Seimo Kaimo reikalų komitetas vakar nepritarė siūlymui panaikinti galimybę sukčiaujant miškuose atkurti sodybas, kurių ten niekada nė nebuvo. Argumentas - tokių piktnaudžiavimų yra buvę gal tik du, todėl dėl dviejų esą netikslinga keisti įstatymų.
Šiuo metu galiojantis Miškų įstatymas numato, kokiais išimtiniais atvejais miško žemę galima paversti kitomis naudmenomis (žmoniškai kalbant - iškirsti). Viena iš tokių išimčių - buvusių sodybų atstatymas. Galima būtų diskutuoti, teisinga leisti šiuo tikslu kirsti mišką, ar ne, tačiau, pasak parlamentarės Virginijos Vingrienės, akivaizdu, kad palikta landa: atstatyti neišlikusią sodybą privačioje miško žemėje turi teisę ne tik tie, kurie jos buvimo faktą įrodo archyviniais dokumentais. Užtenka nustatyti juridinį faktą - parodyti kokį nors apžėlusį akmenį, kuris neva priklausė sodybai. Tiesa, sodybas gali atstatyti tik buvę jų savininkai bei pirmos, antros ir trečios eilės įpėdiniai, paveldintys pagal įstatymą.
Todėl V.Vingrienė dar pernai yra registravusi pataisą, kad atstatyti sodybą galima tik tuo atveju, jei jos buvimas įrodytas archyviniais dokumentais.
Vakar jos pataisą svarstė Kaimo reikalų komitetas, tačiau „už“ balsavo vienintelis Algimantas Salamakinas.
Labiausiai pataisai prieštaravo Remigijus Žemaitaitis. Pasak jo, nemažai archyvinių dokumentų sovietmečiu buvo sunaikinta, todėl negalima iš žmonių atimti teisės atstatyti savo buvusią nuosavybę, jei jos buvimas įrodomas kitais būdais. Be to, pasak parlamentaro, esą jau keletą metų nebuvo užfiksuota nė vieno piktnaudžiavimo atvejo, o ir 2011 m. neva buvo turbūt tik du tokie atvejai.
„Man iš viso keista, kad miškuose nieko negalima statytis. Varėnos rajono, Druskininkų savivaldybė - visa teritorija paskelbta mišku. Ką mes darome? Žmonėms turi būti palikta galimybė teisinėmis priemonėmis atsistatyti savo nuosavybę“, - tikino R.Žemaitaitis.
Tačiau A.Salamakinas atkirto, kad, nepakeitus įstatymo, užtenka, jog kokie nors du už tave gerokai vyresni draugai ar giminaičiai paliudytų, esą sodyba stovėjo, nors jos net nebuvo.
„Vidury miškų niekas nenori atsikurti sodybų. Norima atsikurti vaizdingose vietose prie ežerų ir panašiai. Pataisa gimė todėl, kad Vilniaus rajone buvo iškirstas miško plotas sodybai, kurios ten niekada nebuvo, atkurti“, - A.Salamakinui antrino V.Vingrienė.
Vis dėlto lemiamas turbūt buvo Aplinkos ministerijos atstovo Nerijaus Kupstaičio paskelbtas faktas, kad per metus vidutiniškai būna tik du bