respublika.lt

Išskirtinis interviu su Kėdainių meru Sauliumi Grinkevičiumi: Būtume neišgyvenę be garbės

(0)
Publikuota: 2015 lapkričio 08 08:01:03, Danutė ŠEPETYTĖ, „Respublikos“ žurnalistė
×
nuotr. 2 nuotr.
Išskirtinis interviu su Kėdainių meru Sauliumi Grinkevičiumi: Būtume neišgyvenę be garbės. Eltos nuotr.

Įdomu palyginti pirmuosius merų, atėjusių iš verslo, darbus: vienas puolė gražinti ir lyginti gatves, kitas kaip niekur nieko nukabino ES vėliavą, trečiasis - Kėdainių rajono meras Saulius Grinkevičius, sėkmingos ir pelningos „Daumantų“ bendrovės steigėjas ir buvęs ilgametis jos vadovas - atkūrė uždarytas bibliotekas.

 

- Manot, turtingas meras - gerai?

- Žinoma.

- Kodėl?

- Nekyla pagundų. Aš jau užsidirbau ir sau, ir savo vaikams, esu laisvas. Iki šių savivaldybės rinkimų mero atlyginimas buvo 1300 eurų; statistiniam lietuviui, atrodo, ne toks ir blogas, bet žiūrėkim žmogiškai, kiek čia gali būt pagundų, jei joms būsi linkęs pasiduot. Dabar atlyginimas didesnis - du tūkstančiai su trupučiu popieriuje, nors man ir tai nedaro įspūdžio. Juokais man primena, kad nėra žmonių, kurių negalima būtų nupirkti, viskas esą priklauso nuo sumos. Juokiuosi, kad vadovaujantis tokiu principu nė vienas čia vykdantis tam tikrus darbus arba teikiantis paslaugas neturėtų iš to jokio biznio, - esu per daug brangus. Neturiu čia jokių asmeninių interesų, bet nenoriu, kad ir mūsų administracijoje žmonės pasiduotų pagundai, - į tai žiūrėsiu labai griežtai. Kita vertus, kai kuriems politikams mero, ministro ar Seimo nario kėdė tampa vos ne profesija, su kuria nenorima skirtis, dėl to jie kartais nori nenori renkasi ne geriausius sprendimus, bet tuos, kurie gali jiems padėti išsilaikyti kėdėje.

- Jau buvot gundomas?

- Tie, kurie turi panašių ketinimų, matyt, pasidomi mero nuostatomis. Man užtenka pinigų, kiek aš jų turiu, ir tais pačiais visą gyvenimą dalinausi su kitais: „Daumantų“ įmonė antra po „Lifosos“ pagal paramos mastą Kėdainiuose. Kasmet skirdavome po pusę milijono - jei būčiau gobšus, būčiau tą sumą į kojinytę dėjęs. Nesimaivysiu, pinigai suteikia ir laisvės, ir vidinio pasitenkinimo: gali keliauti, gali komfortiškiau keliauti, gali buitį susitvarkyt, bet aš nesu gobšus, man nereikia sraigtasparnio, man nereikia jachtos. Šiuo atžvilgiu taip pat jaučiuosi laisvas, na, o mero kėdė man - savirealizacijos priemonė, padėsianti kėdainiečiams padaryti gerų darbų.

- Norit pasakyti: iki jūsų jų buvo mažai ar nebuvo išvis?

- Buvo jų ir iki manęs, nes nori nenori turi gražint miestą, pinigus investuot, klausimas tik ar nebuvo galima jų padaryt daugiau. Esu įsitikinęs, kad buvo galima. Ypač tomis sąlygomis, kuriomis gyveno ir dirbo buvusi miesto savivaldybė, Darbo partijai esant valdžioje ir turint didelį žmonių palaikymą. Antras momentas, man labai svarbus, kad per tuos metus, kai būsiu Kėdainių meras, kėdainiečiai pajustų, kad juos girdžiu, kad jie drąsiai galėtų sakyti savo kritiką, pastabas ir siūlymus. Būtų smagu išgirsti sau pavymui: va, kai meru buvo Saulius Grinkevičius, jis įpratino mus būti aktyvius ir mes nebebijojom savo nuomonę išsakyt...

