respublika.lt

Gyvensime rojuje, patys to nesuprasdami

(0)
Publikuota: 2019 balandžio 14 16:10:14, Olava STRIKULIENĖ
×
nuotr. 5 nuotr.
Asociatyvi Irmanto Sidarevičiaus nuotr.

Finansų ministerija (FM) parengė optimizmu trykštantį Lietuvos ekonominės raidos scenarijų iki 2022 metų. Net 4 metus žada nenutrūkstamą Bendrojo vidaus produkto (BVP) ir darbuotojų atlyginimų augimą. Gal scenarijus pernelyg optimistiškas? Skirtas nuraminti piliečius prieš būsimus prezidento, Europos Parlamento, o vėliau ir Seimo rinkimus. Negi tikrai nei Lietuva, nei kitos Europos Sąjungos valstybės niekada nepatirs naujų ekonomikos krizių?

 

Ekonomikos banguoja cikliškai. Nuo 2008 metais prasidėjusios pasaulinės krizės jau praėjo daugiau nei dešimtmetis. Vakarų ekonomikos jau ima vėsti. Tačiau Lietuva savo BVP augimo tempų nelėtina. Anot Finansų ministerijos, mūsų BVP šiemet augs 2,6 proc., 2020 m. - 2,4 proc., 2021 m. - 2,3 proc., o 2022 m. - 2,3 proc. Vidutinis darbo užmokestis, šiemet siekiantis 921 Eur, po ketverių metų jau sieks 1500 Eur. Tiesa, nekalbama, kiek ši alga nuvertės dėl infliacijos. Dėl sunkiai pažabojamo prekių bei paslaugų kainų augimo.

Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas žada dar įspūdingesnį augimo scenarijų. Anot jo, šiemet Lietuvos ekonomika augs 2,9 proc., Estijoje - 3 proc., o Latvijoje - net 3,5 proc.

Tačiau, anot ekonomistų, kuo ilgiau tęsiasi augimo laikotarpis, tuo gyventojai ir valstybės labiau atsipalaiduoja. Drąsiau išlaidauja ir skolinasi. Per daugiau nei dešimtmetį besitęsiantį ekonomikos augimą valstybių skolos ne sumažėjo, bet dar labiau išaugo. O Lietuvoje rizikinga, jog pajamų lygybė tarp gyventojų nesumažėjusi, o darbo užmokestis viršija darbo našumą. Be to, ir prieš buvusią krizę buvome valdžios raminami, jog mūsų ekonomika tokia maža, kad pasaulinė krizė ją aplenks. O jei ir palies, patirsime tik minimalius nuostolius.

Tad, ar Lietuva, įvertinus šiuos rizikos faktorius, gali patirti tokią pat skaudžią finansinę katastrofą kaip 2008-2009 metais. Kai faktiškai buvo visiškai nepasiruošusi krizę atremti? Ne, kaip viešai teigia SEB ekonomistas Tadas Povilauskas, situacija pasikeitusi į gerąją pusę. 2005-2008 m. Lietuvos einamosios sąskaitos balansas buvo neigiamas ir 2007 m. sudarė 16 proc. minusą nuo BVP. Lietuvos vartojimas buvo grįstas skolintais pinigais. O dabar šalies kredito įstaigose gyventojai laiko indėlių, kurių bendra vertė - 13 milijardų eurų. Tai yra 11 proc. daugiau pinigų negu pernai. Augo ir šalies įmonių sąskaitose esamos lėšos. Pagal indėlių ir įmonių lėšų augimą Baltijos šalys pirmauja visoje euro zonoje.

Skaičiai įspūdingi, tačiau, ar visi gyventojai turi už ką taupyti. Negi visi apsikrovę indėliais? Štai apie tokius neturtinguosius ir nutyli komercinių bankų ekspertai bei ministerijų prognozės. Nors jos netgi skelbia, jog įtampa darbo rinkoje silpnės. Mat imigruos darbininkai iš Ukrainos ir Baltarusijos. Ekonomiką gins į priekį ir didėjanti vidaus paklausa, atpigę degalai, maisto prekių žaliavos ir t.t. Bet kodėl eilinis Lietuvos gyventojas to stebuklingojo, daugiau dešimtmetį besitęsiančio ekonomikos renesanso iki šiol nejaučia?

Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto profesoriaus Povilo GYLIO komentaras:

Prieš 2009 m. krizę Gitanas Nausėda bei kiti komercinių bankų finansų analitikai prognozavo 4 proc. BVP augimą, o gavome BVP su 15 proc. minusu. Socialiniai-ekonominiai procesai sunkiai prognozuojami.

O kodėl Lietuvos BVP vidutiniškai turėtų augti 2,4 proc.? Gal solidžiau atrodytų prognozė, jei BVP augtų 2,4158 proc.? Aišku, aš tik šaipausi.

Ekonomikos būsimas tendencijas galima nuspėti tik apytikriai, nes prielaidos ekonominei krizei yra. Neaišku, kaip ekonomikai atsilieps „Brexit“. Juk tai Jungtinė Karalystė, tokia ekonomika pasitraukia. Tai ne juokas. Mūsų politika grįsta klaidinga prielaida, jog ekonomika ir verslas yra tas pats. O aš, kaip holistinės filosofijos šalininkas, manau, jog tai didžiulė klaida.

Lietuvoje finansiškai smaugiamas viešasis sektorius, nors jo gyvybingumas yra esminis dalykas ilgalaikėje valstybės ekonominėje raidoje. Tačiau visos ligšiolinės buvusios ir esamos partijos ekonomikos klausimu elgėsi kaip liberalės. Finansų ministras - taip pat kaip liberalas. Premjeras daugeliu atvejų irgi liberalus.

Nematau ekonominio augimo proveržio, nes tarptautinė padėtis nenuteikia optimistiškai. Vyksta sankcijų, prekybos karas su mūsų didžiąja kaimynine valstybe, neaišku, kaip po Europos Parlamento rinkimų elgsis Europos Sąjunga. Todėl mūsų Finansų ministerijos planas, kuris remiasi tik prielaidomis, yra ydingas.

Valstybėje ne tik verslas savyje turi jėgų. Labai svarbus yra ir valstybės viešasis sektorius - medikai, mokytojai, mokslininkai, socialiniai darbuotojai. Šalies ekonomika priklauso ir nuo viešojo sektoriaus perkamosios galios. Gėda pasakyti, kokias algas gauna docentai, profesoriai. Matyt, ateityje genijai keps picas, o vidutiniokai mokys studentus. Apvertėme ekonominę hierarchiją aukštyn kojomis. Nuvertinome profesionalumą.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Kiek kiaušinių suvalgote per Velykas?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokia kalba bendraujančių žmonių padaugėjo jūsų gyvenamojoje aplinkoje?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+5 +11 C

+6 +11 C

+7 +12 C

+9 +13 C

+12 +19 C

+18 +20 C

0-7 m/s

0-6 m/s

0-5 m/s