respublika.lt

Ekspertai: socialinės paramos egzistavimas rodo valstybės valdymo netobulumą

(0)
Publikuota: 2018 birželio 06 12:04:23, Kornelija Mykolaitytė, Elta
×
nuotr. 1 nuotr.
Lietuvos darbo rinkos tyrimų instituto vadovas prof. dr. Boguslavas Gruževskis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Socialinės paramos egzistavimas visose šalyse parodo valstybės valdymo netobulumą ir neefektyvų funkcijų atlikimą. Suteikti žmonėms darbus yra pagrindinis tikslas išbrendant iš skurdo, sako ekspertai.

 

„Jei reikia teikti pagalbą, teikti išmokas, galima drąsiai teigti, kad dalis žmonių savo raidos ir gyvenimo šalyje metu nebuvo įgalinti ir nesugebėjo išsaugoti gebėjimo pasirūpinti savimi“, - trečiadienį žurnalistams sakė Lietuvos darbo rinkos tyrimų instituto vadovas prof. dr. Boguslavas Gruževskis ir pridūrė, kad tai rodo prastą santykį tarp žmonių ir valstybės.

Anot jo, tai gali rodyti ir kitą problemą - tai, kad valstybėje sukurtos sudėtingos sąlygos, jog žmonės, turėdami kompetencijas, negali pasirūpinti savimi.

„Faktiškai mes Lietuvoje labai vėluojame. Mes kalbame, kad reikia kelti išmokų lygį, bet reikia suprasti, kad jos nėra tikslas. Tikslas yra įgalinimas, sistema turi užtikrinti žmogaus gebėjimą pasirūpinti savimi“, - sakė B. Gruževskis.

Pasak jo, technologinis pokytis lėmė būtinumą darbo santykiuose turėti ne du, o keturis elementus.

„Dabar egzistuoja neatitinkantis tikrovės santykis, kur egzistuoja tik kapitalo ir darbo turėtojas. Turtas paskirstomas tarp jų ir nuo jų galios priklauso, kokią jie dalį pasisavins. Tai susiformavo devynioliktame amžiuje, turime kalbėti ir apie visuomenę, ekologiją, žemę, o tarptautiniai susitarimai prie to ir veda, mokesčių sistema turi apimti keturis elementus, o ne du“, - sakė B. Gruževskis.

Eltos paklaustas, kokios kitos priemonės turėtų būti taikomos didinant priėjimą prie darbo, B. Gruževskis paminėjo tris grupes priemonių.

„Pirma, turėtų būti aiški makroekonominė sistema, kalbu apie mokesčių surinkimą ir didesnį perskirstymą. Turėtume kalbėti apie galimybę žmogui būti tinkamai atlygintam.

Antra, švietimo sistema, kalbame apie darbą su vaikais, jaunimu, profesinės karjeros kompetencijų ugdymą vyresniame amžiuje ir socialinių kompetencijų ugdymą jauname amžiuje“, - sakė Lietuvos darbo rinkos tyrimų instituto vadovas.

Tuo metu trečia grupė priemonių turėtų būti pagalba suaugusiems, kurie pateko į pažeidžiamas grupes - piktnaudžiavo alkoholiu, pateko į kalėjimą ar yra neįgalūs.

„Darbo biržos galimybės turėtų būti išplėstos, kad jie galėtų dirbti su tuo žmogumi, tarpininkauti, palydėti žmogų į darbą, padėti užpildyti dokumentus ir taip būtų nuimta našta nuo darbdavio. Ir jei mes tokią paslaugą suteikiame, 50 proc. žmonių galėtų gauti darbą, tai būtų didelis laimėjimas“, - tikino B. Gruževskis. Jis taip pat pridūrė, kad tokios pastangos politiniame kontekste turėtų būti traktuojamos kaip investicijos, o ne kaip išlaidos.

Tuo metu Europos kovos su skurdu tinklo (angl. European Anti Poverty Network) direktorius Fintanas Farelis (Fintan Farell) taip pat sakė, kad jo vadovaujama organizacija koncentruojasi į minimalių pajamų užtikrinimą ir tai, kad daugiau žmonių turėtų darbą.

