Įmonės dirbs pagal lygybės planus

Pažeidimų nefiksuojama

Darbdaviai, kurių vidutinis darbuotojų skaičius daugiau kaip 50, privalo parengti vadinamuosius lygybės planus. Mat nuo 2017 metų liepos 1-osios įsigaliojus naujos redakcijos Darbo kodeksui, visiems darbdaviams buvo įtvirtinta pareiga įgyvendinti lyčių lygybės ir nediskriminavimo kitais pagrindais principus.

Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) inspektoriai kasmet patikrina apie 100 įmonių, turinčių daugiau nei 50 darbuotojų. Žiūrima, ar darbdaviai užtikrina lygias moterų ir vyrų teises. „Reikia turėti tam tikrus lygybės planus. Yra priemonių, parengtų Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos, yra svetainė lygybesplanai.lt. Mes sutarėme su Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, kad padėsime pareklamuoti“, - sakė VDI vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus pavaduotojas Dalius Čeponas.

VDI inspektoriai, tikrindami įmones, naudoja specialų klausimyną, kuriame klausimai apie vienodo darbo užmokesčio moterims ir vyrams už vienodas pareigas užtikrinimą, lygių galimybių sudarymas kvalifikacijos kėlimui, yra ir klausimas apie tai, ar darbdavys darbovietėje paskelbė lygių galimybių politikos įgyvendinimo ir vykdymo priežiūros principų įgyvendinimo priemones.

D.Čeponas, paklaustas apie nustatytus pažeidimus, tvirtino, jog diskriminacijos pažeidimų nefiksuojama. Tačiau pridūrė negalįs teigti, kad diskriminacija yra arba jos nėra, nes per metus tikrinama tik 100 įmonių, o jų Lietuvoje yra 100 tūkst.

Dažnai veikiama perdėtai

Lietuvos verslo konfederacijos prezidento Valdo Sutkaus įsitikinimu, VDI inspektorių tikrinimai yra perteklinis dalykas. „Vidiniams dalykams spręsti yra įsteigtos Darbo tarybos, kai nėra profesinių sąjungų. Jos tam ir yra, kad rūpintųsi darbuotojais, jų darbo sąlygomis ir panašiais dalykais. Dirbtinis planų rengimas yra mažai gyvybingas ir savitikslis, - sakė V.Sutkus. - Už tą patį darbą turi būti mokamas tas pats atlyginimas, turi būti sudaromos tokios pačios darbo sąlygos visiems, nepriklausomai nuo lyties. Apie tai galima parašyti 500 puslapių planą, bet tai bus perteklinis dalykas.“

Pašnekovo teigimu, jis negirdėjęs, kad darbdaviai rengtų lygybės planus.

V.Sutkus atkreipė dėmesį, jog demokratinėje visuomenėje visi gali reikšti savo nuomonę. Bereikšdamas ją vienos ar kitos srities aktyvistas, pasak pašnekovo, linkęs reikalą išpūsti ir pervertinti. „Taip yra ir su minima sritimi, ir su aplinkosauga, ir su žemės ūkiu, pagaliau su Palangos kavinių savininkais, kuriems tai lietaus, tai saulės per daug. Bet prekyba visada vyksta.

Demokratinėje visuomenėje kiekviena socialinė grupė reklamuoja savo veiklą, o reklama susijusi su hiperbolizavimu. Juk yra ir tarptautinės organizacijos, taigi yra ir finansinė reikalo pusė. Jeigu organizacija vykdo aktyvią veiklą, ji gali gauti finansinę paramą iš giminingų užsienio organizacijų, turtingesnių šalių. Tas irgi turi savo įtaką.

Aktyvistai, proteguojantys savo sferas, veikia aktyviai ir dažnai perdėtai, bet visuomenė po truputėlį irgi išmoksta reaguoti rezervuotai. Nepriimti už gryną pinigą. Kaip liaudies išmintis sako: tiesa yra kažkur per vidurį“, - teigė Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas.

Lauks sankcijos

Pasak Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos, svetainė lygybesplanai.lt parengta įgyvendinant iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamą valstybės projektą („Pokytis versle, viešajame sektoriuje, visuomenėje - nauji standartai diskriminacijos mažinimui“). Svetainės parengimo kaštai - 3589,16 eurų.

„Kadangi norima, jog lygių galimybių planai būtų ne formalūs, o realiai sudarytų sąlygas diskriminacijos mažinimui darbe, todėl darbo inspektoriai kartu su Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba galės teikti rekomendacijas“, - teigė socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėja Eglė Samoškaitė.

Jeigu įmonės piktybiškai neįgyvendins rekomendacijų, tarkime, lygių galimybių planai ilgą laiką specialiai nebus patvirtinami arba jei patvirtinami, tai juose bus kalbama ne apie diskriminacijos prevenciją, o apie nesusijusius dalykus, galimos sankcijos (už darbo įstatymų nesilaikymą sankcijos numatytos Administracinių nusižengimų kodekse).

Rašytojo, psichologo Vytauto ČEPO komentaras:

Aš pats esu vadovavęs įmonei, tad imi tą, kuris moka dirbti ir yra specialistas. Nežiūrėjome nei lyties, nei orientacijos. Svarbu, kiek dirbi, kiek padarai, nesvarbu, kokia lytis.

Vienas mano pažįstamas daro baldus, sako, ateina žmogus, vienas padaro 10, kitas - 2 per pamainą. O pareigos vienodos. Vienas gauna 2500 eurų, kitas - 600 eurų. Tačiau pastarasis ir sako, o man daugiau ir nereikia, kaime gyvenu, karvė yra, daržas yra, kam man plėšytis.

Kai kalbama apie lygybę, net nesuprantama, kodėl kalbama... Žinau atvejį, kai atėjo 6 mėnesį nėščia moteris pas privatininką, kad jis ją įdarbintų. Darbdavys žiūri, kad moteris tuoj gimdys, o darbdavys ir taip skolose, kaip jis gali priimti į darbą? Dar vieną kuprą užsidėti? Kai ateina mėnesis iki dekretinių ir sako „priimk į darbą“, tai žinote.

Grįžtant prie temos, tai primena sovietizmą. Prisiminkite sovietines ataskaitas, kurias reikėdavo rašyti. Kai buvau karinėje tarnyboje, reikėdavo rašyti charakteristiką, ją turėdavai pats pasirašyti, nes reikia. Vadovas pasirašo.

Pas mus per daug visokių įstaigų, kiek visokių gynimo, lygybės institutų. Gyvūnų teisių, moterų teisių, dar tik pensininkų teisių nėra, bet jei nepatingėtų, įsteigtų. Kai Europos Sąjungos nutrūks „tešmuo“, tada pamatysime, kaip bus.

Įvairių dalykų ant debesų prikabinėta, paskui iš to daromi rimti dalykai. Pas mus ir taip verslas suvaržytas, kiek popierių reikia pildyti, vien Mokesčių inspekcijai. O dabar dar lygios galimybės. Siaubas.