respublika.lt

2017 gruodžio 14, ketvirtadienis

koncertas

Globos namuose orumo nėranuotraukos (17)

2015 spalio mėn. 27 d. 12:04:38
Justina KABAKAITĖ, zinios@vakarozinios.lt

Lietuvos globos įstaigos - viena iš juodų dėmių šalies socialinių paslaugų žemėlapyje. Taip mano neretas pilietis, su tuo pats susidūręs. Seimo kontrolierių įstaigos pareigūnai, apsilankę kai kuriose šalies įstaigose, pastebėjo, kad šiose įstaigose žmogus ilgainiui praranda teisę į orų gyvenimą. Aptikus įvairių higienos ir žmogaus teisių pažeidimų, teigiama, kad daugelio jų nebūtų, jei pakistų globos įstaigų vadovų požiūris į įstaigų gyventojus. Deja, globos įstaigų atstovai ir darbuotojai prastos situacijos ir žmogaus teises pažeidžiančių gyvenimo sąlygų globos namuose pastebėti ne visuomet linkę.

 

Seimo kontrolierių įstaigos pastebėti trūkumai tikrinimo metu

Ne visose globos įstaigose įrengta pagalbos kvietimo sistema, o jei įrengta, tai ne visi gyventojai dėl negalios ar senyvo amžiaus galėtų ja pasinaudoti.

Itin aktuali problema senelių globos namuose - statūs laiptai, kurie kai kuriose įstaigose gaisro atveju neįgaliems gyventojams taptų neįveikiami.

Gausu įstaigų, kur darbuotojai įeidami į senelių kambarius nesibeldžia, apiprausia juos ar keičia sauskelnes kitų kambario gyventojų akivaizdoje, nenaudodami širmų.

Pasitaiko atvejų, kai globos įstaigų gyventojai rišami ar kitaip suvaržomi, tačiau tokių priemonių naudojimas nėra registruojamas.

Ne visose įstaigose organizuojamos gyventojų užimtumo programos: būreliai, lavinamieji užsiėmimai, nėra žaidimų, neorganizuojama fizinė veikla, skatinanti juos judėti.

Ne visi gyventojai turi sezoninių drabužių ir batų, o įstaigose, kur gyventojams suteikiami drabužiai ir avalynė, jie nėra individualizuoti - tik suskirstyti pagal dydžius ir drabužių tipą.

Kai kuriose įstaigose drabužiai skalbiami rečiau nei kartą per savaitę. Taip pat yra įstaigų, kur gyventojų drabužiai apiplyšę ir murzini. Pagal higienos normas drabužiai turi būti keičiami pagal poreikį, bet ne rečiau nei kas septynias dienas.

Globos įstaigose asmeninės gyventojų lėšos tvarkomos ne visai tinkamai.


- Apie pažeidimus ir liūdnas istorijas globos namuose kartkartėmis vis tenka išgirsti. Ar taip vyksta dėl darbuotojų apatiškumo, ar pinigų trūkumo? - „Vakaro žinios“ paklausė Savivaldybių asociacijos vadovės Romos ŽAKAITIENĖS.

- Turbūt dažniausiai atsakoma, kad trūksta pinigų. Bet pastabos, kurios pateikiamos ataskaitoje, nebūtinai susijusios su finansais. Pavyzdžiui, buvo atvejų, kai 4 žmonėms skirtoje palatoje gyvena 6 seneliai. Vadinasi, kiekvienam žmogui lieka mažesnė, nei priklauso, teritorija. Taip pat kai kuriose įstaigose žmonės, sergantys tuberkulioze, valgo atskiroje patalpoje. Kontrolieriai pastebi, kad tai yra žmogaus teisių pažeidimas. Tokių pastabų yra įvairių ir manau, kad jas galima įgyvendinti nesudėtingai.

Paprastas pavyzdys - nemalonus kvapas kambaryje. Žinoma, savivaldybių atstovai teigia, kad brangiai kainuoja įrengti reikalingą ventiliaciją, nuolat reguliuojančią orą patalpoje. Bet kontrolieriai teisingai pastebi, kad galima numatyti laiką, kada kambariai būtų vėdinami atidarius langus, o žmonės tuo metu išeitų iš kambarių.

- Globos įstaigose dažniausiai gyvena žmonės, kurie ir taip likimo yra nuskriausti. Kodėl dažnai susidaromas įspūdis, kad ir tuose namuose gyventojais nesirūpinama?


- Negalima sakyti, kad jais nesirūpinama. Nemažai senelių gyvena savarankiškai ir dar blogiau. Bet kadangi tai yra globos namai, reikalavimai yra tokie, kuriuos galima kontroliuoti ir daryti išvadas. Nors mane džiugina, kad vis dažniau savivaldybės ieško galimybių sudaryti sąlygas pagyvenusiems žmonėms kuo ilgiau gyventi savo namuose, gaunant reikalingą pagalbą. Nuo 2012 metų 20-yje savivaldybių vykdoma integralios pagalbos programa, pagal kurią seneliai namuose gauna socialines ir sveikatos priežiūros paslaugas. Taip bandoma ieškoti būdų, kad žmonės, kuriems reikalinga pagalba, nebūtinai turėtų gyventi globos namuose.

Taip, nelabai žmonės nori važiuoti į globos namus. Mes turime istorinę patirtį, kad tarsi į globos namus siunčiamas tas, kuris niekam nereikalingas. Bet globos namų situacija, jei palygintume, kaip buvo anksčiau ir kaip jie atrodo dabar, tikrai labai skiriasi.

