respublika.lt

Grėsmių lentelės kūrėja Aušra Kurienė: ne visi tėvai gali patenkinti vaiko poreikiusnuotraukos (25)

2019 balandžio mėn. 19 d. 14:04:00
Justina GAFUROVA

Seime po ilgų diskusijų visuomenėje galiausiai buvo priimti Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pakeitimai, įvedantys daugiau atsakomybės vaiko teisių srityje dirbančioms institucijoms. Buvo rengtas ne vienas siūlymas su skirtingais sąvokų apibrėžimais, tačiau visuose vieningai buvo atsisakyta daug kartų kritikuotos grėsmių lygių lentelės. „Vakaro žinios“ kalbino vieną iš šios lentelės kūrėjų, psichologę, „Paramos vaikams centro“ vadovę Aušrą Kurienę, kartu su kitomis organizacijomis kovojusią už tai, kad pokyčių įstatyme nebūtų.

 

- Seimas pritarė naujoms Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisoms. Kas jums dabar kelia didžiausią nerimą?

- Mūsų, kaip ir visos koalicijos, pozicija buvo pritarti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos paruoštoms pataisoms. Prasidėjus įstatymo įgyvendinimui, išryškėjo tam tikrų spragų, kurios gali būti keistinos. Tačiau labiausiai išgąsdino siekis susiaurinti sąvokas ir įnešti painiavą su labai daug subjektyvaus vertinimo. Tokie terminai, kaip „pagrįstas“, „reikšmingas“ ar „tiesioginis“, suponuoja situacijas, kurios pareikalaus teisinio ginčo įrodymo. Ir tai nepadeda užtikrinti vaikų saugumo.

Dabar matome, kad vaiko teisių sistemos darbuotojai yra suparalyžiuoti ir išgąsdinti. Jeigu nuspręs paimti vaiką, gali sulaukti viešo pasipiktinimo, gąsdinimo. Kai žmogus eina dirbti į tokią tarnybą, kaip mes galime galvoti, kad jam nerūpi vaikas?

Inicijuojant pataisas apibrėžti sąvokas ir kalbėti, kad tai dėl šeimų, nėra jokios iniciatyvos peržiūrėti tai, kad trūksta paslaugų, lėšų, specialistų. Dalykai, kurie užtikrintų, kad vaikai galėtų likti net krizinėse šeimose, nėra inicijuojami. Ietys laužomos tik dėl sąvokų siaurinimo.

- Jums neatrodo nesąžininga, kad reforma pradėta pirmiausia iš tėvų pareikalavus atsakomybės, o štai paslaugų suteikti neskubama?

- Ne, man neatrodo, kad „sąžininga“ yra tinkamas žodis. Manau, valstybė, priimdama įstatymą, nubrėžia ribą, kaip ji supranta, kas yra gėris vaikams. Tas žingsnis yra labai svarbus. Dalis tėvų yra sąmoningi ir jie, perskaitę normą, ateina su klausimais, kaip toliau elgtis. Šie sąmoningi tėvai, pripažįstantys, kad tokios praktikos yra žalojančios, ieško ir randa. Tačiau yra tėvų, sakančių, kad jie ką norėjo, tą darė ir toliau elgsis taip, kaip nori. Neva patys buvo mušti, savo vaikus muša ir vadovaujasi taisykle: „vieną kartą užtvok, daugiau nereikės.“

- Jūs sutinkate daug tokių tėvų?

- Tikrai nemažai. Dar prieš gerus 4-5 metus 50 proc. Lietuvos gyventojų manė, kad fizinės bausmės yra tinkamas būdas auklėti vaikus. Reikalingas nuostatų keitimas.

Dar prieš Mato tragediją Seimas balsavo prieš įstatymo pataisų priėmimą. Tik Mato tragedija privertė Seimą balsuoti už normos, draudžiančios fizines bausmes, priėmimą.

Ar valstybė buvo pasiruošusi? Ne. Ar tai reiškia, kad reikia atidėti ilgiems metams? Manau, tikrai ne. Turime daug ir sunkiai dirbti. Vieningai dirbti.

