Įstatymus rašo kaliniai

Viena iš galimybių prisidėti prie šalies valdymo ir pokyčių joje yra peticijos rašymas. Seime veikiančios Peticijų komisijos veiklos ataskaita rodo, kad kasmet piliečių, norinčių pareikšti savo nuomonę ir pateikti Seimui savo siūlymų, vis daugėja. Pernai komisija gavo 91 peticiją, jose iš viso buvo pateikti 389 siūlymai. Peticijas Seimui gali teikti tiek pavieniai asmenys, tiek pareiškėjų grupės.

Už grotų belieka rašyti

Komisijos pirmininkė Vilija FILIPOVIČIENĖ, apibendrindama gaunamas peticijas, „Vakaro žinioms“ teigė, kad nemaža dalis kreipimųsi komisiją pasiekia iš įkalinimo įstaigų. Dažniausiai tai su kalinčiųjų teisėmis ir gyvenimo sąlygomis susiję reikalavimai ar siūlymai: „Pagrindiniai kreipimaisi yra dėl Bausmių vykdymo kodekso straipsnių pakeitimų, dėl Suėmimo vykdymo įstatymo straipsnio pataisų. Dažniausiai čia metų metais dalyvauja tie patys pareiškėjai. Nesvarbu, jei šiemet nagrinėta konkreti peticija, kitais metais jau komisija sulaukia analogiškos ar labai artimos.“

Pirmininkė neslepia, pasitaiko ir tokių kreipimųsi, kurie nepripažįstami peticijomis, nes yra netinkamai suformuluoti, trūksta dokumentų ar informacijos. Tačiau V. Filipovičienė džiaugiasi, kad komisija sulaukia ir tikrai svarbių bei reikšmingų siūlymų. „Tikrai yra ir rimtų pasiūlymų bei peticijų, kai priimamos teigiamos išvados. Vienas tokių pavyzdžių - 2014 metais gauta peticija dėl ligos ir motinystės socialinio draudimo 14 straipsnio pakeitimo. 2009 metais buvo sumažintos išmokos ligos atveju, tuo metu gavus peticiją buvo suformuotas ir priimtas įstatymas atkurti sumažintas išmokas į prieš krizę buvusį lygį“, - teigia parlamentarė. Ji neslepia, kad komisija gauna ir tokių peticijų, kuriose galima įžvelgti net planus pateikti įstatymo siūlymus, kuriais būtų galima gauti asmeninės naudos pareiškėjui.

Kokia dalis peticijų būna patenkinama, V.Filipovičienės teigimu, apskaičiuoti gana sunku, nes kartais patenkinami ne visi peticijų reikalavimai, o tik jų dalis.

Pavyzdžiui, 2015 metais pilietis Pranciškus Zinkevičius savo peticijoje „Dėl nykstančios lietuvių tautos“ pateikė 14 atskirų pasiūlymų. Tačiau buvo nuspręsta tenkinti tik vieną iš pateiktų pasiūlymų. Tuomet Seimas priėmė protokolinį nutarimą tenkinti peticijoje pateiktą pasiūlymą apdovanoti ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliu motinas, pagimdžiusias ir užauginusias bei gerai išauklėjusias 5 ir daugiau vaikų.

V.Filipovičienė sako besidžiaugianti, kad kasmet peticijų sulaukiama vis daugiau. Tai reiškia, kad vis daugiau pilietiškų žmonių nori ginti savo teises ir prisidėti kuriant geresnę šalies gyventojų ateitį. Juolab, pasak Seimo narės, praktika rodo, kad net vieno pilietiško žmogaus kreipimasis gali būti svarbus ir turėti naudos didelei visuomenės daliai: „Jei žmogus pastebėjo spragą įstatyme arba jis turi idėją, kaip įstatymą patobulinti, jo vieno kreipimasis gali būti labai reikšmingas. Peticijas galima teikti ne tik Seimui, bet ir Vyriausybei bei savivaldybėms.“

Peticijas rašo ir internetu

Gana aktyviai lietuviai reiškia savo nuomonę ne tik siūlydami įstatymų pataisas, bet ir rinkdami parašus dėl jiems aktualių klausimų peticijų forma internete. Projekto „peticijos.lt“, sukurto 2007 metais, iniciatorius Julius teigia, kad dažniausiai peticijos atspindi aktualijas, kuriomis gyvena lietuviai. Štai pastarosiomis dienomis didžiausias aktyvumas jaučiamas dėl kelių peticijų: „Pakeisti „Lietuvos ryto“ marškinėlių dizainą“, „Dėl sergančių vaikų vedimo į darželius“ ir „Neleiskime sunaikinti Vingio parke šeimos pramogų centro „Lankštingala“.

