respublika.lt

Iš pradžių atima vaikus, paskui liepia sumokėti

(0)
Publikuota: 2019 balandžio 12 07:42:50, Justina GAFUROVA
×
nuotr. 8 nuotr.
Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė. Stasio Žumbio nuotr.

Šiandien Seime buvo priimtos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pakeitimo pataisos. Visgi, kol įstatymas veikė taip, kaip paskubomis buvo priimtas 2017 m., akis badė vis kiti reformos vaisiai. Teisminiuose procesuose įsipainiojusios šeimos priverstos ištverti emocinį pragarą, o galiausiai - dar ir sumokėti „padėjusiai“ valstybei.

 

Kenčia visa šeima

Jau esame rašę apie atvejį Kaune, kai iš šeimos paėmus vaiką, o po metų jį grąžinus, iš mamos reikalaujama sūnui sumokėti 1000 eurų moralinei žalai atlyginti. Prieš savaitę Kručinskų šeimos, iš kurios taip pat tarnybos buvo paėmusios vaikus, teismo posėdyje prokurorė pasiūlė galimai smurtą prieš vaiką naudojusiai mamai skirti 2500 eurų baudą. Šiuo metu Baudžiamasis kodeksas numato baudą už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą mažamečiui nuo 2500 iki 100 tūkst. eurų.

Kručinskų šeimos advokatė Rūta Visočnik „Vakaro žinioms“ sakė, kad vaiko interesų užtikrinimo ji nemato nuo bylos pradžios: „Tai diktuoja iškreipta sistema, kurią sukuria Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas ir Baudžiamasis kodeksas, kai dėl bet kokio pranešimo yra pradedamas ikiteisminis tyrimas. Turėtų būti labai aiškiai numatyta, kad nusikaltimas yra, kai yra įrodymai apie vaiko tyčinį sužalojimą ir dėl to yra akivaizdžios pasekmės. Tokiu atveju gali būti numatyta ir finansinė bausmė, kurią teismas skirtų, atsižvelgdamas į konkrečią situaciją.

Šiuo atveju prokurorė mano, kad vaikui sudavus per ranką, jis pajautė fizinį skausmą. Tai yra manymas. Kai viskas paremta nuomone ar vertinimu be konkrečių įrodymų, manau, baudžiamojo proceso iš viso neturėtų būti. Gal tai yra netinkamas drausminimas, bet ne baudžiamojo proceso objektas.“

Ji neslepia mananti, kad tokio dydžio bauda šiuo atveju yra šeimoje augančių vaikų nuskriaudimas valstybės paliepimu, tačiau tėvų rankomis: „Tėvai turės nuskriausti vaikus, atimdami iš jų sotesnį kąsnį ar kitais būdais. Tai yra valstybės aparato galios parodymas, leidžiantis suprasti, kad prieš tėvus tyrimą galima pradėti bet kada. Užtenka neapgalvotų vaiko žodžių, besikivirčijančių sutuoktinių liudijimo ar kaimyno komentaro ir prasidės procesas. Įsivaizduokite, kaip tai pakeičia šeimos gyvenimą, kai tokie tyrimai trunka mėnesių mėnesiais, visai pamirštant vaiko interesus?“

Supranta net E.Žiobienė

Beje, tokį kazusą teisinėje sistemoje įžvelgia ir Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė. „Įstatymų leidėjui priėmus sprendimą padidinti baudų dydžius, piniginės sankcijos šiais atvejais dar skaudžiau atsilieps visiems šeimos nariams“, - teigiama kontrolierės veiklos ataskaitoje už praėjusius metus. E.Žiobienė nurodo tyrusi atvejį, kai minimalią algą gaunančiai motinai pagal tuomet galiojusią Baudžiamojo kodekso redakciją buvo skirta 20 minimalaus gyvenimo lygio (MGL) dydžio bauda - 753 eurai. Ji turėjo būti sumokėta per šešis mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Ši suma turėjo didelės įtakos šeimos biudžetui. Ką jau kalbėti apie dabartines baudas.

Interviu

- Ar atvejai, kai teismo prašoma tėvams skirti tūkstantines baudas, užtikrina geriausius vaiko interesus? - „Vakaro žinios“ paklausė teisininkės, Laisvos visuomenės instituto direktorės Kristinos Zamarytės-Sakavičienės.

- Baudžiamasis kodeksas ir jame numatytos baudos už smurtą buvo pakeistos kartu su smurto sąvokų atsiradimu Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme 2017 m. Nuo tada prasidėjo perdėta apsauga, kuri kartais net kenkia patiems vaikams. Teismai remiasi šia įsigaliojusia nuostata.

