respublika.lt

Gal vaikams geriau ne globos namuose?

(0)
Publikuota: 2015 balandžio 18 07:57:17, Respublika.lt
×
nuotr. 1 nuotr.
Gal vaikams geriau ne globos namuose? EPA-Eltos nuotr.

Prezidentė bando išspręsti skandalingą vaikų globos namų problemą. Pasiūlė vos ne patrigubinti išmokas globėjams, kad šie išsidalytų vaikus, ir apskritai uždaryti globos įstaigas. Ar vaikų dalybas padarius pelningesnėmis sumažės iš degraduojančių šeimų valstybės atimamų vaikų? O gal valstybei apskritai paieškoti problemos šaknų - gal valstybė nenori matyti, kaip pati nesistengia išsaugoti šeimų?

 

Apie tai prie ŽALGIRIO NACIONALINIO PASIPRIEŠINIMO JUDĖJIMO apskritojo stalo diskutavo sveikatos apsaugos ministrė Rimantė ŠALAŠEVIČIŪTĖ, socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta PABEDINSKIENĖ, Labdaros paramos fondo SOS vaikų kaimų Lietuvoje draugijos direktorius Audrius NATKEVIČIUS ir Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos „Viltis“ asociacijos vadovė Dana MIGALIOVA. Diskusiją vedė žalgirietis Gediminas JAKAVONIS.

G.JAKAVONIS:
Iš prezidentės lūpų išgirdome, kad vis dėlto Lietuvoje turėsime atsisakyti vaikų namų. Koks jūsų požiūris šiuo klausimu?

A.PABEDINSKIENĖ:
Mano, kaip ministrės, požiūris vienareikšmiškas, aš tikrai norėčiau, kad visi vaikai turėtų šeimas ir tose šeimose gyventų. Dvidešimt metų mes kalbame, kaip sudaryti vaikams aplinką, artimą biologinei šeimai.

Mes turime pergalvoti visą vaikų globos sistemą. Manau, kad palaipsniui iš tiesų gali išnykti globos namai. Dideliuose namuose gyvenantys vaikai neįgauna įgūdžių, kurių jiems reikia integracijai į visuomenę, kai jie tampa suaugusiais žmonėmis. Mes turime maksimaliai stengtis tiems vaikams suteikti aplinką, kurioje jie galėtų tapti savarankiški.

Yra labai paprastų gyvenimiškų dalykų, kurių didžiuosiuose globos namuose, kad ir kokie geri jie būtų, vaikai nepatiria. Šeimoje einame su vaikais apsipirkti, taip įgyjamas įgūdis skaičiuoti savo pajamas ir išlaidas, pagalvoti, ko jiems reikia. Tokie, atrodo, elementarūs dalykai, apie kuriuos mes kartais nepagalvojame. Bet jie yra labai svarbūs. Norėtųsi, kad atsirastų daugiau bendruomeninių paslaugų, organizacijų, kurios teikia paslaugas tiems vaikams, ir, aišku, norėtųsi, kad globa būtų ne institucinė, o artima šeimai.

G.JAKAVONIS:
Kaip iš viso atsirado vaikų namai? Tarpukario Lietuvoje tokių dalykų nebuvo. Net ir carinėje Rusijoje, kai mes jai priklausėme, vaikų globa užsiimdavo religinės bendruomenės.

A.NATKEVIČIUS:
Globos namai, kokius dabar turime, yra sovietmečio palikimas. Anksčiau prie parapijų, prie bažnyčių būdavo nedideli globos namai, kuriuose augdavo vaikai, neturintys artimųjų. Po karo tokiems vaikams pradėti statyti dideli namai ir vaikai turėjo gyventi toje sistemoje. Būdavo dar ir internatai su mokykla šalia, ir vaikai net neišeidavo į didesnę aplinką, nematydavo realaus pasaulio. Jie mokydavosi ir gyvendavo ten pat. Pertvarka prasidėjo, manau, kelias yra ilgas, ir labai gaila, kad visa tai lėtai eina.

