Kada paskutinį kartą teko ragauti lietuviškos žuvies? Dažniausiai ant mūsų stalo - norvegiškos, islandiškos ir daug tolimesnių šalių jūrų žuvys. Giriame latviškus šprotų konservus, nors galėtume turėti ir savų - juk žvejojame toje pačioje Baltijos jūroje. „Vakaro žinios“ aiškinosi, kodėl neturime savos žuvies, nors esame jūrinė valstybė.

Visiškai pasenęs žvejybos laivynas, varganos žuvų kvotos, ES vilionės, kurioms pasidavė ir savo verslą atviroje Baltijoje į išmokas išmainė kone pusė žvejybinių įmonių. Visas problemų kamuolys, kuriam išvynioti politikų rankos per trumpos. Todėl ir stintomis žiemą kvepia tik pajūrys. Todėl net ant Kūčių stalo dedame norvegišką silkę. Todėl sostinės turgų žuvų paviljonuose dvelkia sovietinio deficito laikais, kai prekių trūko arba buvo tik labai prastos.

Pasenę laivai

„Jeigu nesikeis politikų požiūris, lietuviška žuvininkystė Baltijos jūroje tikrai išnyks“, - priekaištų valdžios vyrams negailėjo „Vakaro žinių“ kalbintas Lietuvos žuvininkystės asociacijos pirmininkas Alfonsas Borgaila. - Mes labai blogai įsisaviname ES paramą. Neatnaujinome nė vieno laivo, kurie yra morališkai ir fiziškai pasenę. Tačiau ir toliau nieko nedaroma!“ Lietuvos saugios laivybos administracijos duomenimis, nuo 2007 metų šalyje daugiausia išregistruota žvejybinių laivų - net 15. „Kai įstojome į ES, turėjome 67 laivus, kurie gaudė menkes, tačiau pagaunamų žuvų kvotos laivui buvo labai mažos. Aš pats žvejojau apie 10 metų, ir jau tais laikais menkių kvota buvo vos 50-60 tonų per metus, todėl praktiškai nebuvo įmanoma iš to pragyventi. Šiuo metu kvota yra 160 tonų per metus, bet dabar kliūtis - laivai“, - piktinosi A.Borgaila.

„Į mūsų laivus, kurių dabar Baltijos jūroje turime daugiau nei 30 ir kurie savo stiebe turi Lietuvos vėliavą bei reprezentuoja Lietuvą, niekas nekreipia dėmesio. Jeigu ir toliau bus tokia politika, mes liksime be Baltijos laivyno“, - liūdnos Lietuvos žvejų ateities baiminosi pašnekovas.

A.Borgailos teigimu, vos ne avarinė laivų būklė kartais trukdo išgaudyti visą žuvų kvotą. Vyras juokėsi, kad papūtus 10 metrų per sekundę stiprumo vėjui su Lietuvos laivais nebegalima traukti tralo, o tuo tarpu švedai ir danai tik pradeda žvejoti. „Tos šalys turbūt laukia, kada mūsų žvejukai nusilps, tada jie žvejos prie mūsų krantų. Matau labai paprastą sprendimą: jei su žvejais bus normaliai elgiamasi, mes dar labiau stengsimės, nors ir taip jau visokiais įmanomais būdais tai darome“, - tikino buvęs žvejys.

Kaip aiškino Lietuvos žuvininkystės asociacijos pirmininkas, prieš mums įstojant į ES visos senosios Sąjungos narės atsinaujino žvejybinį laivyną iš ES pinigų, bet dabar toks reglamentas nebegalioja. „Mūsų valdžia turėtų važiuoti ten ir įrodinėti, kad reikia atnaujinti laivus. Mano kolega iš Latvijos sakė, kad pas juos strateginė frazė yra viena - atnaujinti žvejybinį laivyną iš ES pinigų. Estai ir latviai kažką daro, o mūsiškiai sėdi“, - pykčio strėlių negailėjo A.Borgaila. Kaip aiškino pašnekovas, danų ar švedų laivai yra dvigubai didesni, todėl per naktį gali pagauti 80 tonų šprotų, o mūsų laivai - tik 5-10 tonų.

Didelės kainos

Dar viena priežastis, kodėl ant tautiečių stalo vis rečiau matome lietuvišką žuvį, yra kaina. Žvejai sugautas žuvis parduoda beveik nesikeičiančiomis kainomis, tačiau per kelių perpardavėjų rankas perėjusios žuvys pirkėją pasiekia gerokai brangesnės. „Vienintelis būdas yra parduoti žuveles tiesiai iš laivo miestų bei kaimo gyventojams, bet viso to įgyvendinimas labai sunkus“, - „Vakaro žinioms“ sakė žvejų atstovas.

Žiemos pradžioje į Vilnių specialiu automobiliu žuvis vežęs vyras tikino, kad sostinės gyventojai su malonumu pirko žuvis. Tačiau dažnai į tolimesnius miestus vežti žuvis sunku, nes reikia daugiau specialių automobilių, kurie kainuoja apie 200 tūkst. litų., o žuvininkystės asociacija kol kas turi tik vieną tokį automobilį. Nors, kaip teigė A.Borgaila, buvo prašyta nupirkti 5-6 automobilius. „Juk dabar tiek kainuoja paprastas automobilis, o šie automobiliai yra labai patogiai ir protingai įrengti“, - gyrė pašnekovas.

