respublika.lt

Europarlamentaras Rolandas Paksas:
Kada baigsis EP cirko gastrolės?

(0)
Publikuota: 2015 liepos 25 08:00:23, Rūta JUKNEVIČIŪTĖ, „Respublikos“ žurnalistė
×
nuotr. 1 nuotr.
Europarlamentaras Rolandas Paksas: Kada baigsis EP cirko gastrolės? EPA-Eltos nuotr.

Kasmet Europos Parlamento išlaikymas ES mokesčių mokėtojams kainuoja iki 2 mlrd. eurų. Šimtus milijonų eurų būtų galima sutaupyti atsisakius vienos iš EP būstinių, kurių dabar yra net trys - Briuselyje, Stasbūre ir Liuksemburge. Europarlamentaras Rolandas Paksas sako, kad nuolatinis 5000 žmonių blaškymasis tarp skirtingų šalių yra ne tik nepatogus, brangiai kainuoja, bet ir primena cirką. Tiesa, kai kam tokios nuolatinės gastrolės yra net naudingos.

 


- Ar kada nors sulauksime EP optimizavimo? Nejau EP tikrai reikalingos dvi plenarinių posėdžių vietos Briuselyje ir Strasbūre, jau nekalbant apie generalinį sekretoriatą Liuksemburge...

- EP esu jau antra kadencija. Prisimenu, į pirmąją kadenciją vykau su nusiteikimu, kad čiupsim, balsuosim ir vienus rūmus EP nuversim, bet... Pats asmeniškai keturis kartus balsavau už tai, kad liktų tik vieni EP rūmai Briuselyje. Manau, kad ir daugiau tokių balsavimų buvo - gal ne visuose dalyvavau.

Mano nuomone, antros būstinės Strasbūre tikrai nereikia - tai tik pinigų švaistymas. Apytikriais mano skaičiavimais, EP būstinės Strasbūre išlaikymas kainuoja apie 300 mln. eurų per metus. Faktiškai ten vyksta 12 plenarinių sesijų kasmet, o visą likusį laiką šita būstinė stovi tuščia.

Atrodo, kad EP net kelis kartus buvo nubalsavęs, kad liktų tik viena būstinė. Tačiau EK biurokratai šitą klausimą apskundė ES teisingumo teismui. Liuksemburgo teismas, išnagrinėjes ES sutartis, padarė išvadą, kad šitas klausimas, ar naikinti vieną iš būstinių, yra nekvestionuojamas. Tas klausimas buvo įrašytas į ES teisę kaip status quo. EP turi dvi būstines ir kad ir kaip balsuosim, taip ir liks. Vienintelė išeitis - keisti ES kūrimo, stojimo dokumentus. Situacija tokia, kad norint juos pakeisti reiktų absoliučios daugumos - 28 ES esančių valstybių - pritarimo.

Turint galvoje tai, kad Strasbūro būstinė yra Prancūzijoje ir kad daugelis šios šalies verslininkų, kurie dirba aplink Strasbūrą, gyvena iš atvykusių politikų ir jų svitos, sunku tikėtis esminių pokyčių. Tikrai sunku tikėtis, kad Prancūzija kada nors sutiks atsisakyti būstinės Strasbūre.

- O ar patiems EP nariams patogu blaškytis tarp dviejų šalių? Juk, ko gero, ne tik jų kelionių išlaidas ES šalių piliečiai turi apmokėti, bet ir EP tarnautojų, padėjėjų, vertėjų ir visų kitų...

- Taip... Visa tai galima pavadinti keliaujančiu cirku, kai į miestelį atvyksta svita su palapinėmis, dresuotojais ir žvėrimis... EP blaškymasis tarp Briuselio ir Strasbūro irgi labai panašus. Juk važinėti privalo ir aptarnaujantis personalas, ir padėjėjai, ir visi kiti. Bijau suklysti, bet, atrodo, beveik 5000 žmonių yra priversti suvažiuoti į Strasbūrą, kai yra plenarinių posėdžių sesijos savaitė. Vieniems reikia kažkaip suktis iš savo atlyginimo, kitiems yra kompensuojama.

