respublika.lt
 

F.Kauzonas: Nustokite krūpčioti, paslaptis atskleistanuotraukos (32)

2019 gegužės mėn. 12 d. 12:30:00
Ferdinandas KAUZONAS, „Respublikos“ apžvalgininkas

Balandį pasirodęs filmas „Valstybės paslaptis“ ir neseniai išėjusi knyga „Nustokim krūpčiot. Prezidentė Dalia Grybauskaitė“ pakylėjo šalies vadovę į neregėtas politikos aukštumas. Tačiau jos vadovavime būta ir tokių „aukštumų“, apie kurias nei kino juostoje, nei knygoje neužsimenama. Tokio degradavimo lygio, kokį lietuvių kultūra pasiekė per Dalios Grybauskaitės prezidentavimo dešimtmetį, ji dar niekada nebuvo pasiekusi, tvirtina „Respublikos“ apžvalgininkas Ferdinandas Kauzonas įspėdamas rinkėjus: negalima šalies vadovu rinkti žmogaus, kuris yra nutolęs nuo kultūros.

×
nuotr. 19 nuotr.
Autoriaus nuotr.

 

Legendinis filmas

„Kai mane įkalbinėjo (eiti į prezidentes - F.K.), tai mano vienas iš argumentų buvo, - klausykit, neturėsiu net namuose, kam paverkti ant peties, jeigu kokia bėda... Ir mane labai nustebino atsakymas, kad jūs net neįsivaizduojate, kokia jūs stipri... Kaip, aš stipri? Aš viena... Pasirodo, aš stipri dėl to, kad aš nepažeidžiama. Nes aš neturiu artimųjų. Ir praktiškai prie manęs prieiti bus labai sunku...“

Tai prezidentės Dalios Grybauskaitės prisipažinimas Donato Ulvydo dokumentiniame filme „Valstybės paslaptis“. Filmas visai neseniai pasirodė Lietuvos kino ekranuose, bet jau pristatomas kaip „legendinis“. O kadangi cituota išpažintis filme skamba dramatiškos muzikos fone, galima manyti, kad tai ir yra ta didžioji valstybės paslaptis. Ir ji atskleidžia mums, kas Lietuvai padėjo beveik išgyvendinti korupciją ir lėmė tokį mūsų valstybės suklestėjimą per pastaruosius dešimt Dalios Grybauskaitės prezidentavimo netų.

Aš beveik tikiu tokiais nuoširdžiais prezidentės žodžiais. Bet visada žinojau, ne viskas, kas nuoširdu, būtinai turi būti tiesa. Jeigu tai būtų tiesa, ko gero, visų pasaulio valstybių vadovais, ką ten vadovais - ir ministrais, ir parlamentarais, net į savivaldybių valdžias, jau seniai būtų renkami ar skiriami žmonės, prie kurių „labai sunku būtų prieiti“ vien dėl to, kad jie „neturi kam paverkti ant peties“.

Ilga kelionė šūdkeliais

Pabandykime pafantazuoti, kas dėtųsi rytoj, rinkimų sekmadienį, jeigu mums tektų rinktis ne tik prezidentą, ne tik Seimo narių ar Lietuvos Respublikos piliečių pilietybių skaičių, bet dar ir ryškiausią besibaigiančio Dalios Grybauskaitės prezidentavimo dešimtmečio ženklą - POKYČIŲ POKYTĮ, labiausiai pakeitusį mūsų valstybės kūną ar dvasią?..

Pavyzdžiui, aš į tokį biuletenį kaipmat įrašyčiau žodį: KULTŪRA! Leidžiu sau manyti, kad tokio degradavimo lygio, kokį lietuvių kultūra pasiekė šį dešimtmetį, ji dar niekada nebuvo pasiekusi. Kultūros degradavimas, žinoma, ėmė nokti dar „iki Grybauskaitės“. O tai, kad jis sunoko ir pasiekė savo apogėjų būtent „prezidentės laikais“, ko gero, yra tik nekaltas laiko aplinkybių supuolimas.

Bandau manyti, kad būtent „Vamzdis“ Vilniuje - Europos kultūros sostinėje, - autoriaus pavadintas „Krantinės arka“, virto Triumfo arka, pro kurią Lietuvos kultūra taip garsiai, taip demonstratyviai, taip pergalingai įžygiavo į savo degradavimo apogėjų ir mūsų visų viešąjį gyvenimą.

Beje, ir ši „kultūros triumfo arka“ su Grybauskaite-prezidente jokiu būdu nėra sietina, nes pastaroji, į rūmus Daukanto aikštėje „atėjo“ keliais mėnesiais vėliau, nei vamzdis susirangė dešiniajame Neries krante, prie Žaliojo tilto. Tai tik aplinkybių supuolimas, kad abi jos atėjo tais pačiais 2009-aisiais. Tik laiko ženklas. O štai Arūnas Gelūnas jau joks „supuolimas“ - jį 2010 m. birželio 28 d., savo dekretu, paskyrė prezidentė. Informacija apie šį dekretą yra išsaugota jos interneto svetainėje. Tik va, pats dekretas iš svetainės kažkur dingo. Įsivaizduokite, visi 34 dekretai, pasirašyti tų metų birželį, yra, o dekreto dėl Gelūno paskyrimo - nėra. Gal kažkas bandė prezidentės nuodėmės pėdsakus užkapstyti?.. Nemanau. Tikriausiai tai irgi tik kažkokių aplinkybių supuolimas. Juolab kokia čia nuodėmė. Juk net pats Leonidas Donskis yra pasakęs, o gal net ir parašęs, kad tokio kultūros ministro mums gali pavydėti net Prancūzija!..

Po tokių, o juolab tokio lygio filosofo, komplimentų „Respublikos“ puslapiuose net bandžiau Gelūną piršti Prancūzijai. Nepavyko. O gaila - mat Gelūnas, vos tik paskirtas ministru Lietuvoje, viešai paskelbė, kad kai kurios, ministerijai pavaldžios įstaigos, užsilikusios dar nuo senų laikų, galbūt iš viso turėtų būti nušluotos nuo žemės paviršiaus. Ir žinote, kas buvo tarp tų pasmerktųjų? Ogi, Lietuvos liaudies kultūros centras! Cituoju ministerį: „Pagrindinį darbą šis centras atlieka, kai rengiamos Dainų šventės. O kuo jis užsiima tarp švenčių?..“

Bet tuo visai nederėtų piktintis - juk negali žmogus, tinkantis būti Prancūzijos kultūros ministru, būtinai žinoti - iš ko „daromos“ dainų šventės ir kiek laiko tas „darymas“ trunka... Beje, tuomet Gelūno išsakytą požiūrį į dainų šventes, po beveik dešimties metų pakartojo Vilniaus miesto meras Šimašius. Po 2018 m. dainų šventės, o gal dar šventei nepasibaigus, jis išsiuntė laiškus Vyriausybei ir Kultūros ministerijai, siūlydamas likviduoti pagrindinį Dainų švenčių organizatorių - Lietuvos Nacionalinį kultūros centrą, „nes tai sėkmingai galėtų atlikti kiti paslaugų teikėjai“.

Anuomet Gelūnui, ko gero, būtų pavykę dar daug ką nušluoti, tačiau kaip tik tuo metu, 2011-2012 m., jį ir jo vadovaujamą kultūrą ėmė purtyti pilietiškos visuomenės pasipiktinimo bangos. Tai, žiūrėk, besipiktinantiems nepatinka, kad Nacionalinis dramos teatras į savo sceną įsileidžia pjesę su rusiškų keiksmažodžių ir lietuviškų bjauražodžių papliūpomis, tokiu būdu įteisindamas jas kaip stilistinę priemonę... Tai neilgai trukus ta pati scena atiduodama Romeo Kastelučio spektakliui „Apie Dievo Sūnaus veido koncepciją“, kurioje Kristaus portretas drabstomas labai keista koncepcija - išmatomis... Vėl skandalas.

O paskui dar Seimas priima tą lemtingąjį Lietuvos kultūros tarybos įstatymą, neoficialiai vadintą „Gelūno įstatymu“... Jų, gal įstatymo, gal Gelūno, tikslas - pakeisti Kultūros finansavimo principus. Prezidentė, nepaisydama Kūrybinių sąjungų atstovų, Lietuvos meno kūrėjų asociacijų tarybos ir net grupės Seimo narių oficialių prašymų šį įstatymą vetuoti, jį kaipmat pasirašo... Ir dabar jau turime tai, kas tame įstatyme buvo užprogramuota. Jeigu prezidentė, ar tas, kas ją pakeis, panarstytų internete po nufilmuotus mūsų menininkų performansus, labai dažnu atveju šias bjaurastis ar balaganus užfiksavusių vaizdo įrašų gale, titruose, aptiktų tokį tekstelį: „Remia LR kultūros taryba“ arba „Dalinai finansuoja Spaudos radijo ir televizijos fondas“. O tuo metu tikroji kultūra stovi atkišta ubagės ranka: „Padėkite...“ Ir beveik abi savo kadencijas tą „ubagystę“ prezidentė jautė, matė. Ir net pati „Knygų Kalėdų“ dienomis turbūt visuose lietuviškų televizijų kanaluose stovėjo atkišta ranka bei ragino Lietuvos žmones nupirkti knygelių ir padovanoti jas Lietuvos bibliotekoms.

Beje, dar vienas įdomus laiko aplinkybių supuolimas! Praėjus geram mėnesiui po Seimo priimto ir prezidentės nevetuoto „Gelūno įstatymo“, prezidentė pasirašė naują dekretą dėl Gelūno! Jis siunčiamas į Prancūziją! Ko? Prancūzijos kultūros ministerijai vadovauti? Ne. Būti Lietuvos atstovu prie UNESCO - Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos, kurios vienas tikslų: išsaugoti pasaulio kultūrinį palikimą. Beje, vienas UNESCO saugomo palikimo sąrašan įtrauktų dalykų yra dainų švenčių tradicija Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje. Tai nuo ko gi saugoti mūsų dainų šventes ten buvo nusiųstas Gelūnas? Nuo Šimašiaus? Ar nuo Gelūno?..

Dabar pabandyklime „chronologizuoti“ Prezidentės mums paliekamą kultūrinį paveldą - „nuo kada“ ir „iki kada“. Manyčiau, kad pradžia vis dėlto turėtume laikyti „Vamzdį“. Tai kas, kad prezidentė atėjo keliais mėnesiais vėliau. Tačiau jis yra labiausiai matomas atskaitos taškas. Pro jį, tarsi pro Triumfo arką, matai Gedimino pilį. Koks nuostabus Gedimino ir Dalios kultūrų supuolimas...

O kur „prezidentės Grybauskaitės kultūros epochos“ pabaigos taškas?.. Pabaigos meninis akcentas. Ir ne bet koks, o ryškus, it „Vamzdis“...

Ar galima matyti kvapą?

Ir staiga jį, meninį akcentą, randu! Šio balandžio gale, per pačias ortodoksų Velykas, einu Rotušės aikšte, žiūriu, kaip nedidukės Šv. Paraskevės cerkvės šventoriuje lietuviškai klegantys mieli ortodoksiukai margučius ridena. Bet staiga dirst į Rotušės rūmų priešakį (fasadą), o ten - didžiulis portretas. Sulig Rotušės durimis. O gal dar didesnis. Bet juk ten... Leninas. Negali būt - lekiu artyn. Veidas mėlynam fone, penkiakampėm žvaigždėm nusagstytas. Bet baltom. Vadinasi, ne Leninas. Artėju ir tarp baltų penkiakampių jau regiu du baltus žodžius, it žvaigždės, baltus: „EVALDAS“ ir „JANSAS“. Ir dar parašyta, kad Rotušėje veikia jo paroda.

Ir aš jau parodoje. Iki šio momento Evaldą Jansą žinojau, kaip... Na, švelniai tariant, savo performansais galintį nustebinti net tuos, kurių nustebinti neįmanoma. Tačiau jo performansų Rotušėje nebuvo. Bent jau tądien nebuvo, nes nebuvo jo paties. Užtat pamačiau jo... kvapą. Būtent pamačiau, o ne suuodžiau, nes tas kvapas buvo užbalzamuotas, „užglazūruotas“. Ir po stiklu. Dėžutėje. Kaip Leninas Mauzoliejuje. Mano kalbos žodynas per skurdus, kad galėčiau apibūdinti tai, ką mūsų Rotušėje, stikliniame karstelyje, aptikau. Tad cituoju tik užrašą prie to karstelio: „PER ILGAI ANT PAKYLOS / FOR TOO LONG ON THE STAGE, 2014. MENININKO SUVALGYTO MOLIO IŠMATOS, DEGTOS, GLAZŪRUOTOS / ARTIST’S EATEN CLAY FAECES, FIRED AND GLAZED.“

Štai jums ir abu dešimties metų kultūros periodo meniniai riboženkliai: nuo „Vamzdžio“ iki... Ir kodėl man tokiose svarbiose vietose staiga vis ima stigti žodžių?.. O štai iškiliam mūsų aptariamo kultūros periodo menininkui Evaldui Jansui jų nepristigo. Ir sudėjo juos savo kūrinio pavadiniman: „PER ILGAI ANT PAKYLOS“… Palaukite - juk jis, regis, iššifravo didžiąją šio periodo valstybės paslaptį: „NEGALIMA ŠALIES VADOVU RINKTI ŽMOGAUS, KURIS YRA NUTOLĘS NUO KULTŪROS!“ Juolab jeigu jis dar ir: „aš nepažeidžiama“ ir „prie manęs prieiti labai sunku“...

Manau, nesilaikymas šio Janso priesako ne tik šalies kultūrą, bet pačią valstybę gali nuvesti ŠŪDKELIAIS. Na va, pagaliau tą žodį ir suradau. Ačiū, ponas Evaldai.

Pasidalink: Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (32)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • MAŽINS: Italijos energetikos milžinė „Enel“ trečiadienį pranešė mažinsianti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą 70 procentų iki 2030-ųjų.
  • LĖŠOS: Europos Parlamentas balsavo už papildomų 80 mln. eurų skyrimą ES tyrimų programai „Horizontas 2020“ bei 20 mln. eurų – jaunimo mainų programai „Erasmus+“.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
Tobago Anthony Joseph.

Ar pastebite maisto produktų kainų pokyčius?

balsuoti rezultatai

Kaip vertinate tai, kad Vilniuje stadionas „statomas“ jau 30 metų?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+6 +7 C

 +4 +6 C

 

 +5 +7 C

+13 +11 C

+12 +13 C

 

 +11 +12 C

0-5 m/s

 0-5 m/s

 

0-4 m/s

 

reklama
Ūkis