G.JAKAVONIS: Kas vyksta Lietuvoje šiuo metu?

A.NATKEVIČIUS:
Bandoma sutvarkyti įstatymus, kad globa, kai jau vaikas patenka į globą, būtų šeimoje, bendruomenėje arba šeimos modeliu paremtoje globoje, bet ne institucijoje. Tuo keliu bandoma eiti, bet dar daug darbų turi būti padaryta. Turime tikėti, kad mes tą galime padaryti.

Dažnai kyla klausimas, kad nebus kas globoja vaikus. Bus tokių žmonių, mes galime surasti, mes galime motyvuoti tuos žmones. Bet reikia, kad pati sistema būtų sutvarkyta. Tiesa, yra didelis institucijų pasipriešinimas, ne todėl, kad ten dirba neprofesionalūs žmonės, bet kad jiems taip paprasčiau. Gal atrodo, kad yra pigesnis variantas laikyti daug vaikų vienoje vietoje.

Taip, iš struktūrinių fondų pinigų labai gerai sutvarkyti globos namai, bet sistema liko ta pati: liko dideli globos namai, ten liko nemažai vaikų. Ir dabar kyla klausimas: o ką su jais daryti? Mes jų negalime uždaryti, ten dirba profesionalūs žmonės, ten sukurtos darbo vietos. Ir perėjimas nuo institucijų sistemos prie globos šeimoje be galo sunkiai skinasi kelią į realybę.

A.PABEDINSKIENĖ:
Praeitu laikotarpiu buvo kuriama infrastruktūra ir nebuvo matomas žmogus - vaikas, kuriam bus teikiama paslauga, ir darbuotojas. O esmė ta, kad jeigu mes norime nuo institucinės globos pereiti prie bendruomenės, prie šeimynos, šeimos, prie profesionalių globėjų, tai mes turime ir tuos darbuotojus parengti, turime galvoti apie vaikus, apie jų poreikius.

Tai gana sudėtingas darbas. Džiaugiuosi, kad 2013 metais tuos darbus pradėjome. Mes išanalizavome, numatėme visą planą, eigą veiksmų, ką turėtume daryti. Tenka pripažinti, kad tai iš tiesų labai sudėtinga, nes vienu metu egzistuos dvi sistemos: ir institucinė globa, ir atsirandančios paslaugos.

Mane kartais labai baugina, kai viešojoje erdvėje yra sakoma, kad globos namai bus uždaryti, na, kad mes imame ir pakabiname spynas, vaikus kažkur išdalijame, darbuotojai netenka darbo. Reikia visiškai keisti požiūrį. Su nauju požiūriu ateina ir didesni reikalavimai žmonių kompetencijai ir kitiems dalykams.

D.MIGALIOVA:
Mano galva, reikia šalinti priežastis, reikia padaryti viską, kad nebūtų sudarytos sąlygos arba neatsirastų poreikis, jog vaikai patektų į valstybinius ar nevalstybinius globos namus. Kaip tik buvome susitikę su kelių nevyriausybinių organizacijų atstovais, kurie augina neįgalius vaikus, ir mes kalbėjome, ko gi trūksta, kodėl nejuda reikalai bendruomenėse. Lietuvoje labai gerai surašyti įstatymai, teisės aktuose nedaug ką reikia keisti. Galbūt reikėtų pakeisti kokius tvarkos aprašus, normatyvus, kurie susiję su vaikų ar neįgaliųjų globa.

