respublika.lt

„Gyvybės langeliuose“ vaikus palieka ne asocialios mamos

(0)
Publikuota: 2018 rugpjūčio 17 08:24:11, Dalia BYČIENĖ
×
nuotr. 1 nuotr.
„Gyvybės langeliuose“ vaikus palieka ne asocialios mamos

2009 metais Lietuvoje atidarytas pirmasis „Gyvybės langelis“. Per devynerius metus skirtinguose šalies miestuose atsiradę langeliai išgelbėjo 64 vaikus. Nes kiekvienas mažylis, pakliuvęs į „Gyvybės langelį“, galėjo būti pasmerktas. Net svetimus vaikus auginančios mamos neskuba smerkti ties sunkiausiu gyvenime apsisprendimu atsidūrusių moterų - galbūt tik „Gyvybės langelis“ galėjo suteikti vaikui gyvenimą.

 

 

„Gyvybės langeliai“ Lietuvoje nieko nebestebina, bet kiekvieną kartą žinia apie jame rastą kūdikį, šiurpu pereina per kūną. Tikrąja prasme „langelių“ paskirtis - gelbėti gyvybę. Nes kiekvienas vaikelis, kuris į „Gyvybės langelį“ pakliuvo, galėjo būti pasmerktas. Šie langeliai išgelbėjo jau 64 vaikus.

Trys abejonių mėnesiai

Į „langelį“ mažyliai pakliūva be vardo ir pavardės. Jiems nelemta pažinti savo biologinių tėvų ir nešioti savo prigimtą pavardę. Norinčių įsivaikinti mažylius iš „langelių“ nemažai. Bet, gavę globoti vaikutį, galimi tėvai turi prisiimti riziką, kad mažylį, kurį per tris mėnesius jie spės pamilti, nebūtinai turės teisę įsivaikinti. Jei per tą laiką atsiras vaiko mama ar tėvas, jie turės teisę vaikelį susigrąžinti. Tokia teise pasinaudoja maždaug kas šeštas gimdytojas.

2012 m. pradžioje Kaune, P.Mažylio gimdymo namų „Gyvybės langelyje“, buvo paliktos dvynukės. Mergytės augo Alytaus kūdikių namuose. Ir dvynukių mama gyveno tame pačiame mieste, kol vieną dieną jos širdis neišlaikė ir ji pareiškė norą vaikus susigrąžinti. Jei motina to nebūtų padariusi, sesutės būtų užaugusios svetimų žmonių šeimoje ir mama vadinusios kitą moterį.

„Gyvybės langelis“ suteikia galimybę anonimiškai palikti vaiką ir neturėti jokių teisinių pasekmių, o pro jį į lopšį įdėtas vaikutis tampa saugus.

Daugiau - nepakenktų

Klaipėdos universitetinės ligoninės vyriausiojo gydytojo, habilituoto dr. Vinso Janušonio nuomone, „Gyvybės langeliai“ nei labai padeda, nei labai trukdo. Jie nėra specialūs įrenginiai ir ligoninėms jie nieko nekainuoja.

„Galėtų būti toks sprendimas, kad „langeliai“ ne privalomai būtų steigiami, o juos galėtų steigti kas tik nori. Tai nėra sudėtinga. Specialaus personalo nereikia. Pas mus per visą tą laikotarpį buvo palikti du vaikai, tai yra labai nedaug. Palikti kūdikį „langelyje“ yra kur kas geresnė išeitis, nei palikti jį laiptinėje. Klaipėdoje prieš keliolika metų buvo toks atvejis. Gerai, kad šildomoje laiptinėje paliko, o ne kur sušalti. Būna, motinos nužudo savo vaikus. Niekas nežino, ką tokia motina tuo metu mąstė. Visokių atvejų būna. Jei po kurio laiko motina persigalvoja ir suvokia padariusi klaidą, sugeba kūdikį pati auginti, ji tam turi laiko ir visas teises. Įrodyti, kad vaikas yra tavo, šiais laikais nesunku“, - kalbėjo V.Janušonis.

Lauktas ir laiku

Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko klinikoje „Gyvybės langelis“ įrengtas 2010 metų balandį. Per tą laiką jame buvo palikti devyni kūdikiai. Pirmųjų svečių į „Gyvybės langelį“ ilgai laukti neteko.

„Atidarius „Gyvybės langelį“, po dviejų savaičių buvo paliktas berniukas. 2010 m. liepos mėnesį - mergaitė. 2012 m. spalio ir gruodžio mėnesiais buvo palikta po mergaitę. 2013 metų gegužę pirmą kartą paliktas ne naujagimis, o devynių mėnesių berniukas. 2014 metais „Gyvybės langelyje“ palikti du naujagimiai. 2015 metais palikta naujagimė mergaitė. Paskutinioji tėvų pamesta mergaitė buvo pagimdyta namuose, be gydytojų pagalbos. Sprendžiama iš virkštelės, kuri sutvarkyta ne taip, kaip turėtų būti: nukirpta ne taip, kaip kirptų medikas, nėra ligoninėje naudojamo virkštelės spaustuko, neužrišta. Mažylė aprengta švariais, nors ir dėvėtais drabužėliais. 3,5 kg sverianti 53 cm ūgio mažylė sveika, bet buvo stebima Naujagimių ir naujagimių reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuje“, - prisiminė Respublikinės Šiaulių ligoninės atstovė Zita Katkienė.


