Iš mūsų kišenės - milijonai koncertų salėms

Nuolatinis konkursų laimėtojas

Gruodžio pradžioje baigtą Nacionalinės koncertų salės galimybių studiją rengė konsultacijų įmonė UAB „Eurointegracijos projektai“. Įdomu tai, kad įmonė, kuriai vadovauja Simas Lubauskas, gan dažnai laimi viešuosius pirkimus - 2017 m. laimėjo 124, 2018 m. - 90 viešųjų pirkimų. Pagrindiniai pirkėjai, pagal užsakymų dydį, yra Vilniaus teritorinė darbo birža (1 215 468 eurai), Kauno teritorinė darbo birža (781 tūkst. 959 eurai), Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (588 tūkst. 540 eurų), Lietuvos statistikos departamentas (401 tūkst. 652 eurai) ir Panevėžio teritorinė darbo birža (379 tūkst. 176 eurai). Deja, savo nuolatinės sėkmės paslaptimi viešuosiuose pirkimuose įmonė, nors ir buvo prašyta, pasidalinti nesutiko.

Minėtai įmonei padėjo jungtinės veiklos partneris - UAB „Akukon Lietuva“. Šioje įmonėje, kurios direktorius Edmundas Žižys, dirba tik du apdraustieji.

Kaip leidiniui patikslino Kultūros ministerijos atstovas Arūnas Malinovskis, atliktos studijos, kuri aprašyta 248 puslapiuose, kaina - 39 tūkst. 567 eurai. Paklaustas, kiek gali kainuoti pastato rekonstrukcija, A.Malinovskis nurodė, kad šiuo metu svarstomi keli galimi variantai, tačiau galutinis sprendimas dar nepriimtas. Preliminariais, studijoje pateikiamais skaičiavimais, projektavimo ir inžinerinės paslaugos turėtų kainuoti apie 2 mln. eurų, pastato rekonstrukcija kainuotų apie 30-35 mln. eurų ir dar apie 10 mln. eurų atsieitų įranga ir kitas turtas. Iš viso Profsąjungų rūmų perstatymas atsieitų apie 47 mln. eurų. Studijos autorių siūlymu, dalį šios sumos turėtų padengti valstybės ir savivaldybės biudžeto lėšomis.

Pasikeis neatpažįstamai

Statybos darbai ant Tauro kalno turėtų prasidėti 2020 m., planuojama jų pabaiga - 2022 m. Kiek keisis dabartinė Profsąjungų rūmų išvaizda, sunku pasakyti, tačiau pokyčiai gali būti radikalūs. Kaip „Vakaro žinioms“ teigė Kultūros paveldo departamento direktoriaus pavaduotojas Algimantas Degutis, pats pastatas nėra įtrauktas į Kultūros paveldo registrą, todėl nebūtina saugoti jo unikalių savybių. „Kadaise į Registrą buvo įtrauktas rūmuose buvęs vitražas, tačiau šiandien ir jo sąraše nebėra, tad ir saugoti nėra ko. Statybų ribojimai naujam statiniui gali būti taikomi tiek, kiek susiję Vilniaus miesto istorine dalimi vadinamu Naujamiesčiu. Apribojimai čia taikomi tik pastatų aukštingumui“, - sakė pašnekovas.

Rekonstrukcija gali neprasidėti?

Dalia Bardauskienė, Vilniaus miesto mero patarėja, patikslino, kad savivaldybė rugsėjį už Profsąjungų rūmus BUAB „VIPC Vilnius“ sumokėjo 5 996 000 eurų į notaro depozitinę sąskaitą. „Lapkričio 6 d. lėšos buvo pervestos į savininko sąskaitą. Spalio 29 d. nutartimi teismas leido pastatą registruoti valstybės vardu. Tada buvo kreiptasi dėl registracijos, nes tik ją atlikus ir perdavus pastatą savivaldybei, galės būti pradėti griovimo darbai. Lapkričio 16 d. buvo kreiptasi į Vyriausybę su prašymu perduoti pastatą, tačiau procesas užtruko, nes savininkas mano, kad už pastatą turėtų būti sumokėta 12 mln. eurų. Galutinį sprendimą priims bylą nagrinėjantis teismas, tačiau darbus bus galima pradėti tik leidus pastatą registruoti valstybės vardu“, - „Vakaro žinioms“ sakė D.Bardauskienė. „Šiuo metu yra paskelbta techninė specifikacija. Dėl jos sulaukus pastabų, bus skelbiamas koncertų salės architektūrinės idėjos konkursas. Tikimės, kad konkurso laimėtojas paaiškės jau kitų metų vasarį, nes rūmus planuojama griauti pavasarį, - situaciją patikslino mero patarėja. - Planuojama statybas ir aplinkos tvarkymą baigti iki 2023 m. Projekto vertė 52 mln. eurų (be PVM). Jis finansuojamas Vyriausybės lėšomis. Konkurso prizinis fondas - 60 tūkst. eurų, kuris bus mokamas iš savivaldybės biudžeto lėšų.“

„Tautos namų santaros“ pirmininkas Antanas Gudelis pasidžiaugė, kad ketvirtį amžiaus trukusi kova dėl „Tautos namų“ eina į pabaigą. „Pagal mūsų Kultūros ministerijai teiktus pasiūlymus, „Tautos namus“ turėjo sudaryti Didžioji koncertų salė, antra - mažesnė salė, Atgimimo muziejus ir Etnikos centras. Apie 80 proc. teiktų pasiūlymų vykdoma ir tai yra gerai, - leidiniui sakė pašnekovas. - Visgi po Architektūrinio idėjų konkurso bus koreguojamas vidinių erdvių išplanavimas, tad už jas dar gali tekti pakovoti.“ Paklaustas apie neseniai baigtą Nacionalinės koncertų salės galimybių studiją, A.Gudelis atkreipė dėmesį į tai, kad tai juridinės galios neturintis pagalbinis dokumentas. „Juridinis dokumentas yra Seimo nutarimas. Pagal jį, sklype turėjo įsikurti „Tautos namai“. Pirmas etapas mums pavyko - sklypas išsaugotas būtent šiam tikslui. Čia neįsikūrė kazino, nebuvo pristatyta gyvenamųjų namų. Tikėsimės, kad ir toliau viskas vyks pagal numatytą planą. Juolab kad Seimo priimtų nutarimų vykdymą kontroliuoja ne tik pats Seimas, bet ir visuomenė“, - pasidžiaugė tarybos pirmininkas. „Kitas veiklos etapas - pasiekti, kad būtų įteisintos kultūrinių visuomeninių organizacijų erdvės. Statybos darbai - ne mūsų sritis, tačiau sieksime aktyviai dalyvauti viešųjų erdvių įveiklinimo procese. „Santara“ planuoja kurti suinteresuotų juridinių ir fizinių asmenų „konsorciumą“. Jis galėtų ruošti veiklos viziją, koordinuoti visuomeninių projektų pristatymą, nekomercinius, šiose erdvėse vyksiančius, renginius ir t.t. Kadangi pastatas turėtų tapti pirmuoju oficialiu visuomenės centru, būtina, kad jame atsirastų vietos visoms, norinčioms pasireikšti visuomeninėms organizacijoms“, - reziumavo A.Gudelis.