Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius užspeistas į kampą. Vakar jis buvo priverstas teisintis dėl mokytojų streiko, o dar sulaukė itin nemalonaus savivaldybių merų vizito. Su pedagogais susitvarkė palyginti lengvai - pareiškė, kad mokytojai patys nežino ko nori. Tik štai rajonų vadovų, priekaištavusių dėl naikinamų kaimo mokyklų, taip lengvai atsikratyti nepavyko.
Vakar popiet kelių savivaldybių merams ir Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovams pavyko gauti audienciją pas G.Steponavičių. Merai pasidalijo nuogąstavimais, kad teks uždaryti beveik visas ne rajonų centruose esančias mokyklas, jei ministras neatšauks savo planų joms maždaug 30 proc. mažinti finansavimą. Pirmasis apie tai, kad nesutiks žlugdyti kaimo mokyklų, prabilo Ignalinos rajono meras Bronis Ropė ir dėl to vakar sulaukė G.Steponavičiaus kritikos, kam šis savo priekaištus išdėstė viešai.
„Bet pokalbis buvo konstruktyvus. Galima sakyti, kad ministras suprato padaręs klaidą. Darydamas jis to nesuprato, tačiau paaiškinus suvokė, kad kaimo mokyklos neteisingai dukart nubaustos: sumažintas finansavimas kaip ir visoms mokykloms po 4 proc. ir dar įvesti nauji kriterijai, kurie dar sumažino krepšelį. Nustatyta, kad 9-12 klasėse mažiausiai turi būti nebe 15, o 20 vaikų. Tačiau pavyko pasiekti, kad savivaldybių asociacijos atstovas bus deleguotas ir kartu su ministerija ieškos sprendimų, kaip išgelbėti kaimo mokyklas. O jei nieko nebus daroma, būtų panaikinta apie 200 mokyklų“, - „Respublikai“ sakė B.Ropė.
Pasak jo, kaimo mokyklų 9-12 klasėse moksleivio krepšelis sumažėjo vidutiniškai 30 proc. O tai reiškia, kad jos paprasčiausiai nesugebės išsilaikyti.
„Be to, nuspręsta, kad mokyklose būtinai privalės būti po dvi vienuoliktas klases po 20 mokinių. Kaimo mokyklose toks skaičius yra neįmanomas. O štai privačioms mokykloms toks reikalavimas netaikomas, jos proteguojamos“, - stebėjosi Ignalinos rajono meras.
- Kodėl norite sužlugdyti ir likusias kaimiškų vietovių mokyklas? - „Respublika“ klausė G.STEPONAVIČIAUS.
- Niekas nieko neketina naikinti. Merai mato, kad nebeliks vidurinių mokyklų. Bet tai nereiškia, kad vietoj vidurinių nebeliks mokyklų apskritai. Jos taps dešimtmetėmis, aštuonmetėmis, progimnazijomis. Bet visa tai priklausys, deja, nuo liūdnos realybės: kad mažėja vaikų. Nė viena mokykla nei mero, nei ministerijos sprendimu nėra uždaroma šiaip sau. Jeigu vietovėje nebelieka vaikų, anksčiau ar vėliau ateina toks momentas. Bet drastiško mokyklų skaičiaus mažėjimo, kaip buvo per paskutinius 5-7 metus, nebebus. Gryninsis tik mokyklų tipai.
- Bet, pavyzdžiui, reikalavimas kaimo mokyklai būtinai turėti dvi vienuoliktas klases po 20 vaikų yra pats tikriausias žlugdymas, nes net vaikai supranta, kad kaimo mokykla neįstengs įvykdyti tokių reikalavimų.
- Šitų detalių aš šiandien komentuoti nenoriu. Mes tęsime diskusijas, kaip kuo jautriau žiūrėti į situacijas ypač jautresnėse savivaldybėse, kur miškingos vietovės, dideli atstumai iki kitų mokyklų.
- Streikavę mokytojai piktinasi ketinimu įvesti emeritų - „atitarnavusių“ mokytojų - institutą, kai kelerius metus iki pensijos jiems nebebus leidžiama vesti pamokų, o jie galės būti tik jaunesnių pedagogų pagalbininkais. Ar baubas emerito pavadinimu atsiras?
