respublika.lt

Į politiką eina jau prasiskolinę žmonės (12)

2018 rugsėjo mėn. 22 d. 07:49:18
Edita SIAVRIS

Pirmosios po Nepriklausomybės atkūrimo Vyriausybės pramonės ministras Rimvydas JASINAVIČIUS įsitikinęs, kad valstybė sparčiau progresuos tada, kai valdžioje svarbiausiu dalyku taps ne išleidžiamos lėšos, o veiklos efektyvumas, rezultatai.

 

- Jeigu lygintume pirmosios Vyriausybės darbų prioritetus, idėjas su dabartinės valdžios, kokie esminiai skirtumai?

- Skiriasi požiūris į pačią valstybę Lietuvą ir jos valdymo būdų suvokimas. Pirmoji Vyriausybė galvojo, kad Lietuva yra pirmiausia žmonės, gyvenantys joje, ir svarbiausia žmonių gyvenimo gerovė. Todėl mūsų Vyriausybės veiksmai buvo nukreipti į žmonių gyvenimo gerinimą. Šiais laikais formuojant valstybės tikslus nėra konkretaus jų apibrėžimo. Pasižiūrėkite partijų, Seimo, ministerijų programas - čia įvardijami įvairiausi tikslai, tačiau jie nutolę nuo pagrindinio tikslo ir nuo atsakomybės už rezultatus. Pavyzdžiui, iki šiol niekas nežino, kas gi yra tiesiogiai atsakingas už emigracijos padarinius. Manoma, kad tai „duotybė iš dangaus“.

- Atsakomybės ieškoma Seime kuriant įvairias tyrimo komisijas.

- Atsakomybė tai pirmasis reikalavimas valdytojams, nes valdymu siekiama tikslų. Tiems tikslams skiriami ištekliai, laikas, tam suteikiamas žmonių pasitikėjimas ir lūkesčiai. Jeigu tie tikslai neįgyvendinami, turi būti ir atsakomybė. Viešumas, skaidrumas visada turi būti. Prisimenant mūsų Vyriausybės darbą, kiekvienas ministras kartą ar du per savaitę viešai, per žiniasklaidą turėjo atsakyti į klausimus, ką jie daro, kokie rezultatai. Dabar mes matome kalbančius tik aukščiausius vadovus, pasisako premjeras arba prezidentė.

- Jums ministrai pasakytų, kad neturi laiko kas savaitę viešai atsiskaitinėti.

- Mūsų laikais užimtumo buvo dar daugiau - tiek iššūkių, tiek pokyčių. Jeigu žmogus eina į politiką, jis turi atitinkamai ir dirbti. Dirbome ir dienomis, ir naktimis. Mūsų Vyriausybėje buvo vienas esminių darbo būdų - konsiliumai, taigi visais šeštadieniais apie pusdienį vykdavo susitikimai ir aptarimai, ką daryti įvairiausiais klausimais. Apie tokius dalykus dabar negirdėti. Pavyzdžiui, mūsų Pramonės ministerijos aukščiausias organas vadinosi „Kolegija“, ją sudarė ne tik ministerijos, padalinių vadovai, beveik trečdalis buvo įmonių, mokslo institucijų atstovai. Visi svarstydavo svarbiausius klausimus, kokie buvo numatyti ministerijos. Ir iš ministerijos reikalaudavo ataskaitos.

- Ką, jūsų nuomone, pirmiausia apskritai reikėtų keisti politikoje?

- Kiekvienam, einančiam į politiką, reikia susirinkti lėšų - kai pats neturi, priverstas iš kažkur gauti. Kai ateina į politiką toks „prasiskolinęs“, jis turi pradėti grąžinti skolas. Manau, kad šį dalyką reikia pakeisti.

Kitas dalykas - keisti požiūrį į žmones, įsivaizduokite, į gyventojų prašymus kiekviena institucija turi laiko atsakyti 20 dienų. Kad ir kokio skubumo klausimas, jeigu kreipiesi atsakymo po savaitės ar 10 dienų, tai atsako: „palaukite, gi 20 dienų nepraėjo, paskambinkite po 20 dienų“. O po 20 dienų gauni atsakymą, kad dar ne viskas aišku, ką parašėte, parašykite dar papildomai. Tada dar 20 dienų laukti. Tai esminė valdymo klaida, nėra atsakomybės už darbą ir darbo rezultatus.

- Atsakomybės nėra, bet fakto, kad valdžios sprendimų naštą vis tiek tempia mokesčių mokėtojai, nekeičia. Prisiminkime, kad 2009-2012 metais valdžia skolinosi dvigubai brangiau nei galėjo padaryti ir drastiškai išaugino šalies skolą. Ir toji valdžia įsivaizduoja esanti teisi.

- Daugelis, ypač tų, kurie ilgai politikoje, būtent taip ir galvoja apie savo veiklą. Anuomet man buvo labai keista, kodėl atsisakoma skolintis už mažas palūkanas, o renkamasi skolintis brangiau. Jau tada buvo požymis, kad tai daugiau arogancijos išraiška. Jau tada sakė, kodėl mes turime klausyti, ką mums reikės daryti per krizę, Pasaulio banko patarimų, kai patys esame žymiai protingesni. Kad niekas nenurodytų, nepatartų, tai geriau brangiau, bet darysime patys.

Valdžios nuodėmė, kad negalėdama pati išspręsti problemų, skolinasi ir bando pinigais - kuriuos grąžins būsimos kartos - spręsti dabartines problemas. Valdymas turėtų būti vertinamas pagal veiklos efektyvumą. Jeigu už kiekvieną valstybės išleidžiamą eurą būtų reikalaujama atskaitomybės, manau, rezultatai būtų geresni. O dabar valstybinėse institucijose yra kova ne už tikslus, ne už rezultatus, o už galimybę daryti išlaidas. Tvirtinant biudžetą siūloma kaip ir kur daugiau išleisti.


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (12)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • 70,8 MLN.: 2018 m. pabaigoje žmonių, kurie dėl karų, konfliktų ir persekiojimo buvo priversti palikti savo namus, skaičius buvo didesnis nei 70 mln.; tai didžiausias skaičius nuo 1950 metų, kai buvo įkurta Jungtinių Tautų Pabėgėlių agentūra (UNHCR).
  • PARAMA: Jungtinės Valstijos paskelbė apie 250 mln. dolerių vertės pagalbos paketą Ukrainos kariuomenei.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
 Folk Band

Ar esate patenkinti Lietuvos dantistų paslaugomis?

balsuoti rezultatai

Ar reikalinga nedarbo diena per Jonines?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+14 +15 C

 +19 +21 C

 

 +19  +20 C

+28 +30 C

 +29 +31 C

 

 +21  +24 C

 0-3 m/s

 0-4 m/s

 

 0-3 m/s

 

USD - 1.1187 PLN - 4.2592
RUB - 71.8787 CHF - 1.1175
GBP - 0.8940 NOK - 9.7795
reklama
Ūkis
reklama
Sveikata ir grožis