužeistųjų - nepilnametė.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
Tobago Anthony Joseph.

Ar visuomenė turi žinoti apie Seimo narius, kuriems negalima dirbti su slapta informacija?

balsuoti rezultatai

Kaip vertinate tai, kad Vilniuje stadionas „statomas“ jau 30 metų?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+5 +7 C

 +3 +5 C

 

 +1 +2 C

+11 +12 C

+8 +10 C

 

 +11 +13 C

3 m/s

 4 m/s

 

3-5 m/s

 

USD - 1.1053 PLN - 4.3370
RUB - 70.9405 CHF - 1.0999
GBP - 0.8872 NOK - 9.8905
reklama
Ūkis