- Kuo skiriasi verslo ir savivaldos rutina?

- Įsivaizduokit, ten viena sritis, gana konkreti - 24 metus aš dirbau vadovu „Daumantų“ ir viską žinojau kaip „Tėve mūsų“. Man užtekdavo valandos situacijai susidėlioti, paskui galėjau leisti sau galvoti apie perspektyvą, apie strateginius dalykus. Manyčiau, „Daumantams“ užtat ir sekėsi, nes visuomet būdavom visu žingsniu priekyje, net krizes išgyvenom gan lengvai, nepasiduodami pirkimo vajui. Prasidėjus 2008 metų krizei, kurią ir nujaučiau ateisiant, mes buvome atsiskaitę su bankais, o darbuotojams sunerimus, kas čia bus, sakiau, nusiraminkit, turim savų pinigų, korekcijas darysim tik kraštutiniu atveju. Ten gali filosofuot, gali strateguot ramiai atsisėdęs, ką darysi po metų, ką darysi po dvejų, o čia rutina kartais ir trikdo: norisi pagalvot, bet kažkas veržiasi, kažkas skambina, klausimus ne tokius svarbius uždavinėja, paskui pyksti, kad kažką svarbaus tądien praleidai. Savivaldybėje per dieną turi persijunginėt penkis šešis kartus, nes mero akiraty - ir švietimas, ir kultūra, ir socialinės problemos, ir tos pačios ūkinės bei ekonominės. Versle galėdavai ilgėliau pagalvot, bet labai greitai padaryt, čia galvojimo laikas trumpesnis, o kelias iki galutinio rezultato ilgesnis. Toks esminis mero ir verslininko „kėdžių“ skirtumas.

- Bet juk turite daugiau pranašumų, palyginti su savivaldybių vadovais, net nesušlapusiais kojų jokiame versle?

- Žinoma, džiugu, kad versle atsirado keletas tokių keistuolių, kaip Matijošaitis Kaune, Biržuose - Valkiūnas, gal mums kažką gero padaryt pavyks. Vadybinės patirties yra, o vadybos principai tie patys: formuluok užduotis, kontroliuok, reikalauk, kad atsiskaitytų, vertink rezultatus... Tiesa, labai dažnai tose valstybinėse struktūrose įsigalėjusi diktatoriška vadybos sistema, kai specialistas gauna labai tikslius veiklos nurodymus ir, neduokdie, kažką pasiūlys, suabejos... Nežinau, ar tai verslininko ar ne verslininko bruožas: aš, pavyzdžiui, senajame darbe, savam versle, norėdamas pasiekti gerų finansinių bei ekonominių rodiklių, norėjau ir maksimalių savo darbuotojų pastangų, užtat klausdavau jų nuomonės, tardavausi su jais; čia irgi noriu, kad savivaldybės darbuotojai siūlytų, tartųsi, kad atsirastų bendruomeniškumas. Sakysim, pirmomis dienomis, kai klausdavau skyrių vedėjų nuomonės, jų akys imdavo lakstyt - na, dabar šakės, nepataikysiu ir iššveis mane iš darbo, - toks įspūdis buvo iš šalies. Praėjus pusmečiui, jau akys nebelaksto, jie sako, gal taip darom, o gal šitaip, - man tas labai patinka. Reikia, kad žmonės jaustų, jog ir jų nuomonė svarbi, tada jiems ir įdomiau dirbti, siekti rezultato, visiems nuo to geriau.

- Čia pranašumai baigiasi?