Tačiau, kai dalis tėvų nenori keisti nuostatų, kažkas turi ateiti ir jiems pasakyti, kad jie taip elgtis daugiau nebegali. Nes įstatymas tai draudžia. Kažkas turi jiems pasakyti: „Nuo šiol turi eiti į tėvystės mokymus, mes ateisime ir žiūrėsime, ką darai, kalbėsime su tavo vaiku. Ir mes norėsime, kad tu su savo vaiku išmoktum elgtis draugiškai ir jam palankiai.“ Manau, tai nereiškia nei baudimo, nei sodinimo į kalėjimus. Ir kalbu ne tik apie fizines bausmes. Yra vaikų, kurie yra nemaitinami, kūdikiai paliekami vieni.

- Tėvai baiminasi atvejų, kai po paauglės dukros prisiminimo iš šeimos paimama ne tik ji, bet ir kiti dar mažamečiai vaikai, tėvams uždraudžiama bendrauti su atžalomis ir prasideda mažiausiai 8 mėnesius trunkantys procesai, o tėvams pareiškiami kaltinimai pagal Baudžiamojo kodekso nuostatus.

- Man neteko susidurti su tokiais atvejais ir kai tai girdžiu, manau, kad tai tėra skleidžiami gandai ir netiesa. Kita vertus, jeigu paauglė paskambino ir pasakė, kad ją muša, yra pagrindas vertinti, ar tėvai turi pakankamus įgūdžius, tačiau nėra pagrindo niekam atsidurti kalėjime.

Visiems pasitaiko vaikus aprėkti, pliaukštelėti, nesusivaldyti. Bet aš taip pat žinau, kad vaikų skundai dažnai yra negirdimi. Gal vienas iš 100 paauglių manipuliuoja, tačiau man, kaip specialistei, kyla klausimas, ko vaikas tokiu būdu siekia. Gal jis tokiu būdu siekia meilės ir supratimo?

- Ar tuomet šeimos išardymas yra adekvati bausmė?

- Dažnai minima sąvoka „bausmė“, bet kas ką nubaudžia? Taip, jeigu procesai vyksta pusmetį ir ilgiau, tai yra per ilgas laikotarpis. Kartais baudžiamoji mašina įsivažiuoja per greitai, kai nėra išnaudotos visos galimos pagalbos priemonės. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kažkiek bando spręsti, savo siūlyme atsisakydama grėsmės lygių ir įvesdama poreikių vertinimą.

Mes kalbame, kad vaikų paimama per daug, anksčiau kalbėjome, kad jų nepaima, kai jie metų metais kentėdavo, o galiausiai būdavo paimami 10 metų ar vyresni, kai jie sužaloti taip, jog niekada negalės pasinaudoti visuomenės gėriu.

- Ir iki reformos darbuotojai turėjo teisę paimti vaiką, jei matydavo, kad atvejis to reikalauja. Kas drausdavo jiems tai padaryti?

- Nemanė, kad tai toks atvejis. Vėliau atėjo toks laikas, kai buvo aišku, kad vaikui augti globos namuose nėra gerai, o globos namai jau buvo mažinami, bet sistema nebuvo sukurta. Mes mokomės daug dalykų, judame kartais apgraibomis, darydami vieną dalį, nepadarę kitos. Matau daug klaidų ir nesėkmių, bet aš nematau kito kelio. Kol įstatymo nebuvo, buvo galima jam ir nesiruošti.

- Jūs dalyvavote kuriant grėsmių lygio lentelę, kuri vėliau buvo kritikuota ne tik tėvų, bet ir specialistų. Galiausiai ir ministerija jos siūlė atsisakyti. Ar lentelė buvo kuriama remiantis praktika ar moksliniais tyrimais?

- Mes dalyvavome dalindamiesi vaikų situacijos vertinimo metodikomis, kaip vertinti vaiko poreikius, kaip suprasti, koks elgesys su vaiku yra smurtinis. Visa medžiaga, kurią turėjome iš įvairių projektų su užsienio partneriais, dalijomės. Jos yra praktinės, mokslu pagrįstos, metodikos.

Ta lentelė buvo daugiau gairės. Lentelės pildymas reikalauja profesionalumo. Ten buvo numatyta keletas veiksnių, tokių kaip kūdikio palikimas, kuris, manau, yra aiški grėsmė. Tačiau vien tik matematinis lentelės skaičiavimas gali greitai iškreipti esmę ir prasmę.