Tačiau reikia suprasti, kad šeima yra tampri sistema, kurioje vaikai ir tėvai vieni nuo kitų yra stipriai priklausomi. Sukeldami žalą vienam šeimos nariui, neišvengiamai paliečiame ir kitą. Jeigu baudžiame tėvus, kad ir už padarytą klaidą, tai neišvengiamai pajunta ir vaikai. Žinoma, jog atėmus tam tikrą dalį pajamų iš tėvų, tai pajus ir vaikai. Tai paprasta ir akivaizdu.

Jeigu teismas ar valstybė nubaudžia šeimą taip, kad ji nebegali užtikrinti pagrindinių vaiko poreikių, tai neišvengiamai veda šeimą į vaiko teisių pažeidimą, nes vaikai netektų galimybės būti aprūpinti, kaip tai numato įstatymas.

Manau, įmanoma, kad tokia praktika teisme bus matoma ir dažniau. Ypač suvokiant, kad visa sistema tėvus mato kaip tuos, kurie kelia grėsmę vaikui. Dėl kiekvieno įtarimo pradedamos įvairios procedūros pagal kaltės prezumpciją, pamirštant apie nekaltumo prezumpciją.

- Kokią žinutę tokie procesai teisme siunčia kitiems tėvams?

- Stebint Kručinskų bylos eigą, atrodo, kad sistema neketina pripažinti klaidų, kurios galbūt buvo padarytos. Tam sistema imasi visų turimų priemonių, įskaitant prievartos priemones ir visą pareigūnų armiją. Norima parodyti, kad priešintis ir ieškoti teisybės neverta.

Toks negebėjimas pripažinti savo klaidų, gąsdina. Neva pareigūnai suklysti negali, todėl jiems reikia suteikti plačius įgaliojimus kištis į šeimą. Tėvai matomi kaip tie, kurie kelia grėsmę vaikams, todėl dėl kiekvieno įtarimo galima pradėti grubias intervencijas į šeimą. Dėl įsikišimo į šeimą, tėvų teisės grubiai varžomos, o tarnyboms suteikiami tokie įgaliojimai, kad kartais gali padaryti didelę žalą ne tik visai šeimai, bet ir vaikui.

- Ar dažna šeima ryšis kovoti prieš valstybę, reikalaujant žalos atlyginimo?

- Nemažai šeimų tylės, tačiau bus tokių, kurios sieks teisingumo. Jie nepasiduos net ir tada, jei tiesos ieškojimas nesibaigs Lietuvos teismuose.

Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika vaikų paėmimo iš šeimos atvejais yra labai griežta: teismas nuolat kalba apie proporcingumo principą. Vaikų paėmimui turi būti svarbi priežastis ir negalima vaiko paimti tik todėl, kad gyvenimo sąlygos kitoje aplinkoje bus šiek tiek geresnės. Teismas primena, kad pirmiausia turi būti dėtos visos pastangos, siekiant užtikrinti pagalbą šeimai jos neišardant. Jei Lietuvoje ir toliau vaikus bus siekiama atskirti nuo tėvų be svarbaus pagrindo, tėvai ims ieškoti teisingumo bylinėdamiesi ir tai atneš finansinės žalos valstybei.

Seimo Šeimos ir vaiko gerovės pakomitečio pirmininko Rimanto Jono DAGIO komentaras:

Šiuo metu bandome tai įtvirtinti įstatymiškai - kad vaiko teisės turi būti užtikrinamos per šeimą ir jos interesus. Tuomet kitaip žiūrima į šeimos pajamas ir kitus dalykus.

Žinoma, yra ir kitoks požiūris, kurį dabar diktuoja susivienijusi liberalioji pusė. Jie bando įteigti, kad vaikas tarsi tėvams pavedamas auginti, lyg kažkokia patikėjimo teise. Tuomet, jeigu pareigas vykdysime blogai, reikės bausti už blogą pareigų atlikimą. Tačiau šiandien vaikų auginimas ir auklėjimas vis dar yra Konstitucinė teisė. Valstybė negali pertekliniai nurodinėti mums šiuo klausimu.

Dabar susidūrė liberaliai komunistinis požiūris, diktuojantis tai, kad reikia viską primesti - vaikų auklėjimo būdus ir net pasaulėžiūrą - su kita nuostata, kad ne valdininkai, o žmonės, gali patys spręsti ir būti už tai atsakingi. Nuo to, kuris iš jų laimės, priklausys ateitis.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar A.Anušauskui atsisakius ministro kėdės reikėtų svarstyti L.Kasčiūno kandidatūrą?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar galvojate emigruoti iš Lietuvos?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

-2 +2 C

-1 +4 C

-2 +4 C

+3 +8 C

+5 +10 C

+5 +9 C

0-3 m/s

0-3 m/s

0-5 m/s