Išskirtinis interviu. L.Matjošaitytė: Yra priežasčių susilaikyti nuo internetinio balsavimonuotraukos (21)

2017 birželio mėn. 28 d. 07:53:26 Perskaitė 2310

Nuo šios savaitės darbą naujame poste pradėjo Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkė Laura Matjošaitytė, iki šiol ėjusi pirmininko pavaduotojo pareigas. Naujoje darbo vietoje dar tik apšilinėjanti kojas pirmininkė, pakeitusi iki tol čia 23 metus vadovavusį Zenoną Vaigauską, sako, kad komisija pribrendo pokyčiams ir jie jau čia pat.

 

- Kokie pirmieji darbai?

- Laukia pasiruošimas Marijampolės savivaldybės mero rinkimams, o vėliau jau pradėsime ieškoti būdų, kaip tobulinti tas sritis, kur reikalingi pokyčiai.

- Vadinasi, naujas vadovas reiškia pokyčius?

- Žinoma. Iš praėjusių metų turime įvairių rinkėjų nusiskundimų dėl didelių eilių, balsų skaičiavimo, rinkėjų aktyvumo. Turime problemų dėl negalią turinčių rinkėjų, informacijos sklaidos ir komunikacijos. Trūksta daugiau pranešimų apie pasirinkimus ir jų motyvus. Kai suformuosime komandą, pasitvirtinsime komisijos pirmininko pavaduotojus, kartu sėsime ir strateguosime, nuo kurių pačių pirmųjų darbų pradėsime.

Situacija keičiasi ir reikia reaguoti į šių dienų realijas. Taip, Lietuva vertinama tokių tarptautinių organizacijų kaip Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija. Harvardo ar Sidnėjaus mokslininkų taip pat esame gerai vertinami ir pagal rinkimų organizavimą pasaulyje užimame 11 vietą. Tačiau yra tokių sričių kaip rinkėjų švietimas, partijų finansavimas, kur galėtume pasitempti. Turime reaguoti į išsakomas pastabas ir tobulėti.

- Ar planuose yra ir internetinis balsavimas?

- Turbūt daug kas priklausys nuo to, kada įstatymų leidėjas priims sprendimą įteisinti internetinį balsavimą. O tuomet reikės išspręsti klausimą, kas internetinį balsavimą organizuos, kas kurs visą sistemą ir ko mes siekiame tuo balsavimu. Reikėtų žinoti, kokie yra keliami reikalavimai tokiam balsavimui ir sistemai. Turime atsakyti į tokius klausimus, ar šiandien rinkėjai gali pasitikėti internetiniu balsavimu, ar bus užtikrintas saugumas, ar rinkėjai ir patys kandidatai pasitikės tais rezultatais, ar neturėsime kibernetinių atakų. Prieš 10 metų būdavo 300 kibernetinių atakų per metus. Pernai jų buvo beveik 50 000, o per šių metų pirmą ketvirtį - 14 500. Tai rodo, kad kibernetinių atakų skaičius auga, ir šioje srityje reikia skirti didelį dėmesį. Taip pat reikia skirti didelį dėmesį asmens duomenų apsaugai šiuo klausimu. Svarbus aspektas, kad rinkėjai tokiu atveju balsuos nekontroliuojamoje aplinkoje ir gali atsirasti rinkėjų papirkinėjimas, įtaka jų balsavimui.

Kalbant apie internetinį balsavimą, svarbiausias aspektas ir yra pasitikėjimas. Jeigu mes nepasitikėsime tuo balsavimo būdu, negali būti kalbos apie tokį balsavimą.

- Lygiai taip pat svarbus ir pasiruošimas. Ar dabar esame tam pajėgūs?

- Tikrai pasiruošti dar yra kur. Pasaulyje internetinį balsavimą yra išbandžiusios daugiau nei 20 valstybių. Estija internetinį balsavimą naudoja jau daugiau kaip 12 metų, tačiau ir jie susiduria su tam tikromis problemomis, kaip skelbia jų informacija. Tai rodo, kad internetinis balsavimas nedidina rinkėjų aktyvumo, o mes iš jo būtent to tikimės. Tai yra tiesiog kitas, alternatyvus, balsavimo būdas, pakeičiant popierinius biuletenius į elektroninius. Turime ir Prancūzijos patirtį - per šių metų prezidento rinkimus buvo atsisakyta užsienyje gyvenantiems Prancūzijos piliečiams suteikti galimybę balsuoti internetu. Buvo nuspręsta, kad šie išvykę piliečiai gautų popierinius balsavimo biuletenius. Tai taip pat buvo padaryta dėl tų pačių kibernetinių atakų. Vakarų demokratinės valstybės visgi susilaiko nuo internetinio balsavimo, ir akivaizdu, kad tam yra priežasčių.

- Kaip vertinate šiemet Seime pasirodžiusį siūlymą iš VRK braukti partijų deleguotus atstovus, taip siekiant depolitizuoti komisiją?

- Pasaulyje yra daugybė valdymo ir rinkimų administravimo valdymo modelių. Gali būti taikomas mišrus, kaip Lietuvoje, gali būti rinkimų valdymo organas sudarytas tik iš politinių partijų atstovų, o gali būti tik ekspertų ir profesionalų pagrindu. Kuo tas modelis pranašesnis? Gal tuo, kad komisijos nariai skiriami neatsižvelgiant į priklausymą politinei partijai, bet vertinant turimą kompetenciją ir žinias. Tai būtų privalumas. Bet kas yra svarbiau - visuomenės pasitikėjimas ar politinių partijų pasitikėjimas?

- Po 2016 m. rinkimų vėl kilo visuomenės pasipiktinimas dėl „lūžtančių“ kompiuterių, neveikiančių sistemų, rinkėjo puslapio skylių, ir tai paskatino spėliones, kiek iš tiesų svarbūs rinkėjų balsai. Kaip vertinate tokius kaltinimus?

- Reikia keisti šią rinkėjų nuomonę ir auginti pasitikėjimą. Reikia daugiau rinkėjus informuoti apie tai, kokie procesai vyksta Vyriausiojoje rinkimų komisijoje, kodėl yra priimami vieni ar kiti sprendimai ir kodėl vienaip ar kitaip atsitiko. Kai rinkėjams ir politinių partijų atstovams lieka daug neatsakytų klausimų, tuomet didėja nepasitikėjimas institucija. O to neturėtų būti. Labai tikiuosi teigiamų pokyčių.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“





"Respublikos" leidiniai", Smetonos g. 2, Vilnius, Tel. , Faks. , El. paštas info@respublika.net