respublika.lt
 

Įtartinas Landsbergių verslasnuotraukos (51)

2019 vasario mėn. 14 d. 12:44:00
Danas NAGELĖ

Agnės Širinskienės vadovaujama Seimo komisija, tirianti galimai neskaidrius politikų bei verslo ryšius, vakar tęsė savo darbą. Šįkart jos akiratyje atsidūrė konservatorių partijos lyderio Gabrieliaus Landsbergio ir jo žmonos verslas. Komisija itin domėjosi, kokiomis aplinkybėmis privatus kapitalo fondų valdytojas nusprendė investuoti milijonus eurų į A.Landsbergienės valdomos Karalienės Mortos mokyklos pastatų statybą, nes įtaria, kad po to G.Landsbergiui buvo daromas neteisėtas poveikis.

×
nuotr. 8 nuotr.
Gabrielius Landsbergis ir Austėja Landsbergienė. Eltos nuotr.

 

Komisija vakar apklausė privataus ir rizikos kapitalo fondų valdytojos „BaltCap“ fondo „BaltCap Infrastructure Fund“ vadovą Šarūną Stepukonį. Fondas pernai rudenį pranešė, kad investuos 11 mln. eurų į naujos mokyklos ir vaikų darželio projektą Vilniaus Kalnėnų mikrorajone. Šį pastatą nuomos G.Landsbergio žmonos Austėjos valdoma Karalienės Mortos mokykla bei darželis „Vaikystės sodas“.

„Aiškinsimės pensijų fondų galimą mokyklos statybos finansavimą. Esame paprašę ir informacijos, ir sutarčių - iš registrų ir pačių fondų administratorių“, - prieš posėdį sakė A.Širinskienė, kurios teigimu, apklausiant fondo atstovą bus siekiama išsiaiškinti, ar nebuvo daromas neteisėtas poveikis politikams.

„Įtariame galimą pensijų fondų poveikį priimant sprendimus Seime ir kreipiantis į Konstitucinį Teismą. Dabar žiūrime, koks yra finansavimas, kada tie sprendimai dėl finansavimo buvo priimti ir kitas aplinkybes, kurios leistų arba patvirtinti, arba paneigti esamą situaciją, kad galėjo būti ryšys“, - kalbėjo parlamentarė.

G.Landsbergio ir jo sutuoktinės komisija vakar neapklausė, tačiau neatmeta galimybės, kad tą padarys vėliau. O vakar liudijęs Š.Stepukonis įtikinėjo, kad jokios įtakos jis (nei kiti fondo atstovai) G.Landsbergiui nedarė ir negalėjo daryti, nes jį pažįsta tik iš TV ekranų ir laikraščių puslapių, „gyvai“ yra matęs tik kartą Frankfurto oro uoste, bet nebendravo.

Komisijos nariams rūpėjo, ar kada nors anksčiau fondas yra investavęs į darželių bei mokyklų statybas. Pasirodo, kad investicijos į Karalienės Mortos mokyklą buvo pirmosios šioje srityje. Taip pat domėtasi, kodėl investuota būtent į Landsbergių verslą.

Pasak Š.Stepukonio, sandorio su A.Landsbergienės bendrove esmė - paprasta. Fondas pastato mokyklą (kurioje iš pradžių veiks ir darželis) ir ją 20 metų nuomoja už 920 tūkst. eurų per metus. Iš tų 920 tūkst. eurų valstybei bus sumokėtas PVM, iš likusių maždaug 766 tūkst. eurų bus atskaitoma paskola ir palūkanos bankui, o visa kita dalis bus pelnas.

„Per 20 metų mes iš 2,5 mln. eurų (mat, kaip paaiškino Š.Stepukonis, 11 mln. eurų yra visa projekto vertė, o fondas teinvestavo 2,5 mln. eurų, - aut. past.) gausime 4,6 karto grąžą - apytiksliai fondams grąžinsime virš 10 mln. eurų“, - sakė Š.Stepukonis.