O dar vienas tokio blaškymosi trūkumas yra tas, kad ir komunikuoti yra sudėtingiau, kai EP turi dvi būstines, o ne vieną. Pavyzdžiui, kiek man pačiam tenka susidurti (o ir iš kolegų girdėti), iš Lietuvos nukakti į Strasbūrą reikia net 12 valandų, nes tiesioginių skrydžių nėra. Anksčiau buvo skrydžiai su persėdimais, o dabar jau ir jų nėra. Tipinė kelionė - skrydis į Frankfurtą (Vokietija), o iš ten likę 300 kilometrų per užgrūstus Vokietijos kelius. Tai yra ir nepatogu, ir brangu, nelogiška, o, svarbiausia, neteisinga mokesčių mokėtojų atžvilgiu. Absurdiškiausia tai, kad politinė valia optimizuotis jau buvo, bet, be visų šalių pritarimo, tas vežimas tiesiog negali pajudėti iš vietos.

Iš tiesų, be vienos iš EP būstinių atsisakymo, EP nuolatos keliamas klausimas, kaip sumažinti EP kainos naštą mokesčių mokėtojams. Tai ypač jaučiama, kai EP ateina nauji europarlamentarai, pasikeičia vadovybės, frakcijos. Tada atsiranda ir pasiūlymų dėl kelionių kainų mažinimo, dėl įvairių apribojimų, dėl vienų ar kitų išlaidų atsisakymo, komandiruočių mažinimo. Aš tikrai manau, kad labai daug pinigų, dabar naudojamų EP išlaikyti, galima sutaupyti. Bet EP yra trys didžiosios frakcijos ir jos turi lemiamą vaidmenį šioje vietoje, todėl viskas ne taip paprasta.

- EP dirba daugiau nei 6000 darbuotojų. Kaip manote, ar šis skaičius nėra dirbtinai išpūstas? Ar jų tiek tikrai reikia - gal dalis darbą tik imituoja?

- Visko būna. Manau, kad pasitaiko ir imitavimo. Iš tiesų labai sunku sužiūrėti, ar atskiros EP grandys nėra išpūstos. Bet tai pasakęs, turiu atskleisti ir kitą EP darbo pusę, apie kurią galbūt daug kas nežino. Kartais plenarinės sesijos vyksta išties ilgai. Nieko keisto pusę dvyliktos vakare ar vidurnaktį pamatyti, kad dar vyksta darbas. Taip, salėje nesėdi daug žmonių, bet yra dirbančių, nors kitas posėdis prasideda ryte 8 valandą. Per naktį žmonės spėja sutvarkyti dokumentus, parengti sprendimų projektus, išversti į visas kalbas. Sudėliojamos darbotvarkės. Ką aš noriu pasakyti? Taip, sutinku, kad tas biurokratinis aparatas EP yra per didelis, tačiau jis kažkaip, kad ir traškėdamas, sukasi. Viskas padaroma laiku ir darbas nestringa. Be to, EP pastebiu vieną savybę, kurią galėtų išsiugdyti ir mūsų valstybės biurokratinis aparatas. Europarlamentarai, net ir atėję naujai kadencijai, stengiasi išlaikyti profesionalius darbuotojus, kurie turi patirtį, yra perpratę EP darbą, yra tikri profesionalai. Deja, Lietuvoje yra ne taip. Į valdžią atėjus naujai partijai, ministerijos iššluojamos, priimami savi žmonės nuo valytojo iki departamentų vadų, kas yra labai negerai. EP aš to pastebiu mažiau.

- Kai kurie EP nariai per metus prakalba vos kelis kartus. Ar tiesa, kad į EP išrinktas asmuo gali ir visai nedirbti - vis vien niekas to nepastebės?


- EP nario aktyvumas yra fiksuojamas nuolatos. Kiekvienas asmuo tikrai gali bet kada „įlįsti“ į EP puslapį ir pasitikrinti, kaip dirba, kiek aktyvus juos dominantis asmuo. Aš manau, kad žmonės balsuodami turėtų į tai atsižvelgti.

Vien iš pasisakymų per plenarinius posėdžius apie EP narių aktyvumą spręsti sunku, nes yra įvairių aktyvumo formų - tai ir dalyvavimas diskusijose, pareiškimai, šešėliniai komitetai bei visos kitos veiklos, kurių yra apstu. Kartais matai, kad žmogus labai aktyviai dirba savo komitete, o EP posėdžių salėje prakalba labai retai. O kartais pasitaiko EP narių, kurie plenarinių posėdžių salėje labai aktyviai reiškiasi, bet komitetuose jo veiklos pastebima mažai. Dar reikėtų pridurti, kad EP plenarinių posėdžių metu pasisakymų laikas yra griežtai reglamentuojamas ir tu negali pasisakyti kada tik nori. Kiekvienai frakcijai pagal jos dydį yra nustatomas atitinkamas laikas, frakcija jį padalija savo nariams. Nėra taip, kaip mes esame įpratę Lietuvos Seime, - kad šneka kas nori ir kiek nori. Tradicinis pasisakymas EP nariui yra 1 minutė - jai pasibaigus, mikrofonas išjungiamas.

