1 nuotr.Verslininkas Gediminas Žiemelis, atsakydamas į buvusio Seimo pirmininko Arūno Valinsko kaltinimus, esą jo verslo naudai veikė Aleksandras Sacharukas, dėmesį atkreipia į kitų svarbių asmenų interesus.
Gedimino Žiemelio komentaras dienraščiui „Vakaro žinios“
Mūsų verslo grupė netgi stengėsi su valstybe nedaryti verslo. Bankrutavus „flyLAL“, kuri buvo labai priklausoma nuo valstybės reguliavimo, asmeniškai dėjau visas pastangas galutinai išeiti iš visų investicijų, kurios gali teikti paslaugas valstybei arba kurios būtų labai priklausomos nuo reguliavimo.
Niekada nebuvo tikslo valdyti politikus siekiant naudos verslui. Kol parama iš verslo įmonių partijoms buvo legali, didžiausią 2008 metais skyrėme būtent „Tėvynės Sąjungai“, kuri žadėjo sureguliuoti mus dominantį transporto sektorių, padaryti jį skaidrų. Būtent per valdžių pasikeitimą „flyLAL“ bankrutavo. Užuot įsiklausę, supratę verslą, gal net nustatę tikruosius kenkėjus, A.Kubilius su E.Masiuliu po „flyLAL“ bankroto asmeniškai pridavė mane Generalinei prokuratūrai. Nors puikiai žinojo, kad aš nieko nepavogiau ir tuo metu buvau investavęs visus savo ir įmonės pinigus į „flyLAL“. Gerokai iki rinkimų apie tai buvau informavęs. Be to, A.Kubilius siuntė savo patarėjus, kad byla būtų tiriama. Tada ir koncernas vėliau pasijungė, tas pats Tomas Dapkus kiekvieną mano pasirodymą filmavo kaip „realybės šou“ .
Tuometiniai prokurorai, kurie dabar pas juos dirba advokatais vis galvojo, kokius naujus tyrimus prieš mane pradėti, nes „flyLAL“ byloje nusikaltimų nerado. Man draugystė su A.Sacharuku ir aplink jį prisišliejusiais menininkais tebuvo gynyba nuo valstybinio, vienos interesų grupės - A.Kubiliaus, Eligijaus Masiulio ir kitų veikėjų, - reketo. Aš negalėjau užvaldyti savo tėvo, kuris tapo šios Seimo frakcijos nariu, ir negalėjau užvaldyti kitų žmonių - aš juk nevaldžiau televizijos ar teisėsaugos. A.Sacharukas yra stipri asmenybė, buvęs aukštas pareigas ėjęs pareigūnas, kovojęs su organizuotu nusikalstamumu. Vėliau už jo principingumą tie patys konservatoriai atkeršijo - surengė jam apkaltą.
A.Valinskas, manau, iki šiol nesupranta, kodėl „partija“ skilo. Nebuvo jokios partijos, nebuvo, kas juos sieja, buvo grupė žmonių, kurie net nesuprato, kur pateko. Netyčia papuolė į Seimą ir tapo valdančiąja partija. A.Valinskas, tapęs Seimo pirmininku, „pasistatė“ 2 ministrus ir visi jo „partijos“ nariai turėjo daryti tai, ką jis pasakė.
Kad A.Sacharukas - mano vaikystės draugas, visi puikiai žinojo. Kad dažnai tuo metu matėmės, taip pat. Kad mano tėvas susipažino su juo per mane - taip pat. Jeigu likimo valiai palikti naujos „partijos“ atstovai šliejosi prie naujo idėjinio vado, A.Sacharuko, A.Sacharukas, kaip politikas, norėjo didinti savo įtaką ir ją didino. Jis pažinojo daug mūsų įmonės vadovų, darbuotojų, todėl, kad norėjo įtraukti daugiau jaunų žmonių į politinę veiklą. O A.Valinskui reikėjo mito, kodėl griūva partija ir jis jį sugalvojo.
Tačiau nė vieno mano prašymo negali įvardinti, nes jų nebuvo.
Interviu su Arūnu Valinsku ir Aleksandro Sacharuko komentarą skaitykite čia.
