Ramūno Karbauskio, Sauliaus Skvernelio ir Gedimino Kirkilo idėja sumažinti referendumo kartelę išskirtinai tik dvigubos pilietybės klausimu po truputį stumiasi į priekį. Vakar Seime tęsėsi Referendumo įstatymo pakeitimo svarstymas, kuriam buvo pritarta, tad lieka tik priimti. Tačiau gali būti, kad tokį projektą valdantieji pateikė visai nenorėdami supaprastinti referendumo organizavimo.
Oficialiai valdantieji siūlo, kad galimai 2019 m. vyksiančiam referendumui dėl dvigubos pilietybės pakaktų, jei tam pritartų daugiau kaip pusė piliečių, dalyvavusių referendume, bet ne mažiau kaip 1/3 piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašus. Nors pagal dabartinį įstatymo variantą, referendumas dėl I skirsnio „Lietuvos valstybė“ bei XIV skirsnio „Konstitucijos keitimas“ nuostatų pakeitimo yra laikomas priimtu tik tada, jeigu tam pritarė daugiau kaip pusė piliečių, turinčių rinkimų teisę. Dėl pritarimo po svarstymo sumažinti referendumo kartelę tik balsavimui dėl pilietybės vakar pasisakė 104 parlamentarai. „Už“ - 64, „prieš“ - 15, o 25 - susilaikė.
„Visam pirmam skirsniui išliktų ta pati labai aukšto lygio konstitucinė apsauga. Mes puikiai suprantame, kad pirmajame skirsnyje yra reglamentuotas valstybės vientisumas, nacionalinė kalba, vėliava ir t.t., pasikeistų tik 12 straipsnio reguliavimas ir, tikėtina, kad taip palengvėtų referendumų dėl pilietybės sprendimų priėmimas“, - vakar sakė Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė.
Tačiau „Vakaro žinių“ kalbintas Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras teigė, kad tai dar nereiškia, jog Referendumo įstatymą kelių politikų iniciatyva iš viso pavyks pakeisti. „Kadangi projekte palikta išimtis sumažinti kartelę tik dėl pilietybės, o visiems kitiems straipsniams galioja sena norma, manau, kad laukia ne tik priėmimo stadija, bet ir prezidentės veto po to, o tada kreipimasis į Konstitucinį Teismą (KT). Jau šiandien galiu spėti - 90 proc. tikimybė, kad KT išaiškins, jog toks įstatymo pakeitimas yra neteisėtas. Priežastis paprasta - Referendumo įstatymą galima kaitalioti kiek tik nori, tačiau būtina laikytis bendrų konstitucinių principų. Išimties sudarymas vienam straipsniui yra šiurkštus lindimas į teisinę logiką“, - sako S.Šedbaras.
Pasak jo, komitete svarstant projektą, apie tai buvo kalbėta: „Netgi buvo pažadėta, kad dar neįsigaliojus įstatymui, bus kreipiamasi į KT. Tačiau aš iki šiol tokio projekto nematau. Todėl netikiu tokiais pažadais. Jei reikės, patys surinkę parašus kreipsimės į KT“. Pasak parlamentaro, dabartinė dauguma teikia jau nebe pirmą projektą, kuris galimai prieštarauja Konstitucijai.
Galbūt ir valdantieji jau praregėjo, kad dviguba pilietybė neišgelbės Lietuvos nuo emigracijos. Mat paklaustas, kam iš viso teikiamas įstatymo projektas, kuris jau dabar aišku bus blokuojamas KT, S.Šedbaras sakė spėjantis, kad iš tiesų ir patys valdantieji visai nenori referendumo dėl dvigubos pilietybės.
„Esu kalbėjęs su lietuvių bendruomenės atstove Seime, kuri sakė mananti, jog dabar vyksta tik vaidyba, esą bandoma rūpintis užsienio lietuviais. O iš tiesų tokiais veiksmais būsimas referendumas tik žlugdomas, tokie projektai priešina Seimą ir priešins visuomenę. Yra dalis visuomenės, kuri turi teisę būti prieš dvigubą pilietybę. Toks projektas juos sumobilizuos.
Prieš pasaulio lietuvius bandoma parodyti, esą kokie geri tie, kurie teikia įstatymą. Deja, KT yra blogietis ir visas pastangas sunaikina. Taip iš tikro nieko nedarant siekiama pasirodyti geriečiais. Bet tai yra primityviausias kelias. Akivaizdu, viskas daroma, kad daugiau nė vienos pilietybės modelio nebūtų“, - sako S.Šedbaras.
Pasak parlamentaro, sprendimą dėl valstybei svarbių klausimų turėtų priimti pati Tauta. Jeigu žmonėms dvigubos pilietybės klausimas būtų aktualus, žmonės rinktų parašus referendumui. O tai, kad politikai to imasi vietoj Tautos, verčia abejoti, kam šis sprendimas labiau reikalingas. „Juk kalbame apie Konstitucijos I skirsnį, kurį galima keisti tik referendumu. Lietuvoje yra buvęs ne vienas referendumas. Tie, kurie žmonėms buvo svarbūs, visi pavyko. O pagal siūlomą pavyzdį valdžios gali sugalvoti ir kitokių referendumų keisdami įstatymus. Taip Tautos balsu pradės daryti, ką nori. Bet taip būti negali“, - sakė S.Šedbaras.