G.Kėvišo aukso scena muša rekordus

Kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonson pasirašė įsakymą, kuriuo iš Valstybės investicijų programos LNOBT scenos rekonstrukcijai šiems metams skirta daugiau nei 1,7 mln. eurų. Valstybės investicijų programoje ši eilutė įvardijama kaip „scenos įrangos rekonstravimas, transformatorinės pastotės rekonstravimas, priestato statyba bei pagalbinių patalpų rekonstravimas“. Negana to, nurodoma, kad numatoma projekto pabaiga - 2019-ieji, o jo likutinė vertė - 6,99 mln. eurų. Taigi tiek pinigų dar pareikalaus auksinė scena. Negana to, dar 120 tūkst. eurų numatyta akustinių koncertų skydams įsigyti. Per dvejus metus tam jau išleista 420 tūkst. eurų.

Pinigai į sceną pradėti kišti dar 2006-aisiais. Iki 2010 m. tam sugebėta išleisti net 43 mln. litų (12,5 mln. eurų). Tačiau būtent 2010-aisiais itin brangiomis statybomis susidomėjo Valstybės kontrolė ir nustatė, kad keliskart pažeistas Viešųjų pirkimų įstatymas, už scenos įrangą ir darbus permokant 13 mln. litų (3,77 mln. eurų), buvo mokama net ir už dar neatliktus darbus. Teatro vadovas Gintautas Kėvišas atsipirko papeikimu, tačiau Valstybės kontrolė audito metu surinktą medžiagą perdavė Generalinei prokuratūrai, kuri pradėjo tyrimą. Tada žiniasklaida skelbė, kad įtarimai dėl galimo turto iššvaistymo ir apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo pateikti penkiems asmenims, tarp jų ir G.Kėvišui.

Tačiau pareigūnams kažin smalsu buvo, ar auksinės scenos statybų metas sutapo su prabangaus G.Kėvišo namo prestižiniame Laurų kvartale statyba? Kaip G.Kėvišas, kurio žmona dirbo muzikos mokytoja, nuo 2007 m. per beveik dvejus metus bankui grąžino beveik 1,3 mln. litų (apie 376 tūkst. eurų) paskolos, siekusios apie 3 mln. litų (apie 0,87 mln. eurų), nors nedeklaravo jokio turto pardavimo?

Ikiteisminis tyrimas 2013 m. buvo nutrauktas, nes scenos rekonstrukcijos darbus atliko viena Vokietijos kompanija, o iš šios šalies prokurorai niekaip nesulaukė atsakymo, kiek iš tiesų kainavo rekonstrukcija.

2015 m. viduryje pagaliau sulaukta atsakymo iš Vokietijos ir ikiteisminis tyrimas atnaujintas bei tebevyksta, nepaisant to, scenai finansavimas nuo 2015-ųjų atsinaujino. 2015 m. tuometinio kultūros ministro Šarūno Biručio sprendimu tam skirti 1,5 mln. eurų, pernai - 1,3 mln. eurų.

Beje, nepaisant visko, G.Kėvišas pernai laimėjo konkursą ir teatrui dar vadovaus iki 2021 metų.


Vitalijus GAILIUS, Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas, buvęs FNTT vadovas:

„Kad tam pačiam pastatui skiriamas finansavimas, nors dėl jo tebevyksta prokuratūros tyrimas, nebūtų keista, nes Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras yra didelis. Tačiau kai tam pačiam teatro objektui vėl skiriamas finansavimas, mano nuomone, tik liudija, kad tyrimas buvo pradėtas pagrįstai. Juk ta scena buvo ne keleriems metams pastatyta. O tai, kad ją vėl reikia remontuoti, tik rodo, kad lėšos buvo panaudotos galimai neskaidriai“, - įvertino V.Gailius.

Anot jo, protingiausia būtų tam pačiam objektui, dėl kurio vyksta ikiteisminis tyrimas, papildomo finansavimo neskirti, kol tyrimas nesibaigs.

„Tačiau jeigu šiandien neskirsime, objektas gal ir iš viso nugrius. Bet tyrimas turi būti kuo greičiau baigtas. Man prokuratūros pozicija yra įtartina. Iš pradžių bandyta ekspertinį tyrimą vilkinti, po to prasidėjo tarptautinės teisės niuansai. Greitai senatis, kuri tokio pobūdžio tyrimuose yra 10 metų, pasibels į prokuratūros duris, o tyrimas niekaip nebaigiamas. Man iš šalies tas projektas atrodo neskaidrus. Jei tam pačiam neseniai pastatytam objektui skiriami papildomi asignavimai, tai tik rodo, kad buvo iššvaistytos lėšos, o to pasekmė - nekokybiškai atlikti darbai. Aišku, tai tik spėlionės. Gal papildomos investicijos nesusijusios su broku, gal atsirado naujų darbų. Prokurorai tai ir turi tirti“, - konstatavo V.Gailius.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“