×
(1/2) Vilniaus senamiesčio ne tik nepuošia, bet ir pavojų kelia apgriuvę pastatai, o esama apsileidusių savininkų kontrolės sistema neveikia. Stasio Žumbio nuotr.
Atsisiųsti
(2/2) Vilniaus senamiesčio ne tik nepuošia, bet ir pavojų kelia apgriuvę pastatai, o esama apsileidusių savininkų kontrolės sistema neveikia. Stasio Žumbio nuotr.
Atsisiųsti
2 nuotr.
Vilniaus senamiesčio ne tik nepuošia, bet ir pavojų kelia apgriuvę pastatai, o esama apsileidusių savininkų kontrolės sistema neveikia. Stasio Žumbio nuotr.
Likus vos kelioms savaitėms iki Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungai, Vilniaus miesto savivaldybė pradėjo raginti Vilniaus centre gyvenančius žmones gražinti aplinką ir baudomis bei teismais grasina tiems, kurie nesugeba sutvarkyti mieste stūksančių griuvėsių.
Grasins bausmėmis
Savivaldybė grasina ne tik įspėjimais, bet ir baudomis, teismais tiems, kurie nepradės tvarkyti apleistų pastatų.
„Statinių naudojimo priežiūra ir kontrolė vykdoma nuolatos, tačiau artėjant Lietuvos pirmininkavimui Europos Sąjungos Tarybai, kontrolė yra sugriežtinta. Siųsime pastatų savininkams įspėjimus, kad kuo greičiau susitvarkytų, taip pat skirsime baudas. Tai, kad nuo 2014 metų neprižiūrimų ir ne pagal paskirtį naudojamų pastatų savininkams reikės mokėti ne 1, o 2,5 proc. nekilnojamojo turto mokestį, tikimės, taip pat privers suklusti ir susitvarkyti“, - sakė Vilniaus savivaldybės Statinių naudojimo priežiūros poskyrio vedėjas Tauras Varenbergas.
Vilniaus savivaldybė neatmeta, kad dėl kai kurių apleistų ir jau pavojų keliančių pastatų gali būti kreipiamasi į teismą dėl nugriovimo, kaip tai numato LR statybos įstatymas.
Šiuo metu Vilniaus miesto savivaldybės sudarytame neprižiūrimų, nenaudojamų arba naudojamų ne pagal paskirtį pastatų sąraše, kurio savininkams taikomas 1 proc. nekilnojamojo turto mokestis, yra 95 pastatai.
Vilniaus miesto savivaldybė taip pat tariasi su pastatų savininkais, kad jie nuo savo pastato sienų nusivalytų grafičius. Įmonės „Lesto“ ir „Vilniaus energija“ iki liepos 1 dienos žada nuvalyti ar perdažyti apie porą šimtų centrinėje dalyje esančių pastočių, skydinių.
Proga atsibusti
Paklaustas, kaip vertina Vilniaus savivaldybės prieš pirmininkavimą pradėtą griežtinti miesto centre esančių griuvėsių kontrolę, Adomas Butrimas, Valstybinės kultūros paveldo komisijos narys, Lietuvos meno istorikas, archeologas, humanitarinių mokslų daktaras, profesorius, Vilniaus dailės akademijos prorektorius, džiaugėsi, kad iš viso kažkas pagaliau daroma: „Tokią iniciatyvą vertinu gerai. Svarbu, kad tik pradėtų rūpintis. O kokia proga tai pradės daryti, nesvarbu. Gera bet kokia proga, svarbu, kad pradėtų.“
Iki šiol apgriuvusių pastatų kontrolė, anot A.Butrimo, tikrai nebuvo griežta: „Yra kad ir pusiau sudegusių namų, kurie stovi arba Vilniaus senamiesčio, arba senamiesčio apsauginės zonos teritorijoje. Yra tikrai tokių namų, kurie tokie stovėti negalėtų. Jie privalėtų būti arba nugriauti, arba sutvarkyti. Nes jie kelia pavojų.
Juose dažnai gyvena visuomenės marginalinės grupės, dėl to ir vietiniams gyventojams nesmagu, o ir gaisrai ten tikrai dažnai kyla.“ Tokių problematiškų pastatų senamiestyje yra, nors ne tiek daug, kaip kad senamiesčio apsauginėje zonoje, t. y. vos keli šimtai metrų nuo senamiesčio ribos.
Taigi priemonės savininkams, kurie nieko nedaro su pavojingais pastatais, turėtų būti kuo griežtesnės, tokios, kad savininkas būtų priverstas susitvarkyti. Anot A.Butrimo, priemonės turėtų taip įspausti savininką į kampą, kad šis turėtų arba pastatą atiduoti, arba parduoti, arba susitvarkyti. Turi nelikti jokios išeities laikyti apgriuvusį pastatą tokį, koks dabar stovi.
Tarp tokių aplaidžių ir užsispyrusių savininkų yra tiek privatūs asmenys, tiek įvairios institucijos, kurios nieko nedaro su buvusiais didžiuliais objektais.