Bet mums reikia pradėti rimtą diskusiją su savivalda. Todėl, kad vaikai iš dangaus nenukrinta, jie gyvena konkrečioje savivaldybėje. Ar šių metų biudžete savivaldybės susiskaičiavo lėšas, kiek galėtų skirti alternatyvioms bendruomeninėms paslaugoms? Kiek pagalbos gauna šeima, kuri patiria sunkumų: nedarbas, nepilna šeima, neįgalus vaikas šeimoje, gal tėvas neįgalus? Kas padaryta savivaldybėse? Šiandien tokių kompleksinių paslaugų savivaldybės nefinansuoja. Netgi iš Neįgaliųjų socialinės integracijos programos negalima finansuoti, tiesiog tvarkos aprašas draudžia finansuoti veiklas, kurios susijusios su pagalba šeimai. Tu gali mokyti, konsultuoti, bet norint padėti konkrečiai šeimai draudžiama naudoti valstybės biudžeto lėšas.

Dar vienas dalykas: galbūt kada nors suprasime tokį dalyką, kad visame pasaulyje lėšos yra kooperuojamos. Pas mus sako - lėšų dubliavimas. Juk reikia kompleksinės pagalbos: yra sveikatos priežiūra, yra socialinė apsauga, yra švietimo paslaugos, mokymas, užimtumas, teisinės konsultacijos. Tai kodėl gi negalima tų lėšų kooperuoti? Kada savivaldybėse atsiras aktyvūs koordinatoriai? Sakykime, dešimčiai tūkstančių gyventojų turėtų būti mažiausiai vienas konsultantas. Nes iš dešimties tūkstančių gyventojų tikrai mažiausiai penkiasdešimčiai reikia aktyvios pagalbos. Tai kas bus tas koordinatorius? Žodžiu, reikia galvoti apie praktinius dalykus, ir čia visai nesunku pradėti, tik reikia planuoti lėšas.

Vienu metu kažkiek metų reikės finansuoti seną sistemą, niekur mes nedėsime tų žmonių, ir jau reikia susiskaičiuoti, kad nors iš pradžių atsirastų bent 50 mln. eurų bendruomeninių paslaugų plėtrai. Ir tai nereiškia, kad namą statysime, tai - darbo užmokestis, sąlygų sukūrimas, mokymas, globa, darbuotojų perkvalifikavimas. Kitas dalykas - kodėl mes šeimynoms nemokame bent pusės tų pinigų, kuriuos vaikui išlaikyti gauna didelės valstybinės globos įstaigos?

G.JAKAVONIS: Švėkšnos atvejis. Ar tai nebuvo postūmis, kad reikia kažką keisti?

A.PABEDINSKIENĖ:
Tikrai ne Švėkšnos įvykis buvo postūmis. Mes iš tiesų startavome 2013 metais, darbo grupės darė didžiulį darbą mūsų ministerijoje, dalyvavo ir nevyriausybinis sektorius, ir neįgaliųjų organizacijų, ir kitų institucijų atstovai. Mes rengėme tą planą, tai lėmė ne šių dienų įvykiai.

2013 metais pirmą kartą turbūt apskritai buvo apie tokius įvykius prabilta, nes ministerija, konkrečiai - Vaiko teisių apsaugos tarnyba, parengė anketas, kur globos įstaigos turi informuoti apie ypatingus atvejus. Anksčiau netgi tokios apskaitos nebuvo.

2014 metais prie mūsų ministerijos esantis Socialinių paslaugų priežiūros departamentas pasidomėjo kitų valstybių praktika, vyko į seminarus, mokymus ir atsirado pirmosios anketos vaikams apie jų poreikių identifikavimą, kaip jie jaučiasi globos namuose. 2014 metais kalbėjome su savivaldybėmis ir priėmėme sprendimą, kad važiuojame į dešimt regioninių tarybų, kur susirenka merai, kvietėme visus nevyriausybininkus, kvietėme sveikatos sistemos, švietimo ir mokslo sistemos atstovus, kvietėme net ir verslo žmones, bendruomenes, kad jie galėtų pasvarstyti ir padiskutuoti būtent ta tema ir sužinoti informaciją apie visą pertvarką. Taigi dialogas vyksta ir mes tuo keliu einame.