Paklaustas, kas būtų, jei Karalienės Mortos mokykla bankrutuotų, jis atsakė, kad „BaltCap“ nuostolių nepatirtų.

„Mes gautume 1,3 mln. vertės eurų sklypą, naują mokyklą ir sumokėtus avansus. Ir dar dalyvautume bankroto procese kaip kreditoriai“, - tvirtino Š.Stepukonis.

A.Širinskienė pasiteiravo, koks yra UAB „Krajama“ vaidmuo visoje šitoje istorijoje. Pasirodo, tai yra fondo bendrovė, valdanti sklypą, kuriame turi iškilti mokykla.

„Tiesa, dabar jos pavadinimas yra pakeistas. Ji yra fondo bendrovė. Visi sandoriai buvo pasirašyti vieną dieną, kad eliminuotume rizikas. Mes negalėjome pasirašyti nei statybos sutarties be pasirašytos nuomos sutarties, nei nuomos sutarties pasirašyti be statybos sutarties. Nes, jei pasirašytume nuomos sutartį, mums galėtų pakelti statybos kainą, o tai būtų nepamatuota rizika. Akcijų įsigijimo sutartis, nuomos sutartis ir statybų sutartis buvo pasirašytos vieną dieną. UAB „Krajama“ pirkome iš A.Landsbergienės. Sandoris buvo deklaruotas, jo vertė - 1 euras“, - atskleidė Š.Stepukonis.

Artūras Skardžius liudytojo, kuris sakė, kad nebendravo su politikais, perklausė, ar nebendravo su politikų šeimos nariais.

„Natūralu: jei perkame asmens bendrovę, jis ateis į sutarties pasirašymą“, - neslėpė Š.Stepukonis.

Beje, komisijos nariai teiravosi, kodėl į apklausą jis atvyko apsirengęs kariškai. Š.Stepukonis atsakė, kad yra karys ir šiuo metu su kolegomis dalyvauja pratybose miške (po komisijos posėdžio motyvuodamas, kad yra apsirengęs kario uniforma, jis atsisakė atsakyti į žurnalistų klausimus: esą pažeistų statutą, jei su uniforma politikuotų). Š Stepukonis tvirtino, kad komisija pakenkė jo autoritetui, mat šaukimą liudyti matė ir jo viršininkai, o liudijime pažymėta, kad jis kviečiamas dėl galimai daryto poveikio politikams.

„Man bus gėda grįžti“, - seimūnams priekaištavo karys.

Galimai neskaidrius verslo ir politikų ryšius tiriančios Seimo komisijos nario Artūro SKARDŽIAUS komentaras:

„Po komisijos posėdžio mes, komisijos nariai, kalbėjomės apie tą 1 euro vertės sandorį. Manome, kad tuo turėtų susidomėti Valstybinė mokesčių inspekcija bei FNTT, kadangi sklypo vertė, kaip pranešė Š.Stepukonis, yra 1,3 mln. eurų. O jis parduodamas už 1 eurą. Reiškia, kad tai galimai buvo apsimestinis sandoris, o gyventojų pajamų mokestis turėjo būti mokamas nuo sklypo vertės ir pardavimo kainos skirtumo. Komisija, gavusi dokumentus, turėtų kreiptis į minėtas institucijas, nes nuo biudžeto galimai nuslėpti pinigai. Galų gale ir notarai, kurie tvirtino tokį sandorį, jo negalėjo tvirtinti, jei iš tikrųjų tai, ką sakė fondo valdytojas, yra tiesa. Tokie dalykai nėra galimi“, - konstatavo A.Skardžius.