ES priešinimasis

Sunkios žvejų dalios neneigė ir Žuvininkystės tarnybos direktoriaus pavaduotojas Aidas Adomaitis. „Per 15-20 nepriklausomybės metų įsikūrė gana daug žvejybos įmonių, o žuvų, ypač menkių, strimelių bei šprotų kvotos buvo nuolat mažinamos. Žvejai neturėjo galimybės pagauti pakankamai žuvų, kad išgyventų. Todėl kai įstojome į ES, už pasitraukimą iš verslo buvo mokamos kompensacijos, ir tuo žvejai pasinaudojo. Iš atviros Baltijos jūros pasitraukė beveik 40 proc. įmonių“, - aiškino A.Adomaitis.

Paklaustas, ar ne geriau būtų, jei kompensacijos būtų išmokamos ne už pasitraukimą iš verslo, o už pasilikimą jame, pašnekovas sutiko, kad taip būtų tikrai geriau, tačiau ES yra numačiusi griežtas taisykles, kur gali būti panaudoti jos pinigai. Toks žvejų rėmimas į šias taisykles neįeina.

Todėl tie žvejai, kurie lieka, turi dar vieną didelę problemą, - senus laivus. Juos už savo lėšas susiremontuoti gali vos viena kita įmonė. A.Adomaičio teigimu, Baltijos jūroje yra tik keletas naujesnių laivų, o visi kiti paveldėti iš sovietų laikų, naudoja daug kuro ir yra neekonomiški.

„Yra vykusios derybos, per susitikimus Briuselyje buvo keliami šie klausimai, ypač dėl laivų atnaujinimo, tačiau dar derantis dėl 2007-2013 metų perspektyvos susidarė blokuojančios daugumos. Iš vienos pusės - senos šalys, kategoriškai nusiteikusios prieš naujų laivų statybą ar remontą, iš kitos - naujosios šalys, todėl net metus derybos buvo nutrūkusios. Prieš porą metų vėl bandėme kelti šį klausimą, tačiau tuomet į mus žiūrėta kaip į nesusipratėlius ir neišmanančius politikos“, - prisipažino Žuvininkystės tarnybos direktorius. Kadangi ES neleidžia iš jos pinigų atnaujinti lietuviškų žvejybinių laivų, lieka tik viena išeitis - tai padaryti iš valstybės biudžeto, bet ir tas pats, valdininko teigimu, vos subalansuojamas.

„Nemažai žvejų pasitraukė iš verslo, o kvotos liko, todėl jos buvo išdalytos kitiems žvejams, tačiau yra dar viena problema - žuvų supirkimo kaina“, - vieną po kitos problemas vardijo A.Adomaitis. Pavyzdžiui, sugautas menkes žvejai parduoda už 5 litus, tuo tarpu kainos parduotuvėse nuolat kyla. Tam turi įtakos ir kylanti kuro kaina, nors žvejai jį perka ir be akcizo mokesčio.

„Kai iškovojome nepriklausomybę, visos šalys dalijosi kvotas. Kiekviena šalis pagal tai, kiek jai tenka Baltijos jūros ploto, atitinkamą procentą žuvų ir gauna. Mes gauname kokius 5 proc.

Taip pat daugiausia pagaunamų žuvų Baltijos jūroje pasiskirsto Klaipėdos regione, o į visus kitus šalies regionus dažniausiai atvežamos žuvys iš kitų šalių. Tokios žuvys kaip šprotai ir strimelės Lietuvoje net nesuperkamos. Anksčiau iš šprotų buvo daromi konservai, o dabar parduotuvėse yra tik latviški. O ką pagauna mūsų žvejai, jie atiduoda danams arba žuvų miltams“, - aiškino jis.

Dionyzas Varkalis - buvęs jūrininkas:

Aš pats 20 metų atidirbau laivų mechaniku Baltijos jūroje. Esu Jūrininkų sąjungos atkūrėjas ir garbės narys. Mes turėjome didžiausią pasaulyje jūrinį, t. y. žvejybinį, laivyną. Aš jau nekalbu apie keltus ir transporto laivyną. Kada griovė šią sistemą, 34 tūkst. žmonių neteko darbo. O laivus ne privatizavo, bet išvogė. Jis buvo sunaikintas su milžiniškais nuostoliais šaliai. Tai buvo didžiulis nusikaltimas tautai ir valstybei. Mūsų ponai, sėdėdami Vilniuje, sakė, kad Lietuvai nereikia laivyno! Aš jums galiu pasakyti tik viena: Islandija gyvena iš laivyno. Kadangi ji yra ant uolų, ją maitina žvejybinis laivynas. Mūsų tikslas yra, kad Lietuva išliktų kaip jūrinė valstybė, o ne valstybė prie jūros. Mes didžiausius karus kentėmė, mėnesį piketavome prie Vyriausybės, kad išsaugotume likutį prekybinio laivyno. Supraskite, juk Klaipėda turi jūreivystės mokyklą, turi institutą, kur ruošiami jūrininkai su aukštuoju išsilavinimu, o valstybė neturės nė vieno savo laivo. Kam tada ruošti tokius specialistus? Įstojus į ES išėjo taip - supjaustai laivus - tau moka pinigus, žemės nedirbi - tau moka pinigus. Nebeliko kontrolės, nes valstybė nebesikiša į dalykus, kurie gali duoti mums naudą. Atsimenu, kai atvažiavau į Klaipėdą 1949 metais, rytais pardavėjai važiuodavo per gatves su vežimėliais ir kviesdavo pirkti šviežios žuvies. Ir visa tai buvo labai gražiai sunaikinta, privatizuota. Reikia valdžioje žmonių, kurie sirgtų jūros liga. O dabar mūsų valdžia ne tik į laivybą žiūri pro pirštus, bet į viską.

Parengta pagal dienraštį "Vakaro žinios"