respublika.lt

Globalus migracijos paktas valdžiai tinka?nuotraukos (101)

2018 lapkričio mėn. 22 d. 12:55:11
Olava STRIKULIENĖ

Gruodžio 10-11 dienomis Jungtinių Tautų Organizacija kviečia valstybes nares Maroke pasirašyti JTO paruoštą „Pasaulinės saugios, tvarios ir reguliarios migracijos sutartį“. Vadinamąjį Globalų migracijos paktą, kuris faktiškai nutrina ribas tarp karo pabėgėlių, ekonominių bei visų kitų rūšių migrantų. Valstybės įpareigojamos priimti bet kokius migrantus ir suteikti jiems tas pačias sąlygas bei paslaugas kaip ir savo piliečiams. Valstybės taip pat įpareigojamos gerbti savo ir migrantų papročius, kultūrinius bei socialinius skirtumus. O Lietuvos vyriausybė, kaip aiškėja, ketino dokumentą pasirašyti. Ne tik piliečiams, bet ir Seimui nežinant.

 

Prabudo netgi Seimas

Estija, Austrija, Kroatija, Čekija, Bulgarija, Japonija, Australija, Izraelis, JAV jau atsisakė šį JTO parengtą paktą pasirašyti. Vokietijoje, Lenkijoje, Vengrijoje ir kitose Europos šalyse dėl migracijos pakto pavojų ar naudos verda politologų bei politinių partijų viešos diskusijos. Vokietijoje politikai, reikalaujantys nepasirašyti pakto, jau pravardžiuojami kraštutiniais dešiniaisiais.

O Lietuva atsitokėjo tik šiomis dienomis. Anot Seimo opozicijos atstovo, buvusio užsienio reikalų ministro Audroniaus Ažubalio, apie šį dokumentą dvejus metus nebuvo informuotas netgi Seimas. Negi ruoštasi pasirašyti tyliai? Nežinant Lietuvos piliečiams? Žinant tik Daliai Grybauskaitei ir užsienio reikalų ministrui Linui Linkevičiui? Todėl, anot A.Ažubalio, atėjo laikas paklausti mūsų politikos vairininkų, kurgi jie suka Lietuvos vairą.

Tiesa, Lietuvos piliečiai, skirtingai nei Lietuvos politikai, atsibudo anksčiau. Penkiolika visuomeninių organizacijų, įskaitant Lietuvos Helsinkio grupę, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės klubą ir Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociaciją, kviečia piliečius pasirašyti po peticija, skirtą šalies prezidentei, Vyriausybei ir Seimui. Peticijoje, sukurtoje lapkričio 17-ąją, teigiama, jog JTO desperatiškai siekia įtvirtinti atvirų sienų ideologiją. Jog paktas iš esmės kartoja marksistinio internacionalo principus, kad proletariatas neturi tėvynės ir ja laiko visą pasaulį. O dabar tą patį principą skelbia globalistinė neoliberalizmo ideologija. Susirūpinusi, kad transnacionalinės korporacijos nepritrūktų pigios klajokliškos darbo jėgos. Todėl mūsų šalies vadovai raginami nepasirašyti migracijos pakto.

O dvidešimt du parlamentarai vakar įregistravo rezoliuciją „Dėl nepritarimo JTO pasaulinės saugios, tvarios ir reguliarios migracijos sutarties“. Nes sutartyje, kaip teigė Seimo narys Laurynas Kasčiūnas, nutylimi neigiami migracijos iššūkiai. O jų daug. Pvz., valstybių sienų apsauga taptų beprasmė. Valstybė jokio migranto negalėtų išsiųsti atgal ar laikyti jį sulaikymo punkte. Visi jie savaime taptų legalūs.

- Kodėl su Lietuvos žmonėmis valdžia nekalba apie tarptautinius paktus bei tarptautinius susitarimus? Juk visi supranta, jog toks JTO paktas būtų pats pavojingiausias būtent Europai. Mažai tikėtina, jog Afrika migruos į Australiją ar Japoniją... Kalbamės su buvusiu užsienio reikalų ministru Povilu GYLIU.

- Nemažai šalių Globalaus migracijos pakto nepasirašys, nes šis dokumentas yra labai didelės reikšmės. Jis lems nemažai dalykų. Nuostabą kelia, kad dauguma žiniasklaidos šį klausimą totaliai užblokavo. Demokratinėse valstybėse vyksta viešos diskusijos, bet Lietuvoje šiuo klausimu aš nė vienos politinės partijos ar politikų pareiškimo negirdėjau. Pirma, valstybės institucijos nesilaiko šalies Konstitucijos reikalavimų. Demokratinėje valstybėje, priimant svarbius klausimus, turi vykti piliečių diskusijos. Jas inicijuoti turėtų šalies prezidentė, politinės partijos, bet jaučiamas šalies politikų provincialumas ir viešųjų reikalų svarbos nesuvokimas.

- Gal todėl vengiama viešos diskusijos, kad viskas jau už mus nuspręsta. Mūsiškiai, jei Briuselis lieps, bet kokį dokumentą pasirašys.

- Manau, nereguliuojama migracija būtų žalinga Lietuvai. Migraciją reikia reguliuoti, nes mums, mažai tautai, kiltų nemažos grėsmės. Turėtume apie tai viešai diskutuoti, tačiau diskusijos nėra. Net nacionalinis transliuotojas tyli. Turime ne nacionalinį, bet privatizuotą LRT. Todėl ir nėra diskusijų. Privatūs leidiniai tuo klausimu domisi, o nacionalinis transliuotojas tyli.