NUOMONĖ

„Gyvybės langeliai“ yra labai reikalingi. Tai tarsi išeitis motinoms, kurios pagimdžiusios kūdikį suvokia, kad jo nesugebės užauginti, nes tam nėra pasirengusios dėl prastos socialinės padėties“, - įsitikinusi Šakių r. sav. įsikūrusios šeimynos mama Ilona Leleivienė. Anot jos, negalima teisti nė vienos moters, kuri apsisprendė savo vaiką palikti „Gyvybės langelyje“, nes nė vienas nežinome, dėl ko ji priėmė tokį sprendimą - gal ji paprasčiausiai silpna, gal serga, gal turi dvasinių priežasčių.

Svetimus vaikus auginančios šakietės manymu, reikia gerbti motinas, kurios neradusios išeities pasirinko „Gyvybės langelį“, o ne atėmė kūdikiui gyvybę.

„Drįsčiau teigti, kad nė viena kūdikį į „langelį“ atnešusi mama nėra asociali. Asocialios motinos vaikus pagimdo ir bando imituoti motinystę, kol vaikai galiausiai atsiduria globos namuose ar pas globėjus. Per tą laiką, kai turiu šeimyną, stebiu tendenciją, kad pas globėjus vis mažiau patenka vaikų iš asocialių šeimų. Dabar ateina daug sudėtingesni vaikai. Vaikai, kurie kentė ne alkį ir skurdą, o dvasiškai sužaloti vaikai. Mušami vaikai, išnaudoti, matę prievartą ir smurtą šeimoje“, - sakė globėja. Šiuo metu I.Leleivienės šeimynoje gyvena dešimt mergaičių. Jauniausiai šešeri, o vyriausiai - 17 metų.

***

Situaciją komentuoja Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovė spaudai Vaiva ARNAŠĖ:

- Nuo 2009 m. iki 2018 m. liepos mėn. „Gyvybės langelyje“ rasti 64 vaikai, iš kurių 49 vaikai įvaikinti Lietuvos piliečių šeimose. 11 vaikų susigrąžino biologiniai tėvai. 2 vaikus šeimos sutiko laikinai globoti su galimybe įvaikinti. Vienas vaikas nebuvo siūlomas laikinai globoti su galimybe įvaikinti dėl sveikatos sutrikimų, dėl vieno vaiko laikinųjų globėjų šeima kreipėsi į teismą dėl įvaikinimo, tačiau atsirado galimi biologiniai tėvai, kurie nori vaiką susigrąžinti.

Tarnybos turimais duomenimis, biologinė šeima nesusigrąžino 1 vaiko, palikto „Gyvybės langelyje“, jis įvaikintas. Paprastai „Gyvybės langelyje“ paliekamų naujagimių amžius nuo gimimo dienos iki kelių dienų, retais atvejais iki kelių mėnesių. Tačiau buvo 2 atvejai, kai vaikai buvo palikti ir vyresnio amžiaus - 1,7 m. ir 8-9 mėn.

Jeigu biologiniai tėvai nori susigrąžinti vaiką, pirmiausia jie turi pateikti prašymą ir atlikti DNR tyrimą dėl tėvystės nustatymo. Tai gali padaryti patys arba teismo įpareigoti.

Atkreiptinas dėmesys, kad visais atvejais „Gyvybės langelyje“ rastam vaikui yra nustatomas antrasis grėsmės vaikui lygis. Vaikas gali būti laikinai apgyvendintas pas giminaičius, asmenis, su vaiku susijusius emociniais ryšiais, vaiko brolį ar seserį globojančią (besirūpinančią) šeimą. Vaikas gali būti apgyvendintas globos centre, šeimynoje, vaikų globos institucijoje. Po to, kai vaikui buvo nustatytas antrasis grėsmės vaikui lygis, vaikas gali būti grąžinamas jo tėvams, kai konkretaus atvejo svarstymo procesas baigtas, nes šeima pajėgi savarankiškai užtikrinti vaiko teises ir teisėtus interesus.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar pritariate sprendimui įteisinti naktinius taikiklius medžioklėje?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar galvojate emigruoti iš Lietuvos?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

-2 +2 C

-1 +4 C

-2 +4 C

+3 +8 C

+5 +10 C

+5 +9 C

0-3 m/s

0-3 m/s

0-5 m/s