„Mes koncentruojamės į minimalių pajamų užtikrinimą, bet matome, kad tų pinigų trūksta, norėtume, kad žmonės dirbtų ir gautų už tai orų atlyginimą“, - žurnalistams sakė F. Farelis.

Jo teigimu, svarbu žiūrėti ne tik į tai, kokias pajamas gauna šeima, bet ir tai, kokias nemokamas paslaugas jos gali gauti iš valstybės.

Statistika rodo, kad Lietuvoje žemiau skurdo ribos gyvena apie penktadalį gyventojų, tačiau vos 3 proc. gauna socialinę piniginę paramą.

Šiuo metu socialinės paramos dydis siekia 122 eurus, o tai sudaro tik pusę minimalaus vartojimo poreikių dydžio, kuris 2017 metais siekė 245 eurus.

Europos minimalių pajamų tinklo ekspertas: žeminama ir sudėtinga socialinės paramos sistema nepasiekia nemažai žmonių

Dažnai kalbama apie netinkamą socialinės paramos naudojimą, tačiau tiesa yra ta, kad parama nepasiekia daug žmonių, kurie ją turėtų gauti, nes sistema yra žeminama arba sudėtinga, sako Europos kovos su skurdu tinklo (angl. European Anti Poverty Network), koordinuojančio Europos minimalių pajamų tinklą (EMIN), direktorius Fintanas Farelis.

„Girdime apie apgavystes ir netinkamą naudojimą socialinių pagalbų, tačiau nemažai atvejų socialinė parama nėra išnaudojama ir nepasiekia žmonių, kuriuos ji turėtų pasiekti. Taip nutinka dėl to, kad kartais schemos yra žeminamos ar labai komplikuotos, kartais jos labai menkos arba kuria ateities rizikas, ir žmonės ateityje turi jas grąžinti“, - sakė F. Farelis.

Pasak jo, taip pat reikėtų atsižvelgti į tai, kad dabar daug dėmesio skiriama minimalioms algoms, kai turėtų daugiau kalbama apie minimalias pajamas.

„Svarbu suprasti, kad problemos sprendimas priklauso nuo požiūrio į žmones, reikia žinoti, kokia yra realybė, nes matematiškai apskaičiuoti tai sunku“, - kalbėjo F. Farelis.

Pasak jo, minimalių pajamų apsaugos tinklas padėtų sukurti daugiau lygybės, o esant lygesnei sistemai būtų mažiau žmonių, kurie turėtų psichologinių problemų, taip pat mažėtų kalinių, paauglių nėštumo atvejų, panašių problemų.

Anot jo, yra daug minimalių pajamų schemų, bet pirmiausia reikia kalbėti apie žmones, kurie yra darbingo amžiaus, bet negali rasti darbo, neturi santaupų ir negali savęs išlaikyti. Tai, anot jo, yra „svarbiausias taikinys“.

Pasak eksperto, ši problema turėtų būti sprendžiama suprantant, kad ES narės neturėtų konkuruoti, tačiau žiūrėti į tai kaip į bendrą problemą.

Statistika rodo, kad Lietuvoje žemiau skurdo ribos gyvena apie penktadalį gyventojų, tačiau vos 3 proc. gauna socialinę piniginę paramą.

Šiuo metu socialinės paramos dydis siekia 122 eurus, o tai sudaro tik pusę minimalaus vartojimo poreikių dydžio, kuris 2017 metais siekė 245 eurus.

Labiausiai šalyje skursta vyresnio amžiaus, neįgalūs ir vieniši žmonės, auginantys vaikus.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Kiek kiaušinių suvalgote per Velykas?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokia kalba bendraujančių žmonių padaugėjo jūsų gyvenamojoje aplinkoje?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+5 +11 C

+6 +11 C

+7 +12 C

+9 +13 C

+12 +19 C

+18 +20 C

0-7 m/s

0-6 m/s

0-5 m/s