- Joks čia baubas. Emeritai - tai mokytojų išėjimas į paankstintą pensiją. Tik pavadinimas klaidinantis. Tai būtų papildoma galimybė nesulaukus pensijos išeiti iš mokyklos ir gauti, kol pasieksi pensinį amžių, šiokią tokią išmoką.
- O streikavusių mokytojų reikalavimus svarstote, ketinate įgyvendinti?
- Džiaugiuosi, kad visų karpymų kontekste bendrajame lavinime mums pavyko mažesniu laipsniu matyti skiriamų lėšų mažėjimą. Praėjusių metų pabaigoje į rankas mokytojas gaudavo per 2 tūkst. litų ir tai yra 20 proc. daugiau nei vidurkis visos Lietuvos mastu. Greta to mes suprantame, kad didžiausias iššūkis yra mažėjantis mokinių skaičius ir dėl to mažėjantys mokytojų krūviai.
Dėl kvalifikacijos kėlimo ir baimės dėl atestacijos galiu pasakyti tik tiek, kad visi puikiai suprantame, jog tėvai ir vaikai nori kompetentingų mokytojų, kurie išmano ir myli savo darbą. Todėl stengsimės, kad į mokyklas ateitų ir jose dirbtų patys geriausi mokytojai.
Aš labai noriu, kad profesinės sąjungos pačios tarpusavyje atrastų bendrus vardiklius. Tada man nereikėtų vienu metu sėdėti prie penkių skirtingų derybų stalų. Jeigu visos profesinės sąjungos šiandien būtų kėlusios tokius reikalavimus, manau, būtų ne 220 streikavusių mokyklų ir ne 6 tūkst. mokytojų, o žymiai didesni skaičiai.
Apgailestauju, kad pastaruoju metu yra pereita į ultimatumų kalbą, kuri neveda prie rezultatų.
18 kontaktinių valandų yra vienas iš reikalavimų, bet jis skamba labai savotiškai. Jeigu nėra tiek mokinių ir tokių krūvių, kaip tu gali už nesamą darbą nustatyti krūvį?
Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius užspeistas į kampą. Vakar jis buvo priverstas teisintis dėl mokytojų streiko, o dar sulaukė itin nemalonaus savivaldybių merų vizito. Su pedagogais susitvarkė palyginti lengvai - pareiškė, kad mokytojai patys nežino ko nori. Tik štai rajonų vadovų, priekaištavusių dėl naikinamų kaimo mokyklų, taip lengvai atsikratyti nepavyko.
Vakar popiet kelių savivaldybių merams ir Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovams pavyko gauti audienciją pas G.Steponavičių. Merai pasidalijo nuogąstavimais, kad teks uždaryti beveik visas ne rajonų centruose esančias mokyklas, jei ministras neatšauks savo planų joms maždaug 30 proc. mažinti finansavimą. Pirmasis apie tai, kad nesutiks žlugdyti kaimo mokyklų, prabilo Ignalinos rajono meras Bronis Ropė ir dėl to vakar sulaukė G.Steponavičiaus kritikos, kam šis savo priekaištus išdėstė viešai.
„Bet pokalbis buvo konstruktyvus. Galima sakyti, kad ministras suprato padaręs klaidą. Darydamas jis to nesuprato, tačiau paaiškinus suvokė, kad kaimo mokyklos neteisingai dukart nubaustos: sumažintas finansavimas kaip ir visoms mokykloms po 4 proc. ir dar įvesti nauji kriterijai, kurie dar sumažino krepšelį. Nustatyta, kad 9-12 klasėse mažiausiai turi būti nebe 15, o 20 vaikų. Tačiau pavyko pasiekti, kad savivaldybių asociacijos atstovas bus deleguotas ir kartu su ministerija ieškos sprendimų, kaip išgelbėti kaimo mokyklas. O jei nieko nebus daroma, būtų panaikinta apie 200 mokyklų“, - „Respublikai“ sakė B.Ropė.
Pasak jo, kaimo mokyklų 9-12 klasėse moksleivio krepšelis sumažėjo vidutiniškai 30 proc. O tai reiškia, kad jos paprasčiausiai nesugebės išsilaikyti.
„Be to, nuspręsta, kad mokyklose būtinai privalės būti po dvi vienuoliktas klases po 20 mokinių. Kaimo mokyklose toks skaičius yra neįmanomas. O štai privačioms mokykloms toks reikalavimas netaikomas, jos proteguojamos“, - stebėjosi Ignalinos rajono meras.
- Kodėl norite sužlugdyti ir likusias kaimiškų vietovių mokyklas? - „Respublika“ klausė G.STEPONAVIČIAUS.
- Niekas nieko neketina naikinti. Merai mato, kad nebeliks vidurinių mokyklų. Bet tai nereiškia, kad vietoj vidurinių nebeliks mokyklų apskritai. Jos taps dešimtmetėmis, aštuonmetėmis, progimnazijomis. Bet visa tai priklausys, deja, nuo liūdnos realybės: kad mažėja vaikų. Nė viena mokykla nei mero, nei ministerijos sprendimu nėra uždaroma šiaip sau. Jeigu vietovėje nebelieka vaikų, anksčiau ar vėliau ateina toks momentas. Bet drastiško mokyklų skaičiaus mažėjimo, kaip buvo per paskutinius 5-7 metus, nebebus. Gryninsis tik mokyklų tipai.
- Bet, pavyzdžiui, reikalavimas kaimo mokyklai būtinai turėti dvi vienuoliktas klases po 20 vaikų yra pats tikriausias žlugdymas, nes net vaikai supranta, kad kaimo mokykla neįstengs įvykdyti tokių reikalavimų.
- Šitų detalių aš šiandien komentuoti nenoriu. Mes tęsime diskusijas, kaip kuo jautriau žiūrėti į situacijas ypač jautresnėse savivaldybėse, kur miškingos vietovės, dideli atstumai iki kitų mokyklų.
- Streikavę mokytojai piktinasi ketinimu įvesti emeritų - „atitarnavusių“ mokytojų - institutą, kai kelerius metus iki pensijos jiems nebebus leidžiama vesti pamokų, o jie galės būti tik jaunesnių pedagogų pagalbininkais. Ar baubas emerito pavadinimu atsiras?
- Joks čia baubas. Emeritai - tai mokytojų išėjimas į paankstintą pensiją. Tik pavadinimas klaidinantis. Tai būtų papildoma galimybė nesulaukus pensijos išeiti iš mokyklos ir gauti, kol pasieksi pensinį amžių, šiokią tokią išmoką.
- O streikavusių mokytojų reikalavimus svarstote, ketinate įgyvendinti?
- Džiaugiuosi, kad visų karpymų kontekste bendrajame lavinime mums pavyko mažesniu laipsniu matyti skiriamų lėšų mažėjimą. Praėjusių metų pabaigoje į rankas mokytojas gaudavo per 2 tūkst. litų ir tai yra 20 proc. daugiau nei vidurkis visos Lietuvos mastu. Greta to mes suprantame, kad didžiausias iššūkis yra mažėjantis mokinių skaičius ir dėl to mažėjantys mokytojų krūviai.
Dėl kvalifikacijos kėlimo ir baimės dėl atestacijos galiu pasakyti tik tiek, kad visi puikiai suprantame, jog tėvai ir vaikai nori kompetentingų mokytojų, kurie išmano ir myli savo darbą. Todėl stengsimės, kad į mokyklas ateitų ir jose dirbtų patys geriausi mokytojai.
Aš labai noriu, kad profesinės sąjungos pačios tarpusavyje atrastų bendrus vardiklius. Tada man nereikėtų vienu metu sėdėti prie penkių skirtingų derybų stalų. Jeigu visos profesinės sąjungos šiandien būtų kėlusios tokius reikalavimus, manau, būtų ne 220 streikavusių mokyklų ir ne 6 tūkst. mokytojų, o žymiai didesni skaičiai.
Apgailestauju, kad pastaruoju metu yra pereita į ultimatumų kalbą, kuri neveda prie rezultatų.
18 kontaktinių valandų yra vienas iš reikalavimų, bet jis skamba labai savotiškai. Jeigu nėra tiek mokinių ir tokių krūvių, kaip tu gali už nesamą darbą nustatyti krūvį?
Parengta pagal dienraštį "Respublika"
Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