Logiška, kad 10 metų vaikui namuose prie konkrečių aplinkybių nekyla grėsmė, tačiau 1 metų vaikui prie tokių pačių aplinkybių kyla didelė grėsmė. Kai sprendi, ar vaiką reikia paimti, turi remtis tam tikrais kriterijais. Dažniausiai jų, kaip ir situacijų, nėra daug. Manau, šiuo atveju buvo sukurta perteklinių situacijų ir vaikai paimti neįvertinus situaciją. O iš įvertinimo turėtų kilti paslaugų šeimai numatymas. Tada svarbiausias klausimas: ar suaugę žmonės bendradarbiaus, ar ne. Nes yra tėvų, kurie nesirūpina vaikais, yra tėvų, kuriems nusispjaut į jiems teikiamą pagalbą.

- Kaip manote, kiek tokių tėvų Lietuvoje yra?

- Kažkada buvo daugiau kaip 30 tūkst. rizikos šeimų. Nežinau šios dienos statistikos. Bet, deja, ne viena. Tikrai daugeliui šeimų reikia pagalbos. Tokios, kur ne tėvai patys jos ieško, bet jiems liepiama naudotis pagalba. Tokių yra ne vienetai, bet ir ne dešimtys tūkstančių.

- 2015 m. koalicija „Už vaiko teises“, kuriai priklauso „Paramos vaikams centras“ paviešino deklaraciją, kurioje išsako palaikymą Norvegijos vaiko teisių sistemai. Savo rankomis norite Lietuvoje sukurti analogišką sistemą?

- Koalicijoje susibūrė organizacijos, dirbančios su vaikais, ir teikia tiesiogines paslaugas vaikams ir šeimoms. Jos mano, kad Norvegijos sistema yra viena iš tokių, kurios remiasi geriausiu vaiko interesu ir supratimu, kad ne visi tėvai gali patenkinti vaiko poreikius. Taip pat suprantama, kad dauguma tėvų nežino, kaip patenkinti vaiko poreikius ir tai daro ne sąmoningai, o iš nesugebėjimo ir nežinojimo. Daugybė tokių tėvų patys yra užauginti nepalankiose sąlygose ir netinkamais metodais.

Aš nesu buvusi nė vienoje „Barnevernet“ įstaigoje, bet, kiek žinau, Islandijos, Anglijos, Lenkijos sistemos yra pagrįstos tuo, kad vaiko interesas yra svarbiausias. Todėl man atrodo, kad yra daug kritikos, kai žmonės bijo neįsigilindami.

Baimė yra blogas patarėjas ir aš suprantu, kad jeigu mes, kaip valstybė, išgąsdinome didelę dalį tėvų, tai turime daryti viską, kad tėvai galėtų pasitikėti specialistais ir valstybe. Man atrodo, didžiausia blogybė yra supriešinti tėvus ir vaikus. Tos pataisos kažkuria prasme veda į iracionalų supriešinimą, kai neaišku, kieno teisės dabar yra svarbesnės.

- Pernai metų pabaigoje prie Seimo vykstant tėvų mitingui, mini antimitinge „Gelbėkit vaikus“ organizacijos vadovė Rasa Dičpetrienė laikė plakatą, kuriame buvo įstatymo pokyčiams pritariančių Seimo narių atvaizdai su prierašu: „Mes leidžiame mušti vaikus!“ Ar tai nėra visuomenės priešinimas?

- Manau, jau pats mitingas buvo didelis visuomenės priešinimas, teigimas, kad tėvai yra pavojuje, iš jų atims vaikus.

- Jūs dalyvavote šiame mitinge?

- Ne.

- Aš dalyvavau. Nė vienas kalbintas tėvas nesakė, kad auklėja vaikus mušdamas ar kad norėtų taip daryti.

- O kaip vertinate tai, kad Kručinskai (kauniečių šeima, iš kurios buvo paimti vaikai - aut. past.) atsisakė pozityvios tėvystės kursų?

- Esu girdėjusi kritikos dėl šių kursų, tačiau nesu dalyvavusi juose, todėl sunku vertinti. Nesu specialistė, tačiau remiantis vieša informacija, jeigu juose tikrai mokoma tokių dalykų, kaip kad vaikai neturi prižiūrėti tėvų senatvėje, tokios nuostatos neatitinka krikščioniškų vertybių, kurių laikomasi šeimoje. Jeigu taip yra, nematau nieko blogo, kad tėvai atsisakytų tokių kursų.

- Girdžiu, ką sakote.