- Aš skaičiuoju pinigus. Sakysim, politikai, visą gyvenimą dirbę, liaudiškai sakant, valdiškoj struktūroj, nenori pinigų skaičiuot, jiems tie pinigai yra bemaž abstraktūs, virtualūs: paskyrė biudžetas šimtą tūkstančių ar milijoną kokiai nors sričiai, pasitvirtino, išleido, per daug neskaičiuodami, - nėra meilės, gal tiksliau, pagarbos pinigui gerąja prasme (ne pirštų, į save lenktų, prasme). Man tie pinigai turi kitą reikšmę, aš žinau, kaip sunkiai jie uždirbami. Užtat gerbiu tuos pinigus ir man norisi leisti juos kuo optimaliau, kad jie duotų kuo daugiau naudos. Aš manau, kad nauda visiems žmonėms, jeigu aš juos taupau. Stengiuosi juos taupyti, kiek įmanoma. Pasiseks ar nepasiseks, bet po truputį taupymą versiu norma.

- Daug žmonių savivaldybėje teko keist?

- Nė vieno, išskyrus politinio pasitikėjimo darbuotojus: padėjėją, dvi patarėjas ir tarybos sekretorę. Ir ne dėl to, kad anos darbuotojos buvo blogos, tiesiog politinio pasitikėjimo žmogus - vos ne antras po giminės, žmonos, juo turi besąlygiškai pasitikėt. Iš administracijos vienas darbuotojas išėjo savo noru, vienos bendrovės vadovas numatytas keisti, ir tai tik dėl žmonių skundų. Ir ateityje, jeigu bus atleidžiamas žmogus iš darbo, tai bus tas, kuris nesusitvarko su savo pareigomis. Ateidamas pasakiau: ne mano užduotis nusukinėti galvas tiek politiniais, tiek kitokiais sumetimais. Taip ir darau.

- Vadinasi, čia persinešėt verslininko garbės kodeksą?


- Matot, mes būtume neišgyvenę be jo, ypač tie senieji (savo įmonę įkūrėme 1991 metais), kurie su partneriais daug ką sutardavo žodžiu, tik pastaruoju metu sutartys sudarinėjamos iki smulkmenų, lyg su tam tikru nepasitikėjimu. Būdavo, aptarei sąlygas ir negalėjai įsivaizduot, kad davęs žodį jo nesilaikysi, dėl to, sakysim, man šiandien sunku. Ateina daug žmonių su įvairiomis bėdomis, nuo vandentiekio iki žemės grąžinimo, ir yra klausimų, kurių meras negali išspręsti. Negaliu žadėt, nes pažadėjus teks tesėti, o aš žinau, kad nepadarysiu. Gal man, politikui, tai ne į gera, nes politikai mėgsta pažadus, bet aš negaliu meluot. Šiandien irgi buvo atėję žmonės, prašė žvyrkelį kolektyvinių sodų link išasfaltuot. Suprantu, asfaltas patogiau, bet rajone apie 70 km kelio per gyvenvietes nėra asfaltuoti, o prioritetas ten, kur žmonės priversti gyventi dulkėse. Taip ir pasakiau, nors mačiau, kad žmogui nepatiko.

Kita vertus, pastebiu, kad kol verslas bendrauja su verslu, to garbės kodekso, padorumo yra daug, bet reikalas keičiasi, kai verslas pradeda bendraut su valstybės struktūromis. Vos ne tradicija, ir ne tik Kėdainių rajone, tampa praktika, kai įmonė, nelaimėjusi viešųjų pirkimų konkurso (paprastai likusi antroje pozicijoje), ima ir apskundžia rezultatus, net nesvarstydama, teisi ji ar neteisi, laimės ar nelaimės. Prasideda teisminiai ginčai, terminai tęsiasi, darbai nukeliami... Kol viešųjų pirkimų įstatyme neatsirado tokius drausminančių pataisų, bandome atpratinti juos nuo teismų patys: jeigu mūsų viešųjų pirkimų tarnybą paduoda į teismą neva pažeidus taisykles, atstovauti jos interesams siunčiame nebe savivaldybės teisininkus, o privačią advokatų kontorą. Bylą laimėjus mūsų teisininkams, savivaldybei teismas nepriteisdavo teismo išlaidų; privačios advokatų kontoros atveju įstatymo raidė kita. Vienas rangovas pralaimėjo bylą ir jam buvo priteista sumokėti advokatų kontorai kelis tūkstančius eurų. Gal pinigas padės atpratinti nuo beprasmio bylinėjimosi.