Komisijos pirmininkė A.Širinskienė prieš posėdį sakė, kad labiausiai domina, kaip pensijų fondų investicijos pasiekė konservatorių lyderiui G.Landsbergiui priklausantį šeimos verslą ir ar dėl to fondas galėjo daryti poveikį politikams. Atrodytų, kad kaip tik išlošusioji pusė buvo fondas, nes beveik veltui gavo 1,3 mln. eurų vertės sklypą, todėl G.Landsbergis neturėtų jaustis skolingas, kad turėtų fondui už tai „atidirbti“ Seime. Tačiau A.Skardžius įtaria, kad nešvarių dalykų būta.

„Landsbergių šeimos verslo planas kelia didelių abejonių dėl rizikos minimalizavimo. Juk vis tiek bus didžiuliai fondo įsipareigojimai - jis investuos savas lėšas, skolintas lėšas, bendra projekto vertė - 11 mln. eurų. Sklypas, kurio vertė yra 1,3 mln. eurų, tikrai nepadengs visų investicinių kaštų. Karalienės Mortos mokykla - vieno asmens UAB’as, kuris už įsipareigojimus laiduoja vien 1,3 mln. eurų vertės sklypu. Sunku spėti, kaip tai mokyklai visus 20 metų seksis konkuruoti su valstybinėmis ar kitomis privačiomis mokyklomis. Niekas nėra apsaugotas nuo bankroto. Rizika tikrai yra didžiulė. Tačiau fondas sutiko prisiimti riziką. Galimai norint pagelbėti politiko verslui, už tai tikintis atsilyginimo.

Jau vien įsivėlimas į politiką yra įtartinas dalykas, pats fondo valdytojas aiškina, kad įsivėlė netyčia ir dabar dėl to labai išgyvena. Natūralu, kad išgyvena, kai statoma infrastruktūra vienos iš didžiausių partijų pirmininko šeimos verslui. Mes jau matėme, kai tą darė „Lietuvos energijos“ įmonė „NT valdos“. Tačiau, kaip matome iš fondo valdytojo liudijimo, „Lietuvos energija“ yra susijusi su šiuo fondu. Juk „Lietuvos energija“ „BaltCap“ fondui sumokėjo visų elektros vartotojų nemažas lėšas, labai brangiai nupirkdami fondo pastatytą Jurbarko vėjo jėgainių parką. Matome tam tikras sąsajas. Iš pradžių „Lietuvos energijos“ įmonė mokyklą Landsbergių verslui Vilniuje, Gervėčių g.4, bandė statyti pati, tačiau projektas dėl skandalo buvo sustabdytas. Dabar matome, kad „Lietuvos energija“ fondui, investavusiam į Landsbergių verslą, dosniai sumokėjo už jėgainių parką. Ir vėl „Lietuvos energijos“ ausys kyšo“, - dėstė A.Skardžius.

Pasidalink: Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (51)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • TYRIMAI: Europos Komisija (EK) pradėjo tyrimus dėl Belgijos taikytų mokesčių lengvatų 39-ioms didelėms tarptautinėms bendrovėms, kaip cheminių medžiagų gamintojai BASF ir „British American Tobacco“; įtariama, kad bendrovės iš valstybės sulaukė nelegalios pagalbos.
  • EISMAS: siekiant pagerinti eismo saugą, magistralėje A1 Vilnius-Kaunas-Klaipėda planuojama įrengti 49 naujas greičio valdymo ir įspėjimo sistemas; tarp jų – elektroniniai kintamos informacijos kelio ženklai, galintys riboti leistiną greitį pagal susidariusią situaciją.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
Tobago Anthony Joseph.

Ar LRT reikia naujo pastato už 48 mln. eurų?

balsuoti rezultatai

Kaip vertinate tai, kad Vilniuje stadionas „statomas“ jau 30 metų?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+14 +11 C

 +8 +13 C

 

 +7 +9 C

+15 +17 C

+13 +15 C

 

 +12 +14 C

2-7 m/s

 0-7 m/s

 

0-5 m/s

 

USD - 1.1096 PLN - 4.3248
RUB - 71.2243 CHF - 1.0940
GBP - 0.8909 NOK - 9.9213
reklama
Ūkis