Į mūsų valdžią bus renkami žmonės iš viso gaublionuotraukos

2014 kovo mėn. 21 d. 11:10:28 Perskaitė 1811

Artimiausiu metu politikai ketina taisyti Politinių partijų įstatymą, kad šis atitiktų dar vieną ES keliamą direktyvą - šalį leisti valdyti ES piliečiams, nuolat gyvenantiems Lietuvoje. Patys nesugebantys susitvarkyti su šalies problemomis politikai galės atsakomybę atiduoti į neaišku kieno interesams atstovaujančių užsieniečių rankas.

Šią idėją Seimui svarstyti antrą kartą teiks Juozo Bernatonio vadovaujama Teisingumo ministerija. Šioje direktyvoje, apie kurią ES priminė Lietuvai beveik prieš metus, numatyta, jog Lietuva, pasirašiusi sutartį su ES, įsipareigoja vykdyti ES politiką ir į savo politiką įsileisti kitus ES piliečius. Taigi, parengus įstatymo projektą ir jį priėmus, politines partijas steigti ir joms priklausyti galės ne tik lietuviai.

Pasimes vertybės

Seimo narys Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto narys Povilas Urbšys teigia tokioje tvarkoje matantis nemažai spragų. „Tarsi atrodytų, kad jei esame pasirašę sutartį su ES, turėtume turėti vieningą poziciją. Tačiau realiai gyvenime taip nėra. Lietuvos krikščionys dėl šeimos vertybių gali nesusikalbėti su skandinavų krikščionimis, o tuo labiau su politikais. Politikai turi skirtingus požiūrius į pamatines nacionalines valstybės vertybes, tad aš manyčiau, kad toks unifikavimas, ignoruojant atskirų valstybių vertybes ir sudarant sąlygas kitų ES šalių piliečiams per politinį dalyvavimą integruoti tai, kas gali būti mums nepriimtina, man atrodo, dar yra ankstyvas sprendimas”, - komentuoja P.Urbšys.

Parlamentaras primena, jog šiandien Lietuvos politikoje ir taip vyksta vidinės kovos, kurios bando apginti tam tikrus šalį reprezentuojančius įsitikinimus.

Pasak jo, šiandien Lietuvos parlamentas nepriima tam tikrų nuostatų, kurios galėtų atverti kelią šeimoms tarp vienalyčių asmenų ar santuokai tarp homoseksualistų. Tačiau sudarant galimybes šalies valdyme dalyvauti politikams iš ES šalių su kitokiu požiūriu, galima sulaukti naujų įstatymų siūlymų, kurie prieštarautų mūsų vertybinėms nuostatoms.

ES atima Nepriklausomybę

Nepriklausomybės Akto signataras Rolandas Paulauskas, vertindamas tokią direktyvą, primena, jog ES gali išlikti tik tada, jei bus bendra valiuta, bendri mokesčiai, bendri rinkimai, bendra pilietybė ir užsienio politika. Tai reiškia, jog neturi likti nė trupučio valstybių suvereniteto. Kitų šalių piliečių įsileidimas į šalies valdymą yra ne kas kita, kaip dar viena iš kainų būti ES: „Ir tai ne pabaiga. Ta kaina augs. ES galima išlaikyti tik viską unifikuojant, Briuselis to siekia visais šiais savo žingsniais.”

Pasak signataro, prieštaravimas įvairioms direktyvoms ir tuo pačiu taikstymasis prie jų rodo, kad lietuviai nori ir stiprios valstybės, ir stiprios ES, tačiau taip būti negali. Stiprios valstybės interesai visuomet prieštaraus Briuselio centralizuotai valdžiai. Būtent dėl to šiandien daugelyje ES valstybių sprendžiamas klausimas, kam atiduoti valdžią: Briuseliui ar savo šalies politikams, norint išlaikyti valstybę su savo istorija ir tradicijomis.

R.Paulauskas pabrėžia, jog į panašias direktyvas nereikėtų žiūrėti pro pirštus. „Aišku, kad užsienio pilietis nėra kompetentingas valdyti mūsų šalį. Po to seks kita direktyva, reikalaujanti įrašyti tokį pilietį į sąrašus. Paskui visi tie, kurie tokių piliečių neįrašys, bus laikomi ES priešais. Juk ir vyrų bei moterų santykių apvertimas aukštyn kojom prasidėjo nekaltai, o šiandien jau priėjome prie galimybės lytį pasirinkti iš keliasdešimties variantų. Reikia nuspręsti savo kelią, nes arba mes einame centralizuotos valdžios interesų tenkinimo kryptimi, arba einame savo valstybės ir Tautos interesų kryptimi. Trečio kelio nėr”, - sakė signataras.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“





"Respublikos" leidiniai", Smetonos g. 2, Vilnius, Tel. , Faks. , El. paštas info@respublika.net