Paklaustas, ar įmanoma iki liepos 1 dienos pagražinti Vilniaus centrą, pašnekovas teigė, kad gražinimas realiai vyksta ir tai yra proga atsibusti. „Bet svarbiausia, kad tas atsibudimas nebūtų trumpalaikis, kad miesto tvarkymas vyktų ne tik ta proga. Pati proga gali būti tik pretekstas, bet savo pastatų nesitvarkančių savininkų kontrolė turi tapti sistema, kad negalėtų savininkas laikyti kokios nors griuvenos, kuri ir kelia pavojų, ir nepuošia miesto“, - įsitikinęs A.Butrimas.
Dalia Teišerskytė, žurnalistė, poetė, Lietuvos politinė bei visuomenės veikėja:
Labai džiaugiuosi, kad Europos Sąjungos pirmininkavimas įspyrė mums į užpakalį. Pamatėme, kokie esame prisišiukšlinę, netvarkingi ir nekultūringi. Ir nemokantys ūkininkauti. Kiekvienas pastatas, reikalaujantis kažkokių sprendimų, bado akis ne tik mums, bet ir kiekvienam žmogui, atvykusiam į mūsų šalį. Pirmiausia visada krenta į akis blogybės, o ne grožis.
Žmogus taip sukurtas ir niekur nuo to nepasidėsi. Mano supratimu, viskas gali būti išsprendžiama labai paprastai. Tiesiog reikia parduoti nebrangiai už simbolinę kainą tuos apleistus sugriuvusius pastatus verslui, žmonėms, norintiems juos įsigyti. Jeigu valstybė negeba jų sutvarkyti, pajėgs privatūs asmenys. O dabar laukiame papildomo akstino, kad kažkas galėtų pasipelnyti iš šių problemų.
Galėtų tokius pastatus atiduoti studentams ar jaunoms šeimoms, kurios galėtų ten įsikurti. Atiduoti juos kad ir už 10 litų, kad žmogui būtų naudinga išsipirkti ir pradėti naują gyvenimą naujoje erdvėje, bet mes šito nesugebame. Visur įžvelgiame juodus dalykus ir leidžiame turtui pranykti, sugriūti. Kaune socialiniai būstai griūva, jie yra baisios būklės, tiesiog kraupu žiūrėti. Tad kodėl neleisti išsipirkti žmogui tokio būsto už simbolinę kainą? Jis tada paskutinę kapeikėlę įdėtų sutvarkyti tą butelį. Nes kiek jų yra tuščių, nesutvarkytų.
Čia yra bailumas, nemoksliškumas, neūkiškumas. O dabar valdžiai atrodo, kad pajudinsiu pirštą ir kas nors mane įtars. Dėl visos šios situacijos truputėlį gėda. O juk lietuviai nuo senų senovės mokėjo savo namelį susitvarkyti, ir šulinį su svirtim gražų iškasti, o dabar staiga tapome berankiai.
Likus vos kelioms savaitėms iki Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungai, Vilniaus miesto savivaldybė pradėjo raginti Vilniaus centre gyvenančius žmones gražinti aplinką ir baudomis bei teismais grasina tiems, kurie nesugeba sutvarkyti mieste stūksančių griuvėsių.
Grasins bausmėmis
Savivaldybė grasina ne tik įspėjimais, bet ir baudomis, teismais tiems, kurie nepradės tvarkyti apleistų pastatų.
„Statinių naudojimo priežiūra ir kontrolė vykdoma nuolatos, tačiau artėjant Lietuvos pirmininkavimui Europos Sąjungos Tarybai, kontrolė yra sugriežtinta. Siųsime pastatų savininkams įspėjimus, kad kuo greičiau susitvarkytų, taip pat skirsime baudas. Tai, kad nuo 2014 metų neprižiūrimų ir ne pagal paskirtį naudojamų pastatų savininkams reikės mokėti ne 1, o 2,5 proc. nekilnojamojo turto mokestį, tikimės, taip pat privers suklusti ir susitvarkyti“, - sakė Vilniaus savivaldybės Statinių naudojimo priežiūros poskyrio vedėjas Tauras Varenbergas.
Vilniaus savivaldybė neatmeta, kad dėl kai kurių apleistų ir jau pavojų keliančių pastatų gali būti kreipiamasi į teismą dėl nugriovimo, kaip tai numato LR statybos įstatymas.
Šiuo metu Vilniaus miesto savivaldybės sudarytame neprižiūrimų, nenaudojamų arba naudojamų ne pagal paskirtį pastatų sąraše, kurio savininkams taikomas 1 proc. nekilnojamojo turto mokestis, yra 95 pastatai.
Vilniaus miesto savivaldybė taip pat tariasi su pastatų savininkais, kad jie nuo savo pastato sienų nusivalytų grafičius. Įmonės „Lesto“ ir „Vilniaus energija“ iki liepos 1 dienos žada nuvalyti ar perdažyti apie porą šimtų centrinėje dalyje esančių pastočių, skydinių.