- Ar savivaldybė pajėgi susitvarkyti šioje srityje? Juk savivaldybėje visuomet trūksta pinigų net svarbiausiems projektams. Viešosios paslaugos, tokios kaip švietimas, socialinės paslaugos, sveikatos paslaugos neturėtų būti prižiūrimos Vyriausybės?

- Nebūtinai. Ministerijos turi formuoti politiką, o didžioji dalis globos namų ir priklauso ne savivaldai, o nevalstybinėms organizacijoms, parapijoms ir privatiems asmenims. Mes turime vis daugiau nevyriausybinių organizacijų, kurios pasiruošusios perimti labai daug viešųjų paslaugų. Tai yra teisinga, nes daug ką gali daryti bendruomenės. Globos ar socialinės funkcijos - geras pavyzdys. Dažniausiai artimiausi žmonės vieni kitus geriausiai pažįsta ir žmonės tarp savo artimųjų geriausiai jaučiasi. Taip, viešąjį administravimą turi vykdyti valstybės ir savivaldos institucijos, o viešąsias paslaugas gali teikti ir tie, ir tie. Svarbiausia, kad būtų gera paslaugų kokybė.

Manau, kad visur, kur atliekami kokie nors darbai, yra ir trūkumų. Todėl gerai, kad yra kontrolieriai, atkreipia dėmesį į trūkumus ir jų išsakomos rekomendacijos.


Danutė Suchockienė, Savivaldybių socialinės globos įstaigų asociacijos vadovė:

Ruošdamosi licencijavimui, visos įstaigos turėjo pasirūpinti lėšomis, nes kitaip nebūtų gavusios reikiamų licencijų. Galbūt kur nors ko nors ir nėra. Tokie pavieniai atvejai tarsi priverčia manyti, kad visose panašiose įstaigose situacija tokia. Tačiau aš linkusi manyti, kad, norint iš tiesų įvertinti įstaigą, reikėtų ne tik joje apsilankyti, bet ir pabūti ilgiau ir iš tikrųjų pamatyti, kaip ten kas yra.

Manau, reikia žiūrėti ne tik iš vieno kampo. Tokioje įstaigoje ne visuomet verta tikėti, ką sako žmogus, kuris serga. Gali būti, kad paklausus ligonio, kada jam buvo keista patalynė, galime išgirsti, jog ir niekada niekas jos nekeitė. Nesvarbu, kad tai netiesa, sergantis žmogus gali taip pasakyti.

Esu apvažiavusi daug tokių įstaigų ir neteko matyti, kad patalynė būtų kur nors nešvari, jaustųsi blogas kvapas. Žinoma, būna, kad įstaigoje kvepia. Bet jeigu atvyksi ne tuo laiku, gal žmogui ką tik įvyko nelaimė, žinoma, kad gali būti kažkas nemalonaus. Galbūt kažkas ir pasitaikė. Tačiau kai šio darbo nedirbi, o tik retkarčiais užeini, tuomet viskas kitaip ir atrodo.

Nereikėtų manyti, kad globos namuose seneliai pamiršti. Jie gyvena geriau nei mūsų tėveliai kaimuose, kuriems tikrai sudėtinga. O čia aprūpinama ir vaistais, ir maistu, ir kultūriniu gyvenimu. Savivaldybė kasmet tvirtina mūsų biudžetą ir turiu pasakyti, kad seneliams pinigų visada yra. Žinoma, visi visada norime, kad būtų geriau, bet niekada nebuvo taip, kad prašomo biudžeto savivaldybė neskirtų. Sudaryti sąlygas kokybiškam gyvenimui pagal reikalaujamas sąlygas galimybių tikrai yra ir pinigų yra. Tuo labiau kad seneliai juk patys moka už save. 80 proc. savo pajamų jie atiduoda už priežiūrą. Būna, kad jiems priklauso ir papildomos valstybės dotacijos, tuomet valstybei tokie seneliai ir visai nekainuoja.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook Pasidalink: Frype
Straipsnio komentarai
 
  Skaityti komentarus (17)

Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • BIATLONAS: Prancūzijoje vykstančio trečiojo pasaulio biatlono taurės varžybų etapo moterų 7,5 km sprinto lenktynėse ketvirtadienį geriausiai iš lietuvių pasirodžiusi Natalija Kočergina užėmė 74-ąją vietą; nugalėjo be klaidų šaudžiusi olimpinė čempionė Slovakijos atstovė Anastasija Kuzmina - 20 min. 59,6 sek.
  • KADENCIJA: ketvirtadienį Seimui pristatyta Evelinos Karalevičienės kandidatūra antrajai kadencijai į Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininko pareigas; skirti E. Karalevičienę Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininke dar vienai kadencijai pasiūlė pati komisija.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
DARBAS ADMIN

Ar įstatymas padeda apsaugoti vaikus nuo smurto?

balsuoti rezultatai

Ar pritariate donorystei?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

   -3  0 C

   0  +2 C

 

   -2  +2 C

    0  +4 C

   +1  +3 C

 

   0  +3 C

    7-17 m/s

    2-7 m/s

 

      1-5 m/s

 

USD - 1.1736 PLN - 4.2146
RUB - 69.1283 CHF - 1.1647
GBP - 0.8791 NOK - 9.8253
reklama
Prenumerat 2018