Eksperimentai baigsis liūdnai

- Stambulo konvencija savyje slepia nemažai dviprasmiškų nuostatų, kurios galiausiai išmuštų ne tik teisinį, bet ir vertybinį šalies pamatą? - „Vakaro žinios“ paklausė Lietuvos žmogaus teisių asociacijos pirmininko Vytauto BUDNIKO.

- Įsivaizduokite paprastą pavydį - aš esu nusikaltėlis, nusižengęs įstatymui. Taip pasielgęs aš galiu pradėti neigti save kaip vyrą ir sakyti, jog įsivaizduoju save kitokį. Iš karto kyla nemažai teisinių keblumų. Visų pirma todėl, kad žmogaus teisė yra nuspręsti, koks jis yra ir kuo save laiko. O mes, aplinkiniai, prarandame teisę patys nuspręsti, jis yra vyras ar moteris.

Dar daugiau baimių kelia konvencijoje numatytas baudžiamasis persekiojimas. Ypač šių dienų fone, kai po dešimties ar daugiau metų prisimenamos kažkokios senos istorijos. Prie tokios konvencijos moteriai, prabilusiai apie panašias patirtis, jau atsiras valstybės pareiga persekioti tą asmenį dėl smurto prieš moterį. Nors šiandien mes dar patys nežinome, vienas ar kitas veiksmas, jau smurtas ar ne. Net tai moteriai persigalvojus, net atsiėmus savo žodžius, valstybė turėtų ir toliau vykdyti baudžiamąjį persekiojimą. Kitaip tariant, tokia konvencija sukuria didžiulį teisinį aparatą. Jis galės būti naudojamas kaip represinis įrankis susidoroti netgi politiniais tikslais. Matant tiek daug totalitarinės valstybės bruožų šioje konvencijoje, mūsų asociacija įsitikinusi - Stambulo konvencijos ratifikuoti negalima. Tai per daug pavojinga.

- Konvenciją ginančios organizacijos kiek įmanydamos reklamuoja šias idėjas, skatina žmones pasirašinėti peticijas, esą kitaip su smurtu kovoti nesugebėsime?

- Tai yra tiesiog žmonių kvailinimas. Taip, viešai nuolat skleidžiama informacija, esą žmonės be šios konvencijos ramiai negalės gyventi. Nors net kitose Europos šalyse jau kyla didžiulis judėjimas prieš šią konvenciją. Valstybių parlamentai pradeda suvokti, jog tai labai pavojingas dokumentas. Yra šalių, kurios, kaip ir Lietuva, konvenciją jau pasirašė, tačiau ratifikavimas daugelyje šalių sustojo.

- Žmogaus teisių organizacijos koalicija vienija organizacijas, kaip tyčia, ginančias mažumų teises. Lietuvoje jau tapo įprasta, jog homoseksualistų teisės iškeliamos aukščiau visuomenės normų?

- Stambulo konvencija labai naudinga tokioms organizacijoms kaip Lietuvos gėjų lyga. Tokios organizacijos kaip tik ir propaguoja lyčių daugetą. Todėl šios koalicijos organizacijos nuolat inicijuoja konvencijos aptarimą ir gyventojus ragina pritarti ratifikavimui. Tačiau mes manome, jog patys turime teisę nuspręsti, kokios bus mūsų visuomenės šeimos ir vertybės. Jeigu tos organizacijos nori ardyti mūsų Konstituciją, pakeisti mūsų visuomenę pagal savo modelį, mes turime teisę tam prieštarauti.

Manau, blogiausia, jog iki šiol nebuvo atvejo, jog dėl to būtų įvykusi kokia tragedija. Nes dažniausiai tik po jų visuomenė pasimoko. Todėl žmonės lengvai tiki vizijomis. Bet aš esu iš kartos, kuri girdėjo, kokia buvo žadėtoji šviesi ateitis, ir į ką ji pavirto realybėje.

Situaciją komentuoja publicistė, filosofė Nida VASILIAUSKAITĖ:

- Aš nepritariu konvencijai. Manau, ji nepriimtina ir nereikalinga. Ji yra perteklinė, neefektyvi ir praktiškai nieko naujo neįneštų. To neslepia net patys konvencijos šalininkai. Viešai sakoma, jog tai tėra deklaratyvus gestas. Esą taip parodytume savo ryžtą kovoti su smurtu. Tačiau Lietuvos įstatymo bazėje jau seniai įtvirtintas draudimas diskriminuoti žmogų dėl lyties. Manau, Lietuvai ratifikavus konvenciją, tik susilygintume su tomis šalimis, kuriose šios problemos iš tiesų yra aktualios. Nepritariu manymui, esą esame tamsi šalis. Priešingai, Lietuvoje kūrėsi vieni pirmųjų feministiniai judėjimai, moterys gavo įvairias teises, įstatymuose įtvirtinta lygybė. Nors štai Šveicarijoje moterys savo banko sąskaitą galėjo turėti tik nuo VIII dešimtmečio.

Aš manau, jog perteklinių nevyriausybinių organizacijų ir valstybės kišimasis į privačią tarpasmeninių santykių sritį yra daug pavojingesnis nei bet kas, kas gali nutikti tarp dviejų žmonių.

Kodėl taip siekiama konvenciją ratifikuoti? Joje įvardijama, kad pasirašančios šalys įpareigoja savo vyriausybes skirti daug pinigų nevyriausybinėms organizacijoms, kurios dalintų lankstinukus, organizuotų mokymus ir kitas šios tematikos agitacines priemones. Tai pragyvenimo šaltinio užtikrinimas organizacijoms, kurios dabar taip aktyviai siekia konvencijos ratifikavimo. Tai tiesiog paramos sau siekimas.

Kitame „Vakaro žinių“ numeryje skaitykite: kokiais pinigais išlaikomos Stambulo konvenciją stumiančios organizacijos

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“