respublika.lt
LRDT LYRAS

E.sveikata - išbandymas medikų nervamsnuotraukos (8)

2019 vasario mėn. 12 d. 13:36:11
Olava STRIKULIENĖ

Sveikatos apsaugos ministerija dar kartą paragino šalies medikus atsisakyti popierinių receptų ir naudoti tik elektroninius. Esą taip taupomas gydytojų ir pacientų laikas. Tačiau ar tikrai? Ar visada? Ir ar elektroninėje erdvėje tikrai bus užtikrintas paciento privatumas?

 

E.sveikatos apsaugos sistemos sukūrimas ir įvedimas kainavo apie 40 mln. Eur. E.receptą jau buvo galima išrašyti nuo 2015 m. lapkričio 1-osios, o visos gydymo įstaigos e.recepto sistemą turėjo įsidiegti iki 2018 m. kovo. Dabar - jau 2019 m. sausis baigiasi, tačiau, sveikatos apsaugos viceministrės Kristinos Garuolienės teigimu, vos pusė šalies gydytojų jau išrašo tik e.receptus. O kur kita pusė?

Darbo visada pakako

Viešosios įstaigos Kazlų Rūdos pirminės sveikatos priežiūros centro vadovė Augustina Vokietaitienė sakė, kad centro gydytojų e.receptų rašymas neišgąsdino: „Jei ministro toks įsakymas, tai ir vykdome. Naujovės medicinoje yra medikams įprastas dalykas. Visoms mūsų centro gydytojams taip ir pasakiau, - jei sugebėjome baigti medicinos studijas, tai tokią smulkmeną, kaip e.receptas, tikrai įveiksime. Mums, pirminės sveikatos priežiūros grandžiai, priklauso įsisavinti tik 50 proc. elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinės sistemos. Mūsų pacientus taip pat nuraminame, kad e.receptas toks pats tikras, kaip ir popierinis. Pasakome, kad receptas bus vaistinės „televizoriuje“. Jei žmogui susivokti sunku, namiškiai padeda vaistų nusipirkti.“

Ar dėl prisijungimų prie bendros elektroninės bazės, nepadidėjo medikų darbo krūviai? Gal mažiau laiko lieka gyvam bendravimui su pacientais? A.Vokietaitienė svarstė, jog tiksliai net negalima pasakyti. Mat pirminiame lygyje dirbančių medikų darbo krūviai, ypač dirbant provincijoje, niekada nebuvo maži: „Seno žmogaus, atvykusio iš atokaus kaimo, juk neišvarysi. Kiek konkrečią dieną pacientų atvyksta, tiek ir priimame. Sukamės tame katile. Jei toks ministro įsakymas, tai ir vykdome“, - dar kartą atsiduso A.Vokietaitienė.

Ar gydytojas virto prokuroru?

Daug kritiškiau e.receptų išrašymus bei e.sveikatos sistemos įdiegimą vertino Marijampolės ligoninės gydytojas ortopedas-traumatologas, Marijampolės savivaldybės tarybos narys Gediminas Akelaitis.

„Jeigu objektyviai, be jokių pagražinimų, tai e.receptą vertinu neigiamai. Žmonės turi receptų knygutes, žino, kad nueis į artimiausią vaistinę ir jokia vaistininkė neaiškins, kad ateik po dviejų ar dvylikos valandų, nes dabar nieko savo kompiuteryje nemato, sistema užlūžusi. O mūsų, Marijampolės, krašte laikomasi pozicijos - išrašai popierinį receptą ir siunti žmogų į Lenkiją, nes ten vaistai pigesni.

E.sveikatos sistema tyčiojasi iš žmonių. Pavyzdžiui, žmogui amputuota ranka ar koja, serga diabetu, patyręs insultą, tačiau vis vien kas vienerius dvejus metus pildo dokumentus, kad komisija patvirtintų jo nedarbingumo grupę. Bet koja juk neataugs? Liekamieji insulto reiškiniai juk vis vien lieka? Kam tyčiotis iš žmonių, jei e.sveikatos sistema yra? Sėdi sau komisija vos ne kiekviename kaime. Bet nuspausk kompiuterio „knopkę“ - ir pamatysi, kiek kartų žmogus per pastaruosius metus pas gydytojus lankėsi, kokie tyrimų rezultatai, kokie medikamentai buvo paskirti. Gerėjo sveikata ar blogėjo, kokių naujų ligų prisidėjo. Tačiau ne, sukuria komisijas vos ne kiekviename kaime ir vaidina, kad dirba.

Kiek prisimenu, e-sveikatos sistema diegiama jau gerą dešimtmetį? Atsimenu, prieš septynerius metus inžinieriai-technologai į Marijampolę atvažiavo ir aiškino, kaip visi paciento duomenys bus į e.sistemą integruoti: gydytojas matys, kada vaistus pirko. Tada viešai paklausiau, - o kodėl aš visa tai turiu žinoti? Ką? Ar aš prokuroras? Seklys? Bet tie piemenys neatsakė. O aš atsakysiu. Juo didesnis „bardakas“, tuo daugiau pinigų galima išplauti per privalomą sveikatos draudimo fondą. Bet tai mūsų pinigai, skirti sveikatai. Negalima tų pinigų taškyti į kairę ir į dešinę, kai tas taškymas nėra susijęs su sveikata, - sakė G.Akelaitis.

