respublika.lt

2017 rugsėjo 22, penktadienis

Laisval kortel 2

Iš banko „Sekundė“ repertuaro „Pinigų yra“: Veidmainiški valdančiųjų susirūpinimai dėl algųnuotraukos (6)

2017 rugsėjo mėn. 10 d. 11:38:44
Olava STRIKULIENĖ, „Respublikos“ žurnalistė

„Respublikos“ savaitės akiratyje - politikų gudravimai keliant atlyginimus. Pirmiausia sau. Seime siūloma padidinti bazinį dydį, pagal kurį, taikant skirtingus koeficientus, apskaičiuojami biudžetininkų atlyginimai. Pasiūlymas - lyg ir sveikintinas. Tačiau labiausiai padidėtų Seimo narių algos. Tame pačiame „Respublikos“ akiratyje ir kita politinė veidmainystė. Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) vadovybė tikina, kad yra finansinių resursų padidinti medikams algas. Jei nedidėja, tai, anot SAM gudručių, kalti ne pažadukai politikai, bet atlyginimams pinigų gailintys ligoninių direktoriai.

 

SAM apskaičiavo, kad slaugytojų algos ir gydytojų algos jau turėjo ūgtelėti 58-115 Eur, nes iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervo papildomai skirta 24,6 mln Eur. O ligoninių direktoriai teisinasi, kad pinigus didesnėms algoms iš pradžių dar reikia uždirbti. Ir tik metų pabaigoje bus aišku, kiek ligoninė uždirbo už suteiktas paslaugas. Kiek jai pervesta pinigų. Jei paslaugų bus suteikta mažiau nei planuota, ligoninės, per anksti pasididinusios algas, įsiskolins.

Tad kuo tikėti? Vieni lyg duoda, o kiti tyčia neima?!

O iš tiesų - ydinga apmokėjimo medikams sistema. Nes kas yra geras gydytojas? Tas, kuris ligonį išgydo ir keleriems metams su juo atsisveikina, ar tas, kuris neišgydytais, bet tik apgydytais pacientais lipte aplipęs? Štai apie ką reikėtų SAM vadovybei pagalvoti. Nes dabartinė apmokėjimo sistema skatina ne išgydyti pacientą, bet kuo ilgiau jį sargdinti. Siekiamybė - ne ūmus bronchitas, bet chroniškas, komplikuotas, apleistas bronchitas. Nes toks pacientas ir jo bronchitas ligoninei rentabilesnis. Ar ne absurdas? Kiekvieno mediko tikslas - ligonio išgydymas. Kad pacientas taptų sveikas ir ilgai, ilgai nesirgtų. Į ligoninę nesugrįžtų bent dešimtmetį. Sveikatos apsaugos politikos tikslas - irgi toks pats. Kuo daugiau sveikos ar išgydytos darbo jėgos šalies ūkiui. Tad reikėtų sveikinti tas rajonų centrines ligonines, kurių aptarnaujamojoje teritorijoje pastebimas pacientų mažėjimas. Nes tai galime vertinti ne tik kaip išmirimą ar emigraciją, bet ir kaip medikų pastangas išgydyti bei įpratinti žmones prie sveikos gyvensenos. Kad žiemą nepamirštų pirštinių, vasarą - skrybėlės ir skaičiuotų kalorijas. Tačiau paradoksalu. Kuo geriau ligoninės kolektyvas dirbs, žmones sveikatins, tuo mažiau tas kolektyvas uždirbs. Nes mažiau suteiks paslaugų. Sveikam žmogui jų nereikia. Nebent hipochondrikui. Negi tyčia gydysis nuo nesamos maliarijos. Tad ką reiškia pacientų sumažėjimas, dėl didesnio ligoninės kolektyvo profesionalumo? Ogi atitinkamą kolektyvo algų sumažėjimą! Nes vertinami ne rajono gyventojų sveikumo, bet ligotumo rodikliai. Tad mūsų šalyje medikams daug naudingiau gydyti, gydyti, bet NEIŠGYDYTI. Apsimesti nemokšomis. Ar to SAM siekia? Nes gydytojui, norinčiam uždirbti didesnę algą, yra naudingiau slapčia apvaizdos melsti, kad jo aptarnaujamą rajoną ištiktų lokalinė choleros, dėmėtosios šiltinės ar buboninio maro epidemija. O kitų rajonų medikai pavydėtų - et, kaip aniems pasisekė. Tiesiog likimo numylėtiniai. Tokį marą gavo. Klasikinį. Kiek paslaugų suteiks. Jei patys nuo maro nenumirs, tikrai gaus didesnius atlyginimus.

„Kolegos, rytoj stacionare gulės registratūra“

Apmokėjimo sistema sukurta tokia, kad, atrodo, tyčia pasistengta, jog piliečiai išmoktų gudrauti. Pvz., ligoninių direktoriai, matydami, kad metų pabaigoje negaus suplanuotų pajamų, gali slapčia įpareigoti ligoninės personalą susirgti. Pvz., taip:

„Mieli kolegos, SAM rekomendavus, pasididinome nuo liepos 1 d. algas, o dabar pritrūko pinigų. Skelbiu visuotinę ligos akciją. Nuo pirmadienio pradeda sirgti Chirurgijos skyriaus personalas. Ligas išsidalinkite savo nuožiūra. Duokite darbo terapeutams, o kas turi mažų vaikų - duokite darbo pediatrams. Kiek laiko chirurginis sirgs? Kiek patriotizmo savo ligoninei turės, tiek ir sirgs. Rekomenduočiau mažų mažiausiai dvi savaites. Ir kiekvienam „sergančiam“ kolegai - mažų mažiausiai po penkis ambulatorinius tyrimus. Suguldykite į stacionarą anytas, šešurus, uošvius. Tegul palatose pailsi. Vėliau estafetę perims kardiologai ir jų laisvi giminaičiai. Siūlote širdies transplantaciją? Sakote, tada tiek uždirbsime, kad ir kitiems metams užteks? O kas pasiaukos? Kas ryšis? Kolegos, taip baisiai nejuokaukit. Aš jums širdį rodau, jūs man širdis rodote, bet savo kolektyvo širdžių nečiupinėkime. To jau būtų per daug“.

Koeficientai skirti užmaskuoti socialinę atskirtį

Dar vienas absurdas - vertinti dirbančiuosius biudžetiniame sektoriuje koeficientais. Maždaug taip. Vaizduojama lygybė. Esą gauname vienodai, tik koeficientai šiek tiek skiriasi. Visiems biudžetininkams įteikiama po vieną bazinį riestainį. O tada prasideda manipuliacijos su koeficientais. Jei vieną bazinį riestainį padauginsi iš koeficiento 1,5, gausi 1,5 riestainio. O jei tą patį padauginsi iš 5,5, jau bus 5,5 riestainio.

Žmogus ir taip turi savo parametrus. Ūgį. Svorį. Kūno masės indeksą. Kalendorinį amžių. Galų gale, cholesterolio ar cukraus kiekį bei darbo stažą. O kas tas koeficientas? Ir kodėl žmogus vertinamas juo, o ne kriolitine konstanta, užvirimo temperatūra ar akių rainelės spalva? Duok žmogui algą - ir viskas. Ne tą „ant popieriaus“, bet tą, kuri „į rankas“. Nes „ant popieriaus“ - vėlgi tik optinė apgaulė. Duok žmogui, kiek darbo sutartyje sulygta ir be jokių kalbų apie kažkokius įmantrius papildomus koeficientus. Kurie net nėra asmens intelekto koeficientas (IQ). Nes visi tie koeficientai - tik vienų žmonių pažeminimas, o kitų noras patyliukais pasididinti atlyginimus. Esą bibliotekininkė mažiau vertinga nei seimūnė, nes jų koeficientai skirtingi. Gal dar ir valentingumai skirtingi. Ar Laimės indeksas.

