Seimui siūloma priimti Švietimo įstatymo pataisą, kuri suteiktų galimybę mokytojams ir kitiems švietimo įstaigos darbuotojams patiems gintis nuo patiriamo įvairaus pobūdžio smurto (psichologinio, fizinio, patyčių ir kt.).
Tokią Švietimo įstatymo pataisą įregistravo Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos pirmininkas „valstietis“ Robertas Šarknickas.
Jis siūlo nustatyti, kad smurtą patyrę mokytojai, kiti švietimo įstaigos darbuotojai, informavę švietimo įstaigos vadovą, patys turėtų teisę apie įvykusį smurto faktą pranešti atitinkamoje savivaldybėje veikiančiai pedagoginei psichologinei tarnybai ar atitinkamam psichologinės pagalbos teikėjui, su kuriuo savivaldybės vykdomoji institucija yra sudariusi sutartį dėl psichologinės pagalbos teikimo.
Šiuo metu mokytojai, kiti švietimo įstaigos darbuotojai, išskyrus vadovą, tokios teisės neturi.
„Įstatymo projekto rengimą paskatino didelis mokytojų iš mokinių patiriamas smurto kiekis. Nepaisant to, kad viešojoje erdvėje ypač daug kalbama apie smurtą bei patyčias tarp mokinių, šias smurto formas, ypač psichologinį smurtą, patiria ir suaugę pedagogai - mokytojai bei kiti švietimo įstaigų darbuotojai“, - sako R. Šarknickas.
Projekto autorius mano, kad įstatymo pakeitimai prisidėtų prie patyčių, psichologinio ir kitų rūšių smurto prevencijos Lietuvoje, kadangi būtų atskleista ir išspręsta daugiau smurto švietimo įstaigose atvejų, nukentėjusiesiems būtų suteikiama reikalinga pagalba.
2016 m. įsigaliojo Švietimo įstatymo straipsnis, kurio pagrindu švietimo įstaigos vadovas apie prieš mokytoją ar kitą švietimo įstaigos darbuotoją įvykusį smurto faktą turi nedelsdamas pranešti atitinkamoje savivaldybėje veikiančiai pedagoginei psichologinei tarnybai ar psichologinės pagalbos teikėjui.
Visgi įstatymo pataisų iniciatoriaus R. Šarknicko duomenimis, minėta Švietimo įstatymo nuostata nėra veiksminga smurto prieš mokytojus prevencijos priemonė.
Prieš rengiant įstatymo pataisą, R. Šarknickas elektroniniu paštu atliko didžiųjų Lietuvos miestų bei jų rajonų pedagoginių psichologinių tarnybų apklausą dėl šios Švietimo įstatymo nuostatos veikimo. Pasak jo, atlikus apklausą paaiškėjo, kad per visą šio straipsnio galiojimo laikotarpį (2017-2018 m.), nepaisant didelio masto mokytojų patiriamo smurto iš mokinių, tik vienoje pedagoginėje psichologinėje tarnyboje buvo registruotas tik vienas atvejis, kuomet švietimo įstaigos vadovas kreipėsi dėl mokytojo patiriamų patyčių.
Pasak R. Šarknicko, akivaizdu, kad galiojanti Švietimo įstatymo nuostata yra neefektyvi kovoje su mokytojų patiriamu smurtu. Pasak parlamentaro, to priežastys: mokytojų nenoras, galimai dėl gėdos, privatumo, informuoti švietimo įstaigos vadovą apie iš mokinių patirto smurto faktus; švietimo įstaigų vadovų neveiksnumas, informuojant kompetentingas institucijas.
R. Šarknicko nuomone, priėmus siūlomą įstatymo pataisą sumažės mokinių naudojamo įvairaus pobūdžio smurto prieš mokytojus bei kitus švietimo įstaigos darbuotojus.