Dėl finansavimo, tai finansavimas iš europinių lėšų, darbuotojų mokymai, profesionalių globėjų rengimas ir visi kiti dalykai iš tiesų bus galimi. Savivaldybės nuo teisingo lėšų perskirstymo, nuo socialinių pašalpų, socialinių išmokų turi tam tikrą likutį. Aš pati kreipiausi keletu raštų į merus, kad būtent tas likutis ir būtų skirtas socialinėms paslaugoms. Tai ir bendruomeninės paslaugos, integralios paslaugos, kurios yra labai reikalingos. Tai yra labai svarbu, ir kiekviena savivaldybė turėtų labai aktyviai į tai pažiūrėti, nes pirmiausia viskas prasideda nuo žmogaus, nuo piliečio. Tik tada mes galime kalbėti apie pridėtinę vertę.

Parengėme naujos redakcijos Vaiko teisių apsaugos įstatymą. Vyriausybėje jis buvo patvirtintas, svarstys Seimas. Ten yra apibrėžti prevenciniai dalykai, susiję su globos įstaigų pertvarka, ten, beje, yra ir motyvavimas dėl šeimynų. Vienas iš mūsų dabartinių darbų - peržiūrėti ne tik teisės aktus, kurie susiję su vaikų globos sistema, bet ir finansinį mechanizmą.

G.JAKAVONIS: Kas vyksta Lietuvoje, kad reikia naikinti vaikų namus, ir kodėl vyksta?

R.ŠALAŠEVIČIŪTĖ:
Kalbama apie tai, ką lygiai prieš dešimt metų kalbėjau aš, kai buvau vaiko teisių apsaugos kontrolierė, nes būtent tada ir buvo Vyriausybės nutarta decentralizuoti globos namus. Paimti iš valstybės ir apskričių ir palaipsniui perduoti savivaldybėms. Labai aiškiai buvo parašyta, kodėl to reikia, kaip mes to turime siekti. Buvo aiškiai įvardyta, kad reikia šeimynų. Tuo metu buvo jų mirimo laikotarpis, buvo likusios tik 23, nes neišsilaikydavo, užsidarydavo, nebuvo savivaldos palaikymo ir paramos, kad Lietuvai reikia šeimynų.

Kai nuėjau pas tuometinį premjerą Algirdą Brazauską ir paprašiau, kad pradėkime kelti šeimynų klausimą, jis pasakė: žinote, buvo jau tokia Laugalių šeimyna, kuriai labai padėjo, buvo skirtos investicijos, dabar jos nebėra, sako, aš nepasitikiu. Bet turbūt užteko trijų mėnesių įtikinti būtent tais skaičiais ir argumentais, kuriais dabar kalbama, kad reikia šeimynų įstatymo. Bet jis buvo rengiamas trejus metus Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje.

Buvo labai aiškiai pasakyta, ką reikia daryti norint, kad globos namų liktų mažiau, buvo siūloma nustatyti globos krepšelį. Tai yra pinigų suma, kuri eitų paskui kiekvieną vaiką nepriklausomai nuo to, jis globos namuose, šeimynoje ar pas globėjus. Tačiau ką mes turime šiandien - jokio globos krepšelio neatsirado. Šiandien globos namuose vieno vaiko išlaikymas kainuoja 4000 litų. Šeimynose, ačiū Dievui, suma buvo padvigubinta - nuo 520 iki 1040 litų. Tada pradėjo steigtis šeimynos, šiuo metu turime du kartus daugiau, negu turėjome 2006-2007 metais, kai pradėjome daug kalbėti apie šeimynas.