- Prie Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisų dirbote ir anksčiau. Vėliau, 2017 m. pradžioje, Seimo narės Dovilės Šakalienės siųstame laiške žiniasklaidai su ekspertų sąrašu, ką kalbinti laidose, informuojant apie naujas pataisas, minima jūs, R.Dičpetrienė, „Vaikų linijos“ vadovas Robertas Povilaitis. Tai atsitiktinumas?

- Esame pažįstamos. Buvo visa grupė žmonių, kurie dirbo. Mūsų koalicija jau egzistavo, kai D.Šakalienė buvo Žmogaus teisių stebėjimo instituto vadove. Institutas taip pat yra koalicijos narys. Koalicijos nariai rūpinosi, kad įstatymas būtų priimtas ir įgyvendintas. Taip, tai nebuvo atsitiktinumas, mes kalbėdavome apie pataisas, o D.Šakalienė visada domėjosi vaiko teisių apsaugos klausimais.

- Kai D.Šakalienė vadovavo institutui, skirstant 2009-2014 m. NVO programos finansavimą, 8 iš 13 koalicijos narių projektai laimėjo, nors Lietuvoje yra per 50 tūkst. nevyriausybinių organizacijų. Esate susiję verslo interesais?

- Man liūdna girdėti tokias sąmokslo teorijas, nes manau, kad viskas buvo sąžiningai. Vyko konkursas, mes rašėme paraišką, teikėme projektą, taip pat buvome kito projekto partneriai su „Šeimos institutu“, kurie teikė projektą. Gal yra 50 tūkst. nevyriausybinių organizacijų, tačiau nėra daug tokių, kurios dirba su vaikais, patyrusiais smurtą. Taip pat nėra daug organizacijų, kurios pajėgios įgyvendinti didelį projektą. Todėl šio kaltinimo negaliu prisiimti, nes jaučiuosi dirbanti daug, sąžiningai ir skaidriai. Gyvename Lietuvoje, kur pažįstame kolegas iš organizacijų. Todėl man nesinori galvoti, kad mes konkuruojame. Geriausia būtų, jei mes visai neturėtume darbo. Norėčiau, kad ši diena ateitų, kai mes neturėsime nei vieno vaiko, kuris yra nukentėjęs.

- Ar jūsų centro įgyvendinamo projekto „Tėvų linija“ darbuotojai perduoda tarnyboms informaciją, kai tėvai pasipasakoja, kad „nesusivaldė“?


- „Tėvų linija“ yra anoniminė. Jeigu tėvai panaudojo smurtą ir skambina, tai yra siekiamybė. Vadinasi, ieško pagalbos ir nori keistis. Jokie asmeniniai skambinančiųjų duomenys nėra renkami ir niekam neperduodami. Paskambinus nereikia nei prisistatyti, nei nurodyti gyvenamosios vietos.

Mes informuojame vaiko teises, kai teikdami tiesiogines paslaugas sužinome apie galimai vaikų patirtą prievartą ir išnaudojimą. Taip pat informuojame, kai po kompleksinių paslaugų ir įvairiapusio darbo mes vis dar nesugebame užtikrinti vaiko saugumo. Tuomet informuojame tarnybą, prašydami padėti užtikrinti vaiko saugumą. Apie tai, kad mes pranešime, būna informuojami ir tėvai.


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (25)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • ĮSPĖJO: Londonas šeštadienį įspėjo britų laivus kurį laiką vengti Hormūzo sąsiaurio, kuriame penktadienį Iranas užėmė su Jungtinės Karalystės vėliava plaukiojantį tanklaivį.
  • GAISRAS: penktadienio popietę Šiaulių rajone pastebėta, kad padegtas kviečių laukas; išdegė apie 7-8 ha plotas.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Kaip vertinate, jog už Sosnovskio barščius gresia baudos?

balsuoti rezultatai

Ar džiaugiatės atvėsusia vasara?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+26 +28 C

 +25 +29 C

 

 +20 +21 C

+11 +12 C

 +14 +16 C

 

 +16 +17 C

 1-2 m/s

 1-2 m/s

 

 2-4 m/s

 

USD - 1.1226 PLN - 4.2571
RUB - 70.7370 CHF - 1.1033
GBP - 0.8963 NOK - 9.6138
reklama
Ūkis
reklama
Sveikata ir grožis