- Tai imituojančių darbą EP narių nepasitaiko?

- Galimybių visai nieko neveikti sudaryta nėra, tačiau žmonės atranda visokių būdų, kaip pasilengvinti sau darbą. Aš manau, kad būti EP nariu ir nieko neveikti turėtų būti labai nuobodu.

- Išduokite, ar svarstant klausimus EP posėdžių salėje bent pusė parlamento susirenka? Yra tekę matyti, kaip į EP posėdžių salę europarlamentarų minia subėga tik prieš pat balsavimus, iki jų likus penketai minučių, o iki tol, kol vyksta klausimų svarstymas, salė būna apytuštė...

- Tai labai priklauso nuo svarstomo klausimo. Jei jis rimtesnis, iš 750 parlamentarų geras trečdalis tikrai būna salėje. Tačiau tik tuo atveju, jei klausimas labai jau rimtas. Žinoma, tai nereiškia, kad parlamentarai negirdi diskusijų. Kiekviename kabinete, koridoriuose, salėse yra monitoriai ir galima stebėti situaciją, kada reikia pasisakyti, dalyvauti diskusijoje, ką jau kalbėti apie balsavimą. Tokia yra darbo forma. Mes jos nepakeitėm - tokią jau radom. O balsavimuose, kurie trunka nuo kelių iki net trijų valandų, tikrai dalyvauja absoliuti dauguma - gal daugiau kaip 90 proc. parlamentarų.


Faktai

Praėjusių, 2014 metų, EP biudžetas siekė 1,756 mlrd. eurų, iš kurių 35 proc. sudarė išlaidos personalui (daugiausia šios sumos panaudota 6000 dirbančiųjų Generaliniame sekretoriate ir politinėse grupėse atlyginimams).

Apie 27 proc. EP biudžeto arba 474 mln. eurų yra skirta 751 europarlamentarui išlaikyti (jų atlyginimams mokėti, kelionių, komandiruočių išlaidoms padengti, biurų ir padėjėjų išlaikymui).

EP būstinių Briuselyje, Liuksemburge, Strasbūre ir EP informacijos biurų 28 ES šalyse narėse išlaikymui skiriama 11 proc. arba 193 mln. eurų EP biudžeto.

Informavimo politikos ir administracinės išlaidos, pavyzdžiui, informacinių technologijų ir telekomunikacijų srityje, sudaro 21 procentą visų išlaidų. Kiti 6 procentai numatyti Parlamento frakcijų veiklai finansuoti.

EP prezidento Martino Šulco (Martin Schulz) metinė alga viršija 200 tūkst. eurų (16,6 tūkst. eurų per mėnesį).

Europarlamentaro algą sudaro 7956 eurai (27,45 tūkst. litų). Taip pat kas mėnesį skiriama po 4299 eurus (14,8 tūkst. litų) biuro išlaikymui, telefono, pašto, interneto ir kitoms išlaidoms, mokama po 304 eurus (1049 litus) dienpinigių už kiekvieną dieną, kai europarlamentaras dalyvavo oficialiuose Europos Parlamento organų, kurių narys yra, posėdžiuose.

ES komisarų alga per mėnesį siekia 19,9 tūkst. eurų (68,7 tūkst. litų). Dar kas mėnesį eurokomisarai gauna 607 eurus (2094 litus) reprezentacinėms išlaidoms, apie 3 tūkst. eurų (per 10 tūkst. litų) rezidentinės kompensacijos. Naujiems eurokomisarams įsikūrimo Briuselyje išlaidoms padengti mokama maždaug po 40 tūkst. eurų (138 tūkst. litų) kompensacija, skiriamas automobilis ir du vairuotojai.

Kiekvienas Europarlamento narys turi teisę per metus pakviesti po 110 savo šalies atstovų. Europarlamentas apmoka jų kelionės, viešbučių ir gidų paslaugų išlaidas.

Kas mėnesį tris savaites europarlamentarai dirba Briuselyje, vieną - Stasbūre.

Parengta pagal savaitraštį „Respublika“

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar A.Anušauskui atsisakius ministro kėdės reikėtų svarstyti L.Kasčiūno kandidatūrą?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar galvojate emigruoti iš Lietuvos?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

-2 +2 C

-1 +4 C

-2 +4 C

+3 +8 C

+5 +10 C

+5 +9 C

0-3 m/s

0-3 m/s

0-5 m/s