O dabar įsivaizduokime. Kukli bibliotekininkė X yra „už teisybę“. Jos koeficientas mažiukas. Pagal partijos „Teisybė“ daugiamandatininkų sąrašą patenka į Seimą. Netgi atsiduria valdančiojoje koalicijoje. Toliau kovoja „už teisybę“. O buvusios bibliotekininkės mažiukas koeficientas tiesiog dramatiškai ūgteli. Be to, šalia priglunda ir pinigai už kanceliarines išlaidas. Praslenka kadencija. Į kitą Seimą bibliotekininkės neišrenka. Koeficientas dramatiškai sumažėja. O kodėl? Žmogus juk tas pats! Nesvarbu, kokiose pozicijose, nei svoris, nei ūgis nepakitęs. Centimetras į centimetrą. Gramas į gramą. Ir vis vien liko „už teisybę“. Išsilavinimas irgi tas pats. Bet jau niekas neduoda pinigų kanceliarinėms išlaidoms. Matyt, kiti šalies piliečiai neperka trintukų, pieštukų, flomasterių. Tik Seimo nariai. Priperka paišybos sąsiuvinių, spalvinimo knygelių ir įstatymus spalvotai paišo.

Tad kas tas koeficientas? Nebent juo apskaičiuojama asmens tiesioginė įtaka, svarba visuomenei. Logika maždaug tokia. Koeficientai didesni tų, kurių Lietuvoje bijomasi. Bibliotekininkė gali mažiau pakenkti nei seimūnė, todėl bibliotekininkės koeficientas mažesnis. Didesnius koeficientus turi tie, kurie gali pakenkti, bet nekenkia. Arba gali pakenkti ir kenkia. Tokiu atveju, prieš gerą dešimtmetį Kaune patį aukščiausią atlyginimo koeficientą privalėjo turėti ne miesto meras, bet Henytė. Nes jo įtaka verslui, teisėsaugai, o gal net ir bibliotekininkėms buvo didesnė. Jis irgi, kaip koks Vyriausybės kanceliarijos vadas ar vadė, gal galėjo pakenkti, bet ne visada kenkė. Aiman, kur teisybė? Šis įtakingasai žmogus net kanceliarinėms išlaidoms negaudavo.

Parengta pagal savaitraštį „Respublika“


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook Pasidalink: Frype
Straipsnio komentarai
 
  Skaityti komentarus (6)

Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • ČIUOŽIMAS: Minske vykstančių Tarptautinės čiuožimo sąjungos „Grand Prix“ jaunimo dailiojo čiuožimo varžybų „Minsk Arena Cup “ solisčių turnyre Lietuvos atstovė Paulina Ramanauskaitė užėmė 25-ąją vietą.
  • SAVAITGALĮ: šį savaitgalį didžiausiame Lietuvoje, Kauno S. Dariaus ir S. Girėno stadione, vyks didelė regbio šventė- tradicinis jaunių regbio turnyras „Ąžuolo“ taurei laimėti, o šeštadienį šventę papuoš Baltijos regbio „Top“ lygos rungtynės tarp Kauno „Žalgirio“ ir Šiaulių „Baltrex-Šiaulių“ ekipų.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
darbas

Ar galima susikurti laimę Lietuvoje?

balsuoti rezultatai

Ar tikite materialinės pagalbos prašymais, skelbiamais socialiniuose tinkluose?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

   +11   +13 C

   +10  +12 C

 

   +9   +11 C

   +17  +20 C

  +17 +20 C

 

   +17  +19 C

    5-9 m/s

     1-5 m/s

 

      1-5 m/s

 

USD - 1.1905 PLN - 4.2805
RUB - 69.0220 CHF - 1.1585
GBP - 0.8824 NOK - 9.3025
reklama
Respublikos spaustuvė 2014-12