Dr. Jono Basanavičiaus „globalizacija“

Su ideologiškai iš anksto paruoštu šūkiu - Lietuva pasirinko!

„Tautos” ir „ekspertų” išrutuliotos trys „idėjos”:

1. Įteisinti dvigubą pilietybę (bendras gėris).

2. Mokytojo profesija iki 2025-ųjų taps prestižine.

3. Padėti jaunoms šeimoms įsigyti būstus.

Idėjas paskelbti teko trims pirmiesiems valstybės politikams. Kurie, kaip numatė šio Didžiojo forumo rengėjai, atsisakyti neturėjo jokios galimybės. Jie ir paskelbė. Ir pasirašė.

Genialu.

Šis forumas turėjo akivaizdų strateginį tikslą - jis davė pradžią dvigubos pilietybės referendumui, t.y. agitacijai. Apie tai nesivaržydamas pareiškė užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. Referendumas bus rengiamas 2019 metais, kartu su prezidento rinkimais. Vadinasi, prie balsadėžių ateis būtinas rinkėjų skaičius. Dabar belieka techniški reikalai: visus metus iš mokesčių mokėtojų pinigų formuoti tik vieną teisingą nuomonę. Galingai reklamuoti „dvigubą pilietybę”.

Tačiau, ponai ir draugai, kaip jūs įsivaizduojate sveiko proto valstybę, kuri skelbtų, kad dviejų statusų piliečiai sudarys jos vienybę? Jos vystymosi pagrindą? Jos pilietinės santarvės pagrindą? Ar besusirinks jie bendrai dainai (Dainų šventėje, tarkime)?

Tiesa, Dainų švenčių globalizmo ideologams nė nereikia.

„Įteisinti dvigubą pilietybę” - tai Lietuvos pražudymo sumanymas. Skelbiant jį informacinių sistemų lėšomis. Pasirašius šią strategiją pirmiesiems valstybės politikams, dabar bus naudojamos ir valstybės biudžeto lėšos.

Ši strategija iš esmės nereikalauja jokios lietuvių grįžimo, grąžinimo į Tėvynę, repatriacijos programos. Ši strategija iš esmės kalba apie „globalios Lietuvos” ideologiją, Lietuvos ištirpimo pasaulyje idėją. Lietuvos išvalstybinimą.

Forumo tikslas sunkiai nuginčijamas. Šalia idėjos „Įteisinti dvigubą pilietybę” kitos dvi idėjos - tik maskuotė, prekės įpakavimui naudojamas popierius. Kitos dvi - net ne idėjos, o elementariausios kasdienybės reikalas. Tą, tiesą sakant, ir pareiškė premjeras Saulius Skvernelis.

Baigdamas šį nesavalaikį komentarą negaliu nepaklausti: kam reikėjo skelbti akivaizdžią kvailystę - „mokytojo profesija iki 2025-ųjų”? Kodėl ne iki 2030-ųjų? Dar visai neseniai Vyriausybė rengė vieną po kitos „strategijas” būtent iki 2030-ųjų. Pamiršta? Išleisti tūkstančiai, išmesti į balą - ir nieko baisaus? 

Peršasi tik viena naivi išvada: 2025-aisiais baigsis naujo, 2019 metais išrinkto prezidento pirmoji kadencija. Nejaugi taip ir yra: sumanyta eilinį kartą, tik jau su pasauliniu užmoju Lietuvą pavedžioti už nosies? Išdidžiai paskelbiant: „Lietuva pasirinko”?

Jau paskelbtas ir idėjų „pasirašymo” vajus, jis jau prasidėjo. Ar tik ne kažkurio iš kandidatų rinkimų kampanija?

Jonas Basanavičius 100-mečio proga gali nebesikelti iš kapo - Lietuva, anot jo, nebeatsikvošės.

(Spausdinama sutrumpinta)

„Vakaro žinių“ žurnalistas Jaunius Pocius susisiekė su Sąjūdžio pirmeiviu Arvydu Juozaičiu ir pasiteiravo, kas jį privertė viešai kreiptis į Tautą?

- Dvigubo požiūrio į valstybę, įsipareigojimų valstybei pavojus. Kadangi likę Lietuvoje iš karto atsiduria nuskriaustos daugumos visuomenės padėtyje? Neįgauna jokių privilegijų palyginti su išvažiavusiais, kurie įgis pilietybę ten. Žinant, kad beveik kiekvienoje šeimoje yra išvykusių, žmonės už pasitraukusius balsuos iš gailesčio savai šakniai. Vyksta dviejų Lietuvų formavimas, konstitucinis Lietuvos skaldymas.

Antras labai akivaizdus pavojus yra tas, kad įgiję antrą pilietybę žmonės jau nebėra pilnaverčiai Lietuvos piliečiai. Jie bet kuriuo momentu kreipsis į tas valstybes diplomatinės, konsulinės pagalbos ir netgi atstovavimo prasme jie gali būti ne Lietuvos, o tų valstybių atstovai.

Trečias dalykas, kurio aš neakcentavau iki šiol: dviguba pilietybė skatintų būtent negrįžimą į Lietuvą.

Yra sociologiškai įrodyta, kad Lotynų Amerikos šalių piliečiai, kurie įgyja Amerikos pilietybę apeidami įstatymus, jau adaptuojasi Amerikoje ir apie grįžimą jokios kalbos nebėra. Taigi, įsitvirtinę kitur ten, lietuviai gauna kažkokias privilegijas Lietuvoje.

Yra ir moralinis dalykas. Tie, kurie lieka Lietuvoje, ją kurs, o išvažiavusieji sugrįš tada, kai čia kažkas bus sukurta. Tai koks čia tas mūsų santykis bus su išvykusiais, kuriuos aš vadinu pabėgėliais.

- Kodėl taip atkakliai išvykusieji siekia dvigubos pilietybės?

- Pirmiausia ir greičiausia, tai turto klausimas. Nes turint pilietybę galima labai lengvai tvarkyti palikimo reikalus. Nereikia papildomų išlaidų paveldint turtą - žemes, namus. Turėdamas pilietybę ir paveldėjęs, jis galės laisvai prekiauti. Lemia tiktai finansinis interesas.

- O koks gali būti mūsų valdžios interesas?

- Pasakysiu filosofiškai - valdžia nerekflektuoja. Dabar sakoma, kad visa Europa ten juda. Nežinia, kur Europa juda. Vengrai sako - ne, Europa juda ne ta kryptimi. Lenkai taip pat. Mums iš lenkų reikia mokytis, jie apie dvigubos pilietybės stebuklus nekalba. Pas juos apie dvigubą pilietybę šneka tik liberalai, bet kad ją priimtų Vyriausybė ar net Seimas, net kalbos negali būti.

Pas mus yra noras bėgti pirma traukinio pradedant prezidente ir panašiais politikais. Čia vyksta tokios rungtynės, pseudoolimpinės žaidynės, kas ką aplenks ir bus įdomesnis. Traukinys, matome, važiuoja. Bet, mano manymu, jis važiuoja visai į aklavietę, kurioje kažkur atsitrenks.

- Valdžia tarsi žaidžia dvigubą žaidimą: viena vertus, ji kviečia emigrantus grįžti, tačiau dviguba pilietybė dar labiau paskatintų emigraciją.

- Žinoma, paskatintų. Aš apie tai kalbu nuolat. Tu gauni tą bonusą, tada visiškai atviros durys, Lietuva tampa pereinamuoju kiemu. Jeigu referendumas baigtųsi taip, kaip nori valdžia, galima pasakyti griežtai - tai būtų Lietuvos pabaigos pradžia. Dabar dar šnekame, kad gal dar išliksime, o su dviguba pilietybe - jokių šansų.

Dar apie pabaigos pradžią: jeigu ta dviguba pilietybė įgyvendinama, turint galvoje tą milijoną lietuvių užsienyje, jie deleguos savo narius į Seimą, tada ir Seimas bus suskaldytas į dvi dalis. Tada tikrai įvyks globalios Lietuvos faktas. Nes Seimas jau spręs ir užsienyje esančių lietuvių klausimus. Įsivaizduojate globalizacijos mastą?

- Jūs iš karto pastebėjote, kad šis dvigubos pilietybės klausimas nebuvo pats aktualiausias tarp siūlytų idėjų Lietuvai, bet kažkaip tapo svarbiausiu. Klastingai sužaista?

- Matau klastą. Kai buvo surašytas visas tekstas internete, tas klausimas buvo antroje vietoje. Bet rengėjams ne to reikėjo, todėl jie paskelbė kaip pirmą. Tas visas idėjų forumas buvo gal ne politinė klasta, bet žaidimas 100-mečio fone. Pažaisime idėjomis visiškai negalvodami, ką jos iš tikrųjų skelbia.

- Ar yra vilties, prisimenant Basanavičius žodžius, kad Lietuva dar atsikvošės?

- Mano nuomone, jeigu priims šį referendumą, tada jau nebeatsikvošės. Linkėčiau šitame referendume ant biuletenio padėti didelį kryžių. Kitaip didelį kryžių padės ant mūsų.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“