respublika.lt
 

Įsitvirtinti regione veterinarams nelengvanuotraukos

2019 balandžio mėn. 19 d. 14:05:00
Edita SIAVRIS

Kaimuose mažėjant gyvulių skaičiui, mažėja ir regionuose dirbančių veterinarijos gydytojų. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) pabrėžia, kad veterinarijos gydytojų sunku prisišaukti darbui jų regioninėse tarnybose, itin trūksta specialistų, kurių sritis - stambių ūkinių gyvūnų gydymas. O veterinarijos gydytojus ruošianti Veterinarijos akademija ramina, kad situacija nėra tokia bloga.

×
nuotr. 4 nuotr.
Smulkių gyvūnų gydymas vis dar populiariausia veterinarijos gydytojų praktika. Redakcijos archyvo nuotr.

 

VMVT atstovė Jurgita Savickaitė teigė, kad jų tarnybai sunku prisikviesti veterinarijos gydytojų dirbti į regionines tarnybas. „Ir ūkininkai bei įmonės skundžiasi, kad sunku rasti specialistų. Praktikuojančių veterinarijos gydytojų, ypač dirbančių su stambiais ūkiniais gyvūnais, besispecializuojančių arklinių gyvūnų gydyme, veterinariniam aptarnavimui tikrai trūksta“, - aiškino ji. VMVT duomenimis, šiuo metu fiziniams asmenims išduotos 2488 veterinarijos praktikos licencijos.

Šeimos ūkininkų sąjungos pirmininkas Vidas Juodsnukis tikina, jog stambieji ūkininkai problemų neturi, tačiau smulkiesiems sunkiau. „Veterinarams svarbu turėti klientus, o kai daugelis smulkiųjų išsipardavė karves, nes pieno supirkimo kainos labai mažos, tai atsiliepė ir patiems specialistams. Jie visu krūviu tiesiog negali dirbti, kai gyvulių nėra“, - sakė jis.

Pasak Lietuvos veterinarijos gydytojų asociacijos prezidento prof. Vidmanto Bižoko, yra kelios priežastys, kodėl veterinarijos gydytojų regionuose mažėja. Pirmiausia mažėja produkcijos gyvulių skaičius; regionuose dirbantys veterinarijos gydytojai dažnai būna vyresnio amžiaus, taigi dalis jų išeina į pensiją; jaunimas nesiveržia į regionus dirbti, nes, žinia, veterinarijos gydytojo profesija nėra lengva. „Jeigu neturi gyvenamosios vietos, tai jaunam specialistui važiuoti apsigyventi į kaimą arba rajoną yra sudėtinga. Tik baigęs studijas jaunas žmogus dar neturi praktinės patirties, o tokiam darbui reikia turėti automobilį, įrangą, įrankių komplektaciją, vaistų - viskas nemažai kainuoja. Jeigu veterinarijos gydytojas išeina į pensiją ir perduoda savo aptarnaujamą plotą kitam gydytojui, tada situacija tampa parankesnė. Bet ar lengva jaunam, ką tik baigusiam studijas jaunuoliui, įrodyti savo vertę ūkininkui, kai toks veterinarijos gydytojas dar nieko savo neturi?“ - retoriškai klausė profesorius.

Paklaustas, kodėl veterinarijos gydytojai nepasinaudoja įvairiomis paramos programomis, kad galėtų dirbti ir kaime, prof. V.Bižokas argumentavo, kad veterinarijos gydytojams ne taip paprasta paramą gauti. Asociacija pasiekė, kad kaimo vietovėse dirbantys veterinarijos gydytojai galėtų teikti paraiškas paramai pagal Kaimo plėtros programos 2014-2020 m. priemonės „Ūkių ir verslo plėtra“ sritį „Parama investicijoms, skirtoms ekonominės veiklos kūrimui ir plėtrai“. „Į projekto lėšas pretenduoja tie pareiškėjai, kurie sukuria daugiau darbo vietų kaime, tokia yra svarbi projekto nuostata. Paprastai veterinarijos gydytojas įkuria individualią įmonę, kur jis vienas ir savininkas, ir darbuotojas. O daugiau balų skiriama į darbo vietų skaičiaus įkūrimą ir išlaikymą tam tikrą laiką. Taigi tokie veterinarijos gydytojai, parengę projektus, nesurenka net minimalaus balų skaičiaus ir netgi praranda įdėtas lėšas už projekto parengimą“, - aiškino Lietuvos veterinarijos gydytojų asociacijos prezidentas.

Prof. V.Bižokas akcentavo, jog Lietuvos regionuose stambių gyvulių mažėja, taigi natūralu, kad jauni specialistai suka į smulkių gyvūnų gydymo praktiką, veterinarijos laboratorijas, miestų ir rajonų valstybines maisto ir veterinarijos tarnybas. „Jeigu didėtų gyvulių skaičius Lietuvoje, būtų kitaip. O dabar vien afrikinis kiaulių maras kiek kiaulių sumažino, stipriai sumažėjo ūkininkų, auginančių kiaules savo reikmėms, skaičius“, - sakė pašnekovas.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos Veterinarijos fakulteto dekanės prof. dr. Vitos RIŠKEVIČIENĖS komentaras

Per pastaruosius metus veterinarinės medicinos studijas vidutiniškai baigia po 110 veterinarijos gydytojų, studijavusių lietuvių kalba, ir 8 užsieniečiai. Nemaža dalis absolventų darbo pasiūlymus jau turi baigdami studijas. Praėjus 12 mėnesių nuo studijų baigimo dirba 79 proc. absolventų. Šis skaičius su labai nežymiais svyravimais išlieka toks pat jau gal devyneri metai. Absolventai įsidarbina valstybinėje tarnyboje, nors tai nėra populiaru tarp jaunimo, veterinarijos farmacijos srityje, o pati didžiausia dalis absolventų dirba praktinį veterinarijos gydytojo darbą. Kaip ir visame pasaulyje, taip ir Lietuvoje, pats populiariausias sektorius yra smulkiųjų gyvūnų veterinarijos praktika. Ją vidutiniškai renkasi 50 proc. absolventų. Tačiau džiugina ir tai, kad pastaraisiais metais iki 18 proc. išaugo absolventų skaičius, kurie savo profesinę karjerą susiejo su produkcijos gyvūnų ir žirgų gydymu.

Didžiąją mūsų absolventų dalį (apie 80 proc.) sudaro merginos. Po ilgų ir sudėtingų studijų dalis jų kelerius metus paskiria šeimai ir motinystei. Išvykstančių iš Lietuvos yra tik vos vienas kitas. Mūsų diplomai yra pripažįstami Europos Sąjungoje, tačiau pageidaujantys dirbti užsienyje įdarbinančioms įmonėms privalo pateikti fakulteto dekano patvirtinantį raštą, kada ir kokias studijas yra baigę, todėl galime manyti, kad apytiksliai žinome išvykstančius. Tokių vidutiniškai būna 3-4 per metus.

Pasidalink: Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
 
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Ar baltų religinė bendrija „Romuva“ turėtų gauti valstybinį pripažinimą?

balsuoti rezultatai

Ar šiandiena pavyktų atkartoti Baltijos kelią?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+19 +21 C

 +15 +17 C

 

 +15 +16 C

+25 +29 C

 +23 +24 C

 

 +20 +23 C

0-4 m/s

 0-3 m/s

 

0-2 m/s

 

USD - 1.1076 PLN - 4.3381
RUB - 73.3855 CHF - 1.0854
GBP - 0.9103 NOK - 9.9653
reklama
Ūkis
reklama
Sveikata ir grožis