Tačiau globėjui, kuris į savo šeimą paima vaiką, yra išlikę tie patys 520 litų. Ir mes kalbame ir kalbame, kad reikia rengti globėjus, jų ieškoti. Pamenu, visuomeninė organizacija „Gelbėkit vaikus“ turėjo bandomąjį projektą Alytuje, kur buvo investuoti pinigai (ne mūsų pinigai, jeigu neklystu - Norvegijos). Alytaus rajone tada ir neliko vaikų, kuriuos reikėtų atiduoti į globos namus. Jie tiesiog nuėjo į šeimas.

Aišku, kai kas iš tų šeimų gal ir norėtų pasipelnyti, nes kai suma buvo pakelta iki 520 litų, - prieš tai buvo nedaug, už globojamą vaiką gaudavo apie 50 ar 60 litų, - tada atsirado labai daug globojančių, bet dalis jų akivaizdžiai turėjo tikslą investuoti į namą, į savo ūkį, atsirado ūkininkų ir t.t. Nedidelė dalis, bet ta nedidelė dalis, kaip šaukštas deguto medaus statinėje, ir sugadino - visuomenės informavimo priemonėse buvo pradėta skleisti, kad taip daromas biznis su vaikais, kad taip siekiama praturtėti.

Valstybė turėjo parodyti visuomenei, kiek kainuoja visų valstybinių globos namų išlaikymas, kiek vaikų iš tų globos namų patenka į Švėkšną, į socializacijos centrus. Ir kad iš tikrųjų darbas yra daromas per vėlai su tomis šeimomis ir su tais vaikais. Ir jie jau faktiškai yra be ateities, tik vienetai baigia aukštąsias mokyklas, turi talentą ir per savo užsispyrimą ko nors gyvenime pasiekia. Mes galime kalbėti iš idėjos, mes norime, kad visi vaikai turėtų šeimas, bet mes esame lietuviai - tiesiog be pinigų idėjų realizuoti negalėsime. Pinigus reikia skirstyti teisingai ir skaičiuoti kaip savo piniginėje.

A.PABEDINSKIENĖ:
Kai kalbėjau apie savivaldybes, turėjau omenyje, kad savivaldybės galėtų prisidėti prie tam tikrų programų, ne kad šimtu procentų finansuotų. Be abejonės, tos programos yra valstybinės ir valstybės biudžete yra numatytas finansavimas. Apie tai iš tiesų buvo kalbama dešimt metų ir mes visi sutinkame, kad labai vėluojama. Ir finansavimo mechanizmas nebuvo persvarstytas. Mes jį peržiūrėjome - žiūrime, kiek kainuoja kiekvieno vaiko išlaikymas, kiek - pačios globos įstaigos išlaikymas, kiek šeimoje, kiek šeimynoje.

D.MIGALIOVA:
Kalbant apie tai, ką daryti su vaikų namais. Pavyzdžiui, Kanada prieš 8 metus uždarė paskutinę instituciją. Kanadoje tuose pastatuose įrengti viešbučiai. Nes jie įsikūrę kur nors miške, prie upelio, gražiose vietose, kur galima plėtoti turizmą.

G.JAKAVONIS: Čia iš fantastikos srities.

A.NATKEVIČIUS:
Kai kalbame apie pertvarką, mes kiekvienas skirtingai įsivaizduojame, ko gero, ir kiekviename rajone, ir kiekvienoje savivaldybėje. Jeigu mes kalbame, jog pertvarka yra tai, kad vaikas apskritai negyventų globos institucijoje ir apskritai jo nereikėtų globoti, o jis gyventų savo šeimoje, mes turime galvoti, kaip padedame ir remiame, mokome, stipriname šeimą. Kad iš jos išvis nereikėtų vaikų paimti, tada nereikėtų ieškoti globėjų ir viso kito.

Kitas dalykas - kol mes savo galvose neišgyvendiname institucinio požiūrio, kad mums reikia institucijos, kad vaikai turi būti globojami, tai mes negalime žingsnio žengti. Vieni pertvarką supranta taip: mes vaikus iš didelių globos namų perkėlėme į truputį mažesnius, ir tai jau yra pertvarka. Bet vaikas gyvena ne šeimoje, jis ir toliau gyvena institucijoje. Darydami tokį žingsnį lyg ir kai ką įgyvendiname, bet kelias yra ne tas. Tada pertvarka stringa.

