respublika.lt

Emigrantų vaikams - ypatingas dėmesys

(0)
Publikuota: 2019 gegužės 16 14:06:26, Olava STRIKULIENĖ
×
nuotr. 10 nuotr.
Asociatyvi EPA-Eltos nuotr.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija praneša kurianti tinklą mokyklų, kurios integruos į Lietuvą grįžtančių emigrantų vaikus. Kaip tai vyks, kokia kalba juos mokys ir kiek pinigų tam reikės išleisti? Ar visa tai bus daroma uždarinėjamų kaimo mokyklų sąskaita?

 

Vilniaus, Kauno, Šiaulių, Klaipėdos, Panevėžio, Alytaus miestuose ir Kauno, Mažeikių, Tauragės bei Marijjampolės rajonuose kuriamas tinklas mokyklų, kuriose į Lietuvos švietimo sistemą bus integruojami sugrįžtančių mūsų emigrantų vaikai. Kai kurie net nekalbantys lietuviškai.

Tinklui priklausančiai, kol kas tik 21-ai, mokyklai bus skiriamas papildomas, iki 30 proc didesnis, finansavimas, o ŠMSM 2020 m. biudžeto plane jau numatytos lėšos 220-čiai mokytojo padėjėjo, mokytojo asistento etatų.

Šie etatai, Seimui papildžius Švietimo įstatymą, aiškiai yra steigiami tam, kad padėtų integruoti į Lietuvą iš užsienių sugrįžusius lietuviukus.

Ne visi moka lietuviškai

Kauno Jurgio Dobkevičiaus progimnazijos pedagogai jau turi patirties, kaip integruoti į Lietuvos švietimo sistemą iš užsienio grįžtančius lietuviukus, todėl jaučiasi drąsesni.

Kaip papasakojo progimnazijos direktorė Lina Viršilienė, vaikai iš užsienio dabar į mokyklą grįžta gausiau. Tėvai, dar likus dvejiems metams iki grįžimo, jau domisi mokymosi sąlygomis, konsultuojasi. Iš viso J.Dobkevičiaus progimnazija jau priėmė 18 vadinamųjų užsieniečių. Kai kurie, baigę 8 klases, sėkmingai mokosi kitose mokyklose ar studijuoja.

Ar buvo vaikų, visiškai nemokančių lietuviškai?

„Taip, - atsakė L.Viršilienė, - nors neturėjome vaikų iš visiškai užsienietiškų šeimų. Tik iš mišrių arba, kai abu tėvai - lietuviai. Buvo italas, nekalbantis lietuviškai, nes jis augo Italijoje. Jam buvo sunkiau. Turėjome mergaitę - Prancūzijos pilietę. Jos mama lietuvė, bet mamos kalba mergaitė kalbėjo silpnai. Yra berniukas iš Švedijos. Abu jo tėvai - lietuviai, bet vaikas lietuviškai nekalbėjo.“

Kaip pavyksta tokius vaikiukus mokyti? Negi mokykloje esama pedagogų - švedų kalbos filologų? Ne, viskas kur kas paprasčiau. Mokykloje yra pedagogų, mokančių prancūzų, anglų ar vokiečių kalbas. Vyresni mokytojai dar moka rusų kalbą. Mokyklos socialinis partneris - Vytauto Didžiojo universitetas. Šiuo metu čia net 10 mokyklos pedagogių tobulina anglų kalbos žinias, tad vaikas mokomas lietuvių kalbos, o kiti dalykai dėstomi ta kalba, kurią vaikas supranta.

Dėstymui taikomas dvikalbis metodas. Išlyginamosios klasės, kur pirmus metus visi „užsieniečiai“, nepaisant jų amžiaus, mokytųsi lietuvių kalbos, mokykloje nėra. Nes tokios klasės įsteigti reikia daugiau nei 11-os mokinių. Be to, pati L.Viršilienė pripažino nežinanti, ar mokykla dar tokį krūvį pakeltų.

Tenka grįžti į žemesnę klasę

„Užsieniečiai“ paskirstomi į klases pagal savo gimimo metus. Tačiau kiekviena valstybė turi ir savo ugdymo sistemą.

Italijoje ateina į pirmą klasę penkiamečiai. Todėl Lietuvoje toks vaikas nustemba, kodėl jį, aštuntoką, vėl perkelia į šeštą klasę.

Švedijoje mokinių žinios vertinamos ne balais, bet raidėmis. Vėlgi tenka išsiaiškinti, ką tos raidės reiškia. Švedijoje vaikai mokomi ir tokių disciplinų, kurių Lietuvoje nėra. Pvz., dizaino, karjeros ugdymo dalykų. Todėl mokyklai tenka konsultuotis su užsienio pedagogais bei prašyti tėvų, kad grįždami į Lietuvą pasiimtų ir vaiko sąsiuvinių, dienynų. Kad pedagogai galėtų nustatyti, ką vaikas moka daugiau, o kur mūsų švietimo sistemoje atsilieka.

L.Viršilienės teigimu, vaikai gerai išmoksta lietuvių kalbą per 2-4 metus. Integruotis jiems padeda moksleiviai-savanoriai. O psichologo pagalbos irgi reikia, nes vaikas naujoje vietoje patiria stresą. Ypač, jei šeima į Lietuvą sugrįžta skubotai, staiga pasikeitus gyvenimo aplinkybėms.

