1 nuotr.Trečiadienį Europos Komisija (EK) paskelbė, kad 2018 m. biudžeto projektas atitinka Stabilumo ir augimo pakte keliamus fiskalinius reikalavimus - laikomasi išlaidų ribojimo taisyklės limito, o struktūrinis balanso rodiklis yra mažesnis nei vidutinio laikotarpio tikslas. EK prognozuoja, kad 2017 ir 2018 m. struktūrinis valdžios sektoriaus balanso deficitas sieks 0,9 proc. BVP.
„Europos Komisija patvirtino, kad rengdami 2018 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą, laikėmės visų Europos Sąjungos teisės aktais nustatytų fiskalinių apribojimų. Jame dera mokesčių sistemos pokyčiai ir dėmesys socialinei apsaugai“, - teigė finansų ministras Vilius Šapoka.
Tapusi euro zonos nare, Lietuva jau trečią kartą teikia savo biudžeto projektą EK ir Euro grupės vertinimui - tai pirmieji metai kuomet Komisija biudžeto projektą įvertino kaip visiškai atitinkantį fiskalines drausmės taisykles.
Europos Komisija teigiamai vertina Lietuvos siekį plėsti surenkamų mokesčių bazę naudojantis naujomis išmaniomis mokesčių administravimo informacinėmis sistemomis. Pabrėžiama, kad geresnis mokesčių surinkimas bei socialinio draudimo įmokų grindų nustatymas yra tinkamas šaltinis socialinės srities išlaidoms didinti. Pateikiama išvada, kad struktūrinė reforma - socialinis modelis turi teigiamą įtaką šalies viešųjų finansų ir valdžios sektoriaus skolos stabilumui.
Šių metų lapkritį paskelbtose rudens makroekonominėse prognozėse Europos Komisija 2017-2019 m. prognozuojamu laikotarpiu numatė valdžios sektoriaus perteklių. Prognozėse teigiama, kad viešųjų finansų rodikliai gali būti dar geresni, jei Vyriausybė per daug neišlaidaus. EK Lietuvos ekonomikai prognozavo vieną sparčiausių visoje Europos Sąjungoje augimą - 2017 m. mūsų šalies ekonomika augs 3,8 proc. BVP, 2018 m. - 2,9 proc. BVP.
ES: Prancūzija ir penkios kitos šalys rizikuoja pažeisti biudžeto deficito taisykles
Europos Sąjunga (ES) trečiadienį perspėjo, kad Prancūzija ir penkios kitos šalys rizikuoja pažeisti griežtas Sąjungos valstybių išlaidų taisykles.
„Pagrindinė mūsų žinutė Prancūzijai yra ta, kad šalis turi imtis per didelio deficito korekcijų“, - naujienų agentūrai sakė Europos Komisijos (EK) viceprezidentas Valdis Dombrovolskis.
EK prideda, kad dėl per didelio biudžeto deficito taisykles pažeisti taip pat rizikuoja Belgija, Italija, Austrija, Portugalija ir Slovėnija.
Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas (Emmanuel Macron) savo ruožtu siekia ambicingos euro zonos reformos bei žada griežtomis priemonėmis mažinti išlaidų perviršį.
Prancūzijos parlamentas antradienį patvirtino pirmąjį E. Makrono biudžetą. Tačiau jo oponentai teigia, kad prezidento planas yra naudingas turtingiausiajam šalies sluoksniui.
Tuo pat metu Briuselis perspėjo Italiją dėl didelės valstybės skolos. Tai yra dar vienas pagrindas nerimauti trečiai didžiausiai euro zonos ekonomikai, kuri ir taip ilgus metus kenčia nuo sunkius laikus vis dar išgyvenančio bankininkystės sektoriaus.
„Italijos atveju, nerimą kelia toliau aukštame lygyje išliekanti valdžios skola“, - pranešime sakė EK.
Biudžetas: sumažinta Jungtinės Karalystės augimo prognozė
Jungtinės Karalystės (JK) ekonomika per artimiausius penkerius metus augs daug lėčiau nei prognozuota, tam daugiausia įtakos turės netikrumas dėl „Brexit“ ir silpnas našumas, trečiadienį parlamento nariams pristatydamas naująjį šalies biudžetą pranešė iždo sekretorius Filipas Hamondas (Philip Hammond).
Bendrasis vidaus produktas (BVP) šiais metais išaugs 1,5 proc., nors šių metų kovą buvo prognozuotas 2 proc. augimas. Remiantis naująja prognoze, šalies BVP 2018 metais turėtų išaugti 1,4 proc., tiek 2019, tiek 2020 metais - 1,3 procento, o 2021 metais numatomas 1,5 proc. augimas, skelbiama prognozėje, įtrauktoje į naująjį šalies metinį biudžetą.
F. Hamondas taip pat pranešė, kad šalis atidės papildomą 3 mlrd. svarų (3,4 mlrd. eurų) sumą šalies pasitraukimo iš Europos Sąjungos pasiruošimui.