- Sostinės meras kadenciją pradėjo griovimu (nuvertė sovietmečiu statytas Žaliojo tilto skulptūras). Kokį savo darbą išskirtumėte jūs?

- Mes sustabdėme bibliotekų optimizavimo programą: išsaugojom šešias bibliotekas, kurias uždaryti buvo numačiusi buvusi rajono valdžia, dvi (Ąžuolaičių ir Keleriškių), kurios buvo uždarytos, atidarėme. Laikiausi, laikausi ir laikysiuosi tos nuomonės, kad kaime turi likt bent mažiukas kultūros židiniukas. Jeigu mes ir bibliotekas sugebam uždarinėt, tai ko paskui verkiam, kad kaimo žmonės geria? O ką jiems veikt? Čia nors nueis, laikraštį paskaitys, kompiuterį pamaigys, ir vaikai atėję užsiėmimą ras. Manyčiau, dauguma kėdainiečių pritarė ir mūsų bendram su Ramūnu Karbauskiu sumanymui dovanoti mokykloms 800 abonementų į sporto areną, kur vyksta LKL krepšinio varžybos. Kai kurie priekaištavo, kad mes norim krepšinį paremt, taip, nuoširdžiai sakau, dalis pinigų nueis „Nevėžio“ krepšinio klubui, bet jei jis būtų prašęs pinigų, būčiau nesikreipęs į tarybą ir tų pinigų neieškojęs. Skaičiuokim: mūsų vaikams popamokinės veiklos valanda kainuoja 1-3 eurus, čia vaikai užimti keturias valandas. Sako, pasyviai užimti, bet prieš rungtynes vyksta renginiai, viktorinos, koncertai. Ir toji valanda kainuoja 50 euro centų. Visą tą tamsųjį laikotarpį po tris keturias valandas jie nebus gatvėse, laiptinėse, jie leis laiką gražioje, švarioje, blaivioje (arenoje uždraustas alkoholis) aplinkoje, džiaugsis, liūdės, matys suaugusius sportuojančius, turės pavyzdį - ar čia blogai?

- Kad jūs prijaučiate kultūrai turbūt tektų „kaltinti“ tėvus, o dėl ko tapote politiku?

- Mano tėvai - mokytojai, pas juos biblioteka didžiausia buvo, dabar manoji dar didesnė. Knygą mėgau nuo mažens, į Kauno dramos teatrą ėmiau vaikščioti būdamas tuometinės Žemės ūkio akademijos studentas (studijavo hidrotechniką - red. past.). Prisimenu ir Jono Vaitkaus pastatymus, džiaugiuosi, kad pavyko ir Juozo Miltinio spektaklius pamatyt. O dėl politikos - buvau aktyvus, visuomeniškas žmogus, net sovietmečiu laikiausi liberalių pažiūrų, žinoma, kiek galima buvo jų tuomet laikytis, ir kai 1994 metais mane įkalbinėjo imtis politikos, pamaniau, kodėl nepabandyt, ir įstojau į Centro partiją. Ji buvo nuosaikesnė (liberalai tada buvo nusiteikę net kultūrą, švietimą, sveikatos apsaugą patikėt privačiam verslui), aš irgi buvau ir šiandien tebesu nuosaikesnis. Vis dėlto manau, kad šiandien valstybė, ir ne tik Lietuvoje, žmogų vis labiau spaudžia į tam tikrus taisyklių rėmus, per daug reguliuodama jo kasdienį gyvenimą, diktuodama savo taisykles, net iki mažmožių, sakysim, kada keisti padangas. Tas mane gąsdina. Tai priimu kaip nepasitikėjimą žmogumi: jei norime, kad jie būtų sąmoningi, pirmiausia turi pasijusti laisvi.

Parengta pagal savaitraštį „Respublika“

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Kiek kiaušinių suvalgote per Velykas?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokia kalba bendraujančių žmonių padaugėjo jūsų gyvenamojoje aplinkoje?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+5 +11 C

+6 +11 C

+7 +12 C

+9 +13 C

+12 +19 C

+18 +20 C

0-7 m/s

0-6 m/s

0-5 m/s