Kiek tokia integracija kainuoja? Juolab tuo pat metu, kai dėl lėšų stygiaus uždarinėjamos mokyklos provincijoje.

„Tai ypatingi vaikai, - atsakė L.Viršilienė, - pagalba kainuoja, bet jei motyvuotai prašome, Kauno savivaldybė neatsisako padėti. Bet yra visokių kalbų. Mūsų bendruomenėje mokoma mergaitė, serganti cerebriniu paralyžiumi. Nesąžininga, kai tokios socialinės atskirties vaikui neskiriama tiek dėmesio, kiek emigrantams, kuriuos raginame grįžti. Visuose reikaluose turėtų būti balansas, protas, harmonija. Aišku, gaila, kad uždarinėjamos mokyklos, bet laimi tos, kurios pirmosios suranda sau naują nišą.“

Skirtingos istorijos

Tauragės Jovarų pagrindinė mokykla jau ne pirmus metus priima mokytis sugrįžtančiųjų vaikus. Iš pradžių tai buvo tik pavieniai atvejai, tačiau vėliau mokyklai prireikė ir išlyginamosios klasės. Čia mokosi įvairaus amžiaus vaikai, prastai kalbantys ar net visai nemokantys lietuviškai. Kaip pasakojo Jovarų pagrindinės mokyklos direktorius Algimantas Kaminskas, vieni „užsieniečiai“ pritapo lengvai, o kai kurie visiškai nepritapo. Tad mokykla turi ir sėkmės ir nesėkmės istorijų.

„Išlyginamojoje klasėje mokėsi du broliukai iš Rytų, kurie visai nemokėjo lietuviškai, o mokslo metų pabaigoje ir lietuviškai kalbėjo, ir rašė.

Išlyginamojoje klasėje vaikai metus mokosi lietuvių kalbos. Juos moko viena specialiai šiam darbui priimta lituanistė. Daug kas priklauso nuo vaiko individualių gabumų bei noro. Buvo atvejis, kai vaikas išlyginamojoje klasėje mokėsi lietuvių kalbos, o po kelių mėnesių jau buvo keliamas į savo amžiaus vaikų klasę. Kad kartu su savo bendraamžiais mokytųsi dailės, muzikos. Vaikai normaliai naujus klasiokus priima. Tarsi būtų atvykę iš Tauragės kitos mokyklos.

Bet turime ir nepasisekusių atvejų, kai viena rusakalbių šeima, kurioje tik tėvas kalbėjo lietuviškai, grįžusi iš Ukrainos, Tauragėje nepritapo. Vaikai nenorėjo mokytis lietuvių kalbos. Vėliau ta šeima išvyko į Klaipėdą.“

Mokys paveikslėliais

O kas bus, jei lietuviškai nekalbantys vaikai ims grįžti iš Turkijos, Graikijos, Egipto ir t.t. Juk lietuvės nuteka į pačius įvairiausius kraštus. Negi pakaks Lietuvoje pedagogų, mokančių ispaniškai, portugališkai, bengališkai ir t.t.?

„Jei tokia problema bus, tada ir spręsime, - nuramino A.Kaminskas, - jei grįš jaunesnio amžiaus, kalbos išmokyti galima vaizdinėmis priemonėmis. Jokių baimių neturiu, jei tik norės mokytis.

Sugrįžtančių integracija į mūsų švietimo sistemą, be abejo, yra papildomos išlaidos. Naudojame savo ugdymo plano galimybes, bet padeda ir savivaldybė. Grįžusiems reikia ir logopedų, specialiųjų pedagogų, socialinių pedagogų pagalbos. Praverstų psichologas, bet neturime. Vienu metu, kai psichologo labai reikėjo, kvietėmės jį iš kitur. Visi atvykusieji vaikai yra pradinių klasių. Vyresnių dar neturėjome.“

Situaciją komentuoja Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas MONKEVIČIUS:

Jeigu mes tuos vaikus išmokysime ir lietuviškai, o tai tikrai nėra taip sudėtinga ar per brangu, tai sumažėjusios kaimo mokyklų klasės pasipildys vaikais.

Suomijoje, dabar ir Airijoje, net įprastoje valstybinėje mokykloje, kur susirenka daugiau lietuvių vaikų, sudaroma galimybė mokytis lietuvių kalbos. Kalba nėra pagrindinis barjeras. Vaikai, ypač jaunesnio amžiaus, labai greitai pramoksta bet kokios kalbos.

Ministerija iki rugsėjo parengs mokykloms rekomendacijas ir du modelius, kaip ugdyti vaikus, kai klasėje yra sugrįžusiųjų.

2019 m. planuojame surengti 8 seminarus trims šimtams mokyklų vadovų, mokytojų, socialinių pedagogų ir psichologų. Numatom parengti lietuvių, kaip antros kalbos, mokymo metodinių priemonių sąvadą. Jeigu kada nors šie, čia išmokyti, vaikai vėl išvažiuotų į užsienį, pavyzdžiui, studijuoti ar pabandyti susirasti darbą, tai vis vien jie žinotų, kad Lietuva jų laukia.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar pritariate sprendimui įteisinti naktinius taikiklius medžioklėje?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar galvojate emigruoti iš Lietuvos?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

-2 +2 C

-1 +4 C

-2 +4 C

+3 +8 C

+5 +10 C

+5 +9 C

0-3 m/s

0-3 m/s

0-5 m/s