Įsigaliojo naujasis darbo santykių reguliavimas

Jau įsigaliojo Darbo laiko režimo valstybės ir savivaldybių įmonėse, įstaigose ir organizacijose nustatymo aprašas, Darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašas, Sezoninio darbo sutarties sudarymo, pakeitimo ir nutraukimo, taip pat darbo ir poilsio laiko ir darbo apmokėjimo ypatumų aprašas ir Sezoninių darbų sąrašas, Pareigybių, dėl kurių rengiamas konkursas, sąrašas, Papildomų atostogų trukmės, suteikimo sąlygų ir tvarkos aprašas ir kiti. Papildomai patvirtinti Darbo laiko ir poilsio laiko ypatumų ekonominės veiklos srityse aprašas bei Sutrumpinto darbo laiko normų ir apmokėjimo tvarkos aprašas.

Pagal naujojo Darbo kodekso nuostatas darbuotojai turi daugiau galimybių kelti kvalifikaciją neprarandant pajamų, ginti savo teises, kvalifikuotiems darbuotojams turi būti mokamas didesnis darbo užmokestis nei minimali mėnesinė alga, taip pat numatyta didesnė apsauga netekus darbo, daugiau galimybių tartis dėl palankesnių darbo sąlygų, be to, profesinės sąjungos lengviau gali skelbti streikus.

Nuo liepos darbdaviai minimalią mėnesinę algą gali mokėti tik už nekvalifikuotą darbą. Be to, darbdaviai įpareigoti parengti darbo apmokėjimo sistemą taip, kad ją taikant būtų išvengta bet kokios diskriminacijos lyties pagrindu: už tokį patį ar lygiavertį darbą - vienodas darbo užmokestis. Darbo kodekse taip pat numatyta būtinybė darbovietėse, kuriose vidutinis darbuotojų skaičius yra dvidešimt ir daugiau, pasitvirtinti darbo apmokėjimo sistemą, nebent ji jau yra nustatyta kolektyvinėje sutartyje. Tai įgalins darbuotojus daugiau žinoti ir daryti įtaką įmonės darbo užmokesčio politikai.

Nedarbo draudimo išmokos žmonėms, įgijusiems reikalaujamą nedarbo draudimo stažą, mokamos ne 6 kaip iki šiol, o 9 mėnesius. Taip geriau užtikrinama bedarbių apsauga netekus darbo.

Be to, didėja nedarbo draudimo išmoka. Maksimali nedarbo draudimo išmoka didėja apie 40 procentų. Pastovi šios išmokos dalis susieta su minimalia mėnesine alga ir pastovią išmokos dalį sudaro 30 proc. mėnesį, už kurį mokama išmoka, galiojančios MMA dydis, o kintamą šios išmokos dalį sudaro bedarbio buvusių draudžiamųjų pajamų vidurkis. Maksimali išmoka susieta su vidutiniu darbo užmokesčiu ir sudaro 75 proc. vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio šalies ūkyje.

Darbuotojams nuo šiol lengviau derinti šeiminius ir darbo įsipareigojimus. Įvesti net penki galimi darbo režimai: nekintančios darbo dienos (pamainos) trukmės ir darbo dienų per savaitę skaičiaus; suminės darbo laiko apskaitos, kai viso apskaitinio laikotarpio darbo laiko norma įvykdoma per apskaitinį laikotarpį; lankstaus darbo grafiko, kai darbuotojas privalo darbovietėje būti fiksuotomis darbo dienos (pamainos) valandomis, o kitas tos dienos (pamainos) valandas gali dirbti prieš ar po šių valandų; suskaidytos darbo dienos laiko režimas, kai tą pačią dieną (pamainą) dirbama su pertrauka pailsėti ir pavalgyti, kurios trukmė ilgesnė negu nustatyta maksimali pertraukos pailsėti ir pavalgyti trukmė; individualaus darbo laiko režimas.

Darbdavys, pasitaręs su darbuotoju ar darbuotojų atstovais, gali nuspręsti, kurį darbo laiko režimą taikyti visoje įstaigoje arba konkrečiam žmogui taip, kad per savaitę būtų dirbama 40 valandų, o su viršvalandžiais - ne ilgiau kaip 48 valandas, nebent darbuotojas sutiktų dirbti 52 valandas.

Maksimalus darbo laikas su papildomu darbu ir su viršvalandžiais negali viršyti 60 val. per savaitę. Naujame Darbo kodekse nustatyta, kad kasmetinės minimalios atostogos - 20 darbo dienų, iš kurių 10 išnaudojama nepertraukiamai (jei dirbama penkias dienas per savaitę). Jei dirbama šešias dienas per savaitę, minimalių atostogų trukmė turi siekti 24 darbo dienas.

Išliko pailgintos atostogos darbuotojams, kurių darbas susijęs su didesne nervine, protine ir emocine įtampa bei profesine rizika, taip pat papildomos atostogos už stažą, tačiau jos perskaičiuotos darbo dienomis.

Naujajame Darbo kodekse išplėsta Darbo ginčų komisijų kompetencija pavedant joms nagrinėti taip pat ir nušalinimo nuo darbo, atleidimo iš darbo teisėtumo bei kolektyvinių darbo ginčų dėl teisės bylas (iki šiol dėl neteisėto atleidimo iš darbo reikėjo kreiptis į teismą). Darbo ginčų komisijoje darbo ginčai dėl teisės nagrinėjami nemokamai ir ginčo šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos. Darbo ginčų komisija privalo išnagrinėti ginčą ne vėliau kaip per mėnesį, ir tik Darbo ginčų komisijos pirmininko motyvuotu sprendimu ginčo nagrinėjimas gali būti pratęstas ne ilgiau kaip vienam mėnesiui.

Darbdaviai, pareikalavus darbo taryboms, privalo teikti informaciją apie darbuotojų vidutinį darbo užmokestį pagal profesijų grupes ir lytį.

Darbo kodekse numatyta darbdavio pareiga teikti informaciją apie dirbančius ne visą darbo laiką darbuotojus, dirbančius nuotoliniu būdu, taip pat apie terminuotų darbo sutarčių būklę, laikinuosius darbuotojus. Ši informacija teikiama darbo tarybai, o jeigu jos nėra, darbdavio lygmeny veikiančiai profesinei sąjungai pareikalavus.

Naujosios nuostatos įtvirtino reikalavimą konsultuotis su darbuotojų atstovais įvedant suminę darbo laiko apskaitą. Darbo (pamainų) grafikai turi būti pranešami darbuotojams ne vėliau kaip prieš 7 dienas iki jų įsigaliojimo.

Įsigaliojus naujajam Darbo kodeksui, taip pat įsigaliojo Vyriausybės patvirtinti poįstatyminiai teisės aktai jam įgyvendinti: Darbo laiko režimo valstybės ir savivaldybių įmonėse, įstaigose ir organizacijose nustatymo aprašas, Darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašas, Sezoninio darbo sutarties sudarymo, pakeitimo ir nutraukimo, taip pat darbo ir poilsio laiko ir darbo apmokėjimo ypatumų aprašas ir Sezoninių darbų sąrašas, Pareigybių, dėl kurių rengiamas konkursas, sąrašas, Papildomų atostogų trukmės, suteikimo sąlygų ir tvarkos aprašas ir kiti. Papildomai patvirtinti Darbo laiko ir poilsio laiko ypatumų ekonominės veiklos srityse aprašas bei Sutrumpinto darbo laiko normų ir apmokėjimo tvarkos aprašas.