Proga atsibusti
Paklaustas, kaip vertina Vilniaus savivaldybės prieš pirmininkavimą pradėtą griežtinti miesto centre esančių griuvėsių kontrolę, Adomas Butrimas, Valstybinės kultūros paveldo komisijos narys, Lietuvos meno istorikas, archeologas, humanitarinių mokslų daktaras, profesorius, Vilniaus dailės akademijos prorektorius, džiaugėsi, kad iš viso kažkas pagaliau daroma: „Tokią iniciatyvą vertinu gerai. Svarbu, kad tik pradėtų rūpintis. O kokia proga tai pradės daryti, nesvarbu. Gera bet kokia proga, svarbu, kad pradėtų.“
Iki šiol apgriuvusių pastatų kontrolė, anot A.Butrimo, tikrai nebuvo griežta: „Yra kad ir pusiau sudegusių namų, kurie stovi arba Vilniaus senamiesčio, arba senamiesčio apsauginės zonos teritorijoje. Yra tikrai tokių namų, kurie tokie stovėti negalėtų. Jie privalėtų būti arba nugriauti, arba sutvarkyti. Nes jie kelia pavojų.
Juose dažnai gyvena visuomenės marginalinės grupės, dėl to ir vietiniams gyventojams nesmagu, o ir gaisrai ten tikrai dažnai kyla.“ Tokių problematiškų pastatų senamiestyje yra, nors ne tiek daug, kaip kad senamiesčio apsauginėje zonoje, t. y. vos keli šimtai metrų nuo senamiesčio ribos.
Taigi priemonės savininkams, kurie nieko nedaro su pavojingais pastatais, turėtų būti kuo griežtesnės, tokios, kad savininkas būtų priverstas susitvarkyti. Anot A.Butrimo, priemonės turėtų taip įspausti savininką į kampą, kad šis turėtų arba pastatą atiduoti, arba parduoti, arba susitvarkyti. Turi nelikti jokios išeities laikyti apgriuvusį pastatą tokį, koks dabar stovi.
Tarp tokių aplaidžių ir užsispyrusių savininkų yra tiek privatūs asmenys, tiek įvairios institucijos, kurios nieko nedaro su buvusiais didžiuliais objektais.
Paklaustas, ar įmanoma iki liepos 1 dienos pagražinti Vilniaus centrą, pašnekovas teigė, kad gražinimas realiai vyksta ir tai yra proga atsibusti. „Bet svarbiausia, kad tas atsibudimas nebūtų trumpalaikis, kad miesto tvarkymas vyktų ne tik ta proga. Pati proga gali būti tik pretekstas, bet savo pastatų nesitvarkančių savininkų kontrolė turi tapti sistema, kad negalėtų savininkas laikyti kokios nors griuvenos, kuri ir kelia pavojų, ir nepuošia miesto“, - įsitikinęs A.Butrimas.
Dalia Teišerskytė, žurnalistė, poetė, Lietuvos politinė bei visuomenės veikėja:
Labai džiaugiuosi, kad Europos Sąjungos pirmininkavimas įspyrė mums į užpakalį. Pamatėme, kokie esame prisišiukšlinę, netvarkingi ir nekultūringi. Ir nemokantys ūkininkauti. Kiekvienas pastatas, reikalaujantis kažkokių sprendimų, bado akis ne tik mums, bet ir kiekvienam žmogui, atvykusiam į mūsų šalį. Pirmiausia visada krenta į akis blogybės, o ne grožis.
Žmogus taip sukurtas ir niekur nuo to nepasidėsi. Mano supratimu, viskas gali būti išsprendžiama labai paprastai. Tiesiog reikia parduoti nebrangiai už simbolinę kainą tuos apleistus sugriuvusius pastatus verslui, žmonėms, norintiems juos įsigyti. Jeigu valstybė negeba jų sutvarkyti, pajėgs privatūs asmenys. O dabar laukiame papildomo akstino, kad kažkas galėtų pasipelnyti iš šių problemų.
Galėtų tokius pastatus atiduoti studentams ar jaunoms šeimoms, kurios galėtų ten įsikurti. Atiduoti juos kad ir už 10 litų, kad žmogui būtų naudinga išsipirkti ir pradėti naują gyvenimą naujoje erdvėje, bet mes šito nesugebame. Visur įžvelgiame juodus dalykus ir leidžiame turtui pranykti, sugriūti. Kaune socialiniai būstai griūva, jie yra baisios būklės, tiesiog kraupu žiūrėti. Tad kodėl neleisti išsipirkti žmogui tokio būsto už simbolinę kainą? Jis tada paskutinę kapeikėlę įdėtų sutvarkyti tą butelį. Nes kiek jų yra tuščių, nesutvarkytų.
Čia yra bailumas, nemoksliškumas, neūkiškumas. O dabar valdžiai atrodo, kad pajudinsiu pirštą ir kas nors mane įtars. Dėl visos šios situacijos truputėlį gėda. O juk lietuviai nuo senų senovės mokėjo savo namelį susitvarkyti, ir šulinį su svirtim gražų iškasti, o dabar staiga tapome berankiai.
Parengta pagal dienraštį "Vakaro žinios"
Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