„Peticijos.lt“ peticijų skaičius varijuoja, tačiau per dieną pateikiama iki 3-5 peticijų. Pasirašinėti gali visi. Viena aktyvesnių pastarojo meto peticijų yra susijusi su mokytojų streikavimu - „Pasakykime Lietuvos švietimo sistemos skurdinimui NE“, ją jau pasirašė daugiau kaip 5000 žmonių“, - teigia Julius.

Šiuo metu „peticijos.lt“ platformoje yra sukurta 5270 peticijų, iš jų 1898 yra patvirtintos, 3357 atmestos, o dar 15 tik laukia patvirtinimo. Julius teigia, kad peticijos yra patogus ir reikalingas įrankis gyventojams, norintiems išreikšti savo nuomonę. Nuo 2007 metų yra surinkta daugiau kaip 500 000 parašų įvairiomis temomis.

Žinoma, toli gražu ne visi parašai materializuojami ir pateikiami konkrečiam adresatui, kartais jie lieka tik maišto išraiška internete. Tačiau Julius teigia, kad peticijų, kurios pasiekia iniciatorių užsibrėžtus tikslus, tikrai netrūksta: „Žmonių parašai yra patariamojo pobūdžio instrumentas, tačiau, kaip rodo peticijų autorių patirtis, peticijos kartais padeda priimant svarbius sprendimus savivaldybėse ir pan. Kaip veiksmingos peticijos pavyzdį galėčiau pateikti peticiją „NE krematoriumui Vilniaus miesto centre“. Ją pasirašė 807 gyventojai ir savivaldybė atmetė krematoriumo pasiūlymą Vilniaus centre.“

Žmonės stengiasi, renka parašus, dirba - o Seimas projektus meta į stalčių

Kazimieras GARŠVA, Iniciatyvinės grupės „TALKA: už Lietuvos valstybinę kalbą“ narys:

Mes pateikėme projektą dėl nelietuvių kilmės asmenvardžių rašymo dokumentuose, nes nė vieno iš iki tol teiktų Seimo narių projektų Seimas nepriėmė ir vilkino. Mūsų siūlymas reikalauja, kad asmenvardžių rašymui būtų taikomos taisyklės ir iš anksto būtų numatyta rašymo tvarka bei už visą procesą atsakingos institucijos. Nes iki šiol buvo teikiamos tik nekonkrečios idėjos. Teikdami siūlymą tikėjomės, kad jis bus priimtas skubos tvarka, kaip ir turėtų būti.

Tačiau mūsų pasiūlytos pataisos šiuo metu jau svarstytos keliuose komitetuose, tačiau pagrindinis, kuriuo buvo paskirtas Ekonomikos komitetas, taip ir nepateikė išvados, nors iniciatyva Seimui pristatyta dar 2015 metų lapkričio mėnesį. 50 tūkst. piliečių parašų, suteikiančių teisę pasinaudoti įstatymų leidybos galimybe piliečiams, turi būti surinkti per 3 mėnesius. Mūsų iniciatyvą palaikė apie 100 tūkst. piliečių, skaičiuojant ir prieš tai mūsų iniciatyvą palaikiusius, kurių parašai negalioja. Tai rodo, kad ši tema labai aktuali visuomenei. Tačiau daugiau kaip pusės metų Seimui neužteko, kad imtųsi šios aktualios pataisos.

Svarstymo terminas jau praėjo, nes turėjo būti taikoma skubos tvarka. Mes nuolat teiraujamės, dienotvarkėje iniciatyvos vis dar nėra, gali ir greitai atsirasti, nors jokių garantijų nėra.

Viskas rodo, kad procesas yra akivaizdžiai vilkinamas. Galime sulaukti formalių atsakymų, neva tam yra įvairiausių priežasčių, pasiteisinimų visada galima sugalvoti. Tačiau vyksta akivaizdus stabdymas. Kai manęs paklausia, ar tikiu, kad projektas bus priimtas, visada sakau, kad mes tiek dirbome ir nėra argumentų nepriimti, nes projektas yra visiškai pagrįstas ir tikslingas. Bet praktika rodo, kad ir gerus įstatymo projektus Seime atmeta dėl įvairių priežasčių. Deja, tokia patirtis demotyvuoja pilietiškai nusiteikusią visuomenės dalį imtis iniciatyvų, o ir pasitikėti politikų sprendimais.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“