Neišrašantys jokių receptų

Kaip informavo Vilniaus greitosios medicininės pagalbos stoties vyr.gydytojo pavaduotoja Vanda Pumputienė, greitosios medicininės pagalbos gydytojai nei elektroninių, nei popierinių receptų neišrašinėja:

„Mes suteikiame pirmąją pagalbą ir gabename pacientus į ligonines. Anksčiau išrašydavome popierinius receptus, pavyzdžiui, antibiotikams, jei ligonis nesutikdavo važiuoti į ligoninę. Tačiau, mano nuomone, jei skiri vaistus, tai už jų skyrimą atsakai ir turi kontroliuoti pacientą. O mes, greitosios pagalbos medikai, tokios galimybės neturime. Be to, ne visose brigadose dirba gydytojai, dirba ir felčeriai, o jie neturi teisės išrašyti receptų.“

Naudą ar pavojus pajusime ateityje

E.sveikatos informacine sistema turbūt efektyviausiai pasinaudos dabartiniai naujagimiai. Po 20-30 metų. Nes jų sveikatos duomenys, įvairūs tyrimai iškart įkeliami į elektroninę erdvę. Tačiau, kiek vyresnių šalies pacientų ligų, gydymo, įvairių tyrimų istorijos, matyt, liks pusiau popierinės, pusiau elektroninės. Nes mažai tikėtina, jog kas nors ryšis milžiniškam darbui - perkelti visų šalies pensininkų ligų istorijas į e.sveikatos informacinę sistemą. Kaip pasakojo 63 m. kaunietis, sergantis akių liga glaukoma ir turintis nuolat vartoti kompensuojamus vaistus, kaskart norėdamas gauti e.receptą, jis vis vien turi asmeniškai prisistatyti pas šeimos gydytoją, kad tas išrašytų siuntimą į klinikas. Telefonu pratęsti recepto nėra galimybės. Taip pat, kaip teigė kaunietis, nors Lietuvos Sveikatos mokslų universiteto Akių klinikose ligos istorija perkelta į elektroninę erdvę, savo šeimos gydytojai jis vis vien turėjo pristatyti spausdintuvu atspausdintą popierinį ligos istorijos variantą. Tad pacientams vaikščiojimų nuo šeimos gydytojo pas specialistus tikrai nesumažėjo.

Prie e.sveikatos sistemos jau prisijungė beveik 400 gydymo įstaigų. Tarp jų - ir gydančios psichikos problemų turinčius ligonius. Ar neatsitiks taip, jog apie žinomą mokslininką, sirgusį depresija ar apie kaimyną - ŽIV nešiotoją, sužinos ne tik juos gydantys medikai, bet ir „hakeriai“. Jei sugebėta pavogti pacientų duomenis iš vieno grožio chirurgijos centro, jei „hakeriai“ atakuoja valstybines įstaigas, tai lygiai taip pat gabūs IT programuotojai gali bandyti įsilaužti į e.sveikatos sistemą. Kad išsiaiškintų, kuo serga koks nors politikas, darbdavys ar kaimynas. Ir ar tikrai kiekvienas šeimos gydytojas turi žinoti, kad jo pacientas prieš metus gydėsi nuo depresijos ar buvo pasigavęs lytiškai plintančią ligą? Ar pavyks elektroninėje erdvėje garantuoti asmens privatumą?


Lietuvos gydytojų sąjungos vadovas, LSMU Vaikų ligų klinikos docentas Liutauras LABANAUSKAS:

- Manau, kad visi gydytojai jau išrašinėja elektroninius receptus, bet, be abejo, ne tik „hakeriai“ gali sužinoti slaptos informacijos apie juos dominančius žmones. Pavyzdžiui, aš galiu atsidaryti e.sveikatos svetainę ir iš receptų pasakyti, kuo žmogus serga. Nežinau, ką mano dauguma žmonių, tačiau, jei žmogui kompensuojami antidepresantai, įtarčiau, jog tas žmogus turi psichikos problemų. Venerines ligas būtų sunkiau atpažinti, nes joms gydyti skiriami antibiotikai. O jie skiriami ne tik gonorėjai, bet ir, pavyzdžiui, plaučių uždegimui gydyti. Žmonėms daug įdomiau ne lytiniu keliu plintančios ligos, bet psichikos bėdos. Štai čia gali kilti problemų. Jei išsiaiškins, kad žmogui kompensuojami antidepresantai, gal kas nors nenorės tokio žmogaus priimti į darbą, nenorės bendrauti, priims atitinkamus sprendimus. Tai iš tikrųjų yra asmens privatumo problema. Juolab kad į šitą e.sveikatos internetinę sistemą gali ne tik „hakeris“, bet ir visiškai mažas „hakeriukas“ lengvai įeiti!


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (8)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • PASIRAŠĖ: Lietuvos ir Lichtenšteino užsienio reikalų ministrai Linas Linkevičius ir Aurelia Frick Miunchene pasirašė sutartį dėl pajamų ir kapitalo dvigubo apmokestinimo išvengimo ir mokesčių slėpimo prevencijos.
  • SUSITIKO: Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su Lietuvoje viešinčiu pasaulinio garso ispanų tenoru Placido Domingo.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
LRDT LEDAS

Ar esate susidūrę su antstoliais?

balsuoti rezultatai

Kiek jums yra tekę laukti greitosios pagalbos (policijos, gaisrinės, medikų)?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

-1    +3 C

 0    +1 C

 

  0    +3 C

+1    +3 C

+4   +7 C

 

+3   +5 C

3-4 m/s

4-5 m/s

 

 5-6 m/s