- Kita vertus, lygiai taip pat pasirašėme ir Lisabonos sutartį. Nors eiliniai Lietuvos piliečiai iki šiol nežino šios sutarties turinio.

- Pas mus tebegyvas komjaunuoliškas entuziazmas. Jei centras liepia - įvykdysime ir dar viršysime įpareigojimus. Lisabonos sutartį irgi pasirašėme pirmieji. O kur nacionalinis interesas? Kur Tautos išlikimo reikalai? Netikiu multikultūralizmu, tas multikultūralizmas yra visų rūšių liberalų Europoje sugalvotas. Bet Prancūzijoje multikultūralizmo klausimu jau vyrauja skepticizmas, Vokietija - dar gromuliuoja. O Lietuvoje nematau nei šalies prezidentės, atsakingos už valstybės užsienio politiką, nei užsienio reikalų ministro reakcijos.

- Gali būti, jog Dalia Grybauskaitė elgsis taip, kaip elgsis Vokietijos kanclerė Angela Merkel. Jau pareiškusi, kad nieko baisaus, jei šis dokumentas bus pasirašytas. Esą jo vykdymas nėra valstybėms privalomas. Nors JTO ruošia įsteigti tam tikrą kontrolės forumą, kuris tikrintų, kaip paktą pasirašiusios valstybės laikosi įsipareigojimų?

- Lietuvoje irgi nesilaikoma tarptautinės teisės dokumentų. Pavyzdžiui, Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimo dėl Rolando Pakso. Nes esame visiškas kaimas ir negerbiame europinės teisės. O jos reikia laikytis, tačiau labai apdairiai pasirašinėti tarptautinius dokumentus. Turime politologijos institutus, politologijos katedras - diskusijose turėtų dalyvauti vadinamieji „smegenų trestai“, bet jų nesigirdi. Yra geras angliškas apibūdinimas sleep walking, o mes turime kitą žodį „lunatikas“. Faktiškai vaikštome kaip lunatikai.

- Kodėl?

- Nes neišsiugdėme patriotinio elito. Mūsų elitas serga idiotizmo liga. Taip, medicininiu požiūriu, mūsų elitas sveikas, gerai maitinasi, bet visuomeniniu požiūriu nesveikas, nes nesuvokia viešųjų reikalų, res publica svarbos demokratinėje valstybėje. Todėl ir toliau mokysimės per bėdas, problemas, tūkstančius vaikų iš tėvų atimdami.

***

Jungtinių Tautų Organizacija - įkurta dėl kilnių tikslų, o dabar praktiškai neveiksni organizacija, ryjanti milijardus

Įkurta 1945 m. spalio 24 d., vos pasibaigus Antrajam pasauliniam karui. Tokios organizacios iniciatorius - JAV prezidentas Franklinas Ruzveltas.

JTO steigėjos - JAV, Tarybų Sąjunga, Jungtinė Karalystė, Kinija, Prancūzija.

JTO pirminis tikslas - užtikrinti karų nuvargintame pasaulyje taiką. Išgelbėti būsimas kartas nuo karo pavojų.

JT Chartiją iš pradžių pasirašė 51 valstybė. Dabar JTO priklauso 193 valstybės. Įskaitant ir Lietuvą, įstojusią į JTO 1991 metais.

JTO Saugumo Taryba turi teisę, iškilus grėsmei tautoms, imtis prievartos priemonių. Įskaitant ir karines priemones. Tačiau, galiojant veto teisei, JAV, Rusijos Federacija bei kitos JT Saugumo Tarybos narės yra vetavusios daug taikdariškų JTO iniciatyvų. Todėl dauguma iniciatyvų tapo tik niekieno nevykdomomis, ignoruojamomis popierinėmis deklaracijomis.

JTO centrinė būstinė - Niujorkas, kur JAV skyrė organizacijai 18 akrų žemės ir buvo pastatytas būstinės dangoraižis. JTO taip pat turi savo skyrius Europoje, Afrikoje ir Azijoje.

JTO biudžetas - 5,4 milijardo JAV dolerių. Per 18 pastarųjų metų biudžetas išaugo dvigubai. Ketvirtadalį biudžeto sudaro JAV įnašas. Atskiras biudžetas taikdariškoms misijoms - dar apie 6,7 milijardo JAV dolerių. Tačiau, nepaisanti milijardų, JTO pastarąjį dešimtmetį pastoviai balansuoja ant finansinio bankroto ribos.

Pirmoji priežastis - ne visos šalys-narės, įskaitant ir JAV, laiku sumoka į JTO biudžetą savo įnašus, nes nejaučia šios organizacijos realaus veiksmingumo. Ar, neskirdama finansų, stengiasi JTO spausti priimti šaliai-donorei naudingus sprendimus. Kas moka - tas ir muziką užsako. Šių metų vasarą JTO biudžetą buvo papildžiusios tik 112 valstybių-narių.

Antroji nuolat gresiančio finansinio bankroto priežastis - nuo 2000 metų dvigubai išsipūtęs JTO biurokratinis aparatas. Vien centrinėje būstinėje Niujorke dirba per 50 tūkst. darbuotojų.


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (101)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
 Folk Band

Ar meldinių nendrinukių išsaugojimas vertas 4 mln. eurų ES lėšų?

balsuoti rezultatai

Ar reikalinga nedarbo diena per Jonines?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+17 +19 C

 +17 +19 C

 

 +15  +17 C

+28 +30 C

 +27 +29 C

 

 +22 +25 C

 0-3 m/s

 0-3 m/s

 

 0-4 m/s

 

reklama
Ūkis
reklama
Sveikata ir grožis