Pateiksiu keletą duomenų. Čia yra praėjusio laikotarpio duomenys, bet pinigai investuojami šiuo metu. Pasakysiu tik kelis skaičius. Pavyzdžiui, Pagėgių vaikų darželio rekonstrukcija išplečiant patalpas, pritaikant vaikų globos namų reikmėms: 892 kv. m bus sutvarkyti trisdešimčiai vaikų, trisdešimt šešiems darbuotojams, suma apie 300 tūkst. eurų. Tai apie ką mes kalbame? Yra ir daugiau - Lentvario globos namai, Obelių - 561 kv. m. Dabar gal stabdytumėme, bet mes toliau investuojame ir tada po kokių metų, dvejų, sakysime...

R.ŠALAŠEVIČIŪTĖ:
Nebereikia.

G.JAKAVONIS:
Dabar ant bangos Liberalų sąjūdis. Iš viso protu nesuvokiama, kas gali švietimą, vaikų auklėjimą prilyginti paslaugai. O kur senoji lietuviška ideologija, kad mama yra aukščiau už viską, šeima yra aukščiau už viską?

R.ŠALAŠEVIČIŪTĖ: Man atrodo, kad ne nuo bangų priklauso, ne nuo to, kas bus valdančioji dauguma - ar bus liberalai, ar bus socialdemokratai. Visi labai daug kalba apie vaikus: mes labai mylime, mes padarysime, mes skaičiuojame, mes pakeisime. Vaikai yra ta sritis, kur labai greitai gali būti populistu, daug pažadėti, bet nieko nedaryti. Tu žadėsi, tu jausmingai kalbėsi, dar paašarosi - ir tave palaikys.

Priklauso ne nuo to, kokia partija bus valdžioje. Kad vaikai tikrai turėtų šeimas, priklauso nuo visuomenės nuomonės keitimo. Kaip minėjau, pirmiausia pinigai turi būti teisingai paskirstyti. Šitie pinigai gali padėti išspręsti vaikų neišėjimo iš šeimų klausimą. Tam reikia labai išplėsti socialines paslaugas, socialinių darbuotojų skaičių seniūnijose. Jeigu atsiras tikros socialinės paslaugos šeimai, o ne formalios, kai tik žiūrima, kaip užpildyti ataskaitas ar kokius aktus surašyti, tada apie tai, kad vaikams reikalingi globos namai arba kur juos padėti, tikrai kalbėti nereikės. Manau, kad mūsų Socialdemokratų partija pradėjo visiškai kitaip žiūrėti į klausimus, susijusius su vaikais ir pinigų skyrimu.

G.JAKAVONIS: O kalbėjote, kad nesvarbu, kokia partija valdžioje...

R.ŠALAŠEVIČIŪTĖ: Aš tik matau tam tikrus pokyčius. Ir aš manau, kad turi atsirasti socialinių darbuotojų tiek, kiek jų reikia, kad dirbtų neformaliai ir ne ataskaitas rašytų. Ir dirbtų ne dėl to, kad gautų darbo vietą, kaip tie pirmieji gavo prieš savivaldos rinkimus - etatai buvo palikti savivaldybių darbuotojoms, žmonoms, įdarbinti bibliotekininkai, felčeriai, veterinarai ir t.t. Turi ateiti žmonės, kurie gali dirbti.

D.MIGALIOVA: Ką mums reikėtų daryti dėl tų paslaugų? Bendruomenė - tai ne vien paslauga, reikia, kad būtų gerai organizuota kompleksinė paslauga, darbuotojai pasiektų kiekvieną šeimą.

Mes dabar važinėjome po visą Lietuvą ir kaip alternatyvą institucinei globai pristatinėjome naują laikinojo atokvėpio paslaugą. Iš 60 Lietuvos savivaldybių, kad į socialinių paslaugų planus šiais metais būtų įtraukta ir tokia paslauga, atsiliepė tik keturios savivaldybės: Utena, Vilnius, Lazdijai, Druskininkai. Čia kalbama apie savivaldą, apie vietos politikų sprendimus ir apie finansus.

R.ŠALAŠEVIČIŪTĖ:
Ir apie požiūrį.

D.MIGALIOVA: Ir apie požiūrį. Nežinau, ką mes dabar turėtume daryti. Mes atlikome skaičiavimus, kiek ši nauja neinstitucinės globos paslauga kainuotų, kiek reikėtų pinigų, kokie yra teisės aktai. Susirašėme visus teisės aktus ir galvojome, kad dar kartą reikia peržiūrėti įvairias higienos normas ir įvairius kitus dalykus, juk namai yra namai, paslauga yra paslauga. Juk ne operacinė, ne reanimacijos palata. Vienuose namuose gražesni baldai.

G.JAKAVONIS: Ką reikia daryti, kad būtų gerai?

A.NATKEVIČIUS:
Globa, kokybiška globa, kai kalbame apie vaiką, kainuoja. Kainuoja dėl to, kad globėjas, profesionalus globėjas, šeimyna turi gauti atlyginimą už tai, ką daro. Didžiausias tikslas, kad vaikai gautų aiškų šeimos modelį. Augdami globėjų šeimoje, jie įgis reikiamus įgūdžius, jie bus mylimi, turės prie ko prisirišti, galės grįžti pas globėjus, kai ištiks bėda.

Globos namai dažnai apie tai kalba: štai, žiūrėkite, mes viską suteikiame, vaikai ir tą gauna, ir biblioteka yra, ir visa kita. Bet įgūdžių negauna. Prisirišimo, tai yra to vidinio įgūdžio, kurio vaikui reikia.

Kai kalbame apie kūdikių namus, norisi daugiau atvirumo, galbūt iš ministerijų, kada bus kūdikių namų pertvarka. Kas bus, mes nežinome. Mes tiktai spėjame. Kaip suprantu, yra darbo grupės, bet reikia kviestis tuos, kurie toje srityje dirba.

G.JAKAVONIS: Jeigu teisingai supratau, Europos modelis atsisako vaikų namų.

A.NATKEVIČIUS: Taip.

G.JAKAVONIS: Tai viskas pas mus gerai?

A.PABEDINSKIENĖ: Pas mus nėra gerai, jeigu viskas būtų gerai, mes šia tema nediskutuotume. Turėsime pereinamąjį laikotarpį, kai iš vienos sistemos pereisime į kitą. Mes neturime ir profesionalių globėjų. Kaune yra profesionalūs globėjai, bet daugiau Lietuvoje tų paslaugų nėra išplėtota. Mes turime pirmiausiai turėti tą paslaugų paketą, kad galėtume pereiti tiesiogiai į naują sistemą. Pertvarkos kontekste visos tos paslaugos yra numatytos.

Baigdama norėčiau pasakyti: visos partijos - ir socialdemokratai, ir Darbo partija, ir „Tvarka ir teisingumas“, ir opozicinės partijos - pasisako už vaiko gerovę, už žmonių, turinčių negalią, gerovę. Tai mūsų visų rūpestis.

Daugiau skaitykite www.suzalgiriu.lt

Parengta pagal savaitraščio „Respublika“ priedą „Žalgiris“

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar paspirtukininkams šalmai turėtų būti privalomi?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokia kalba bendraujančių žmonių padaugėjo jūsų gyvenamojoje aplinkoje?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+5 +11 C

+6 +11 C

+7 +12 C

+9 +13 C

+12 +19 C

+18 +20 C

0-7 m/s

0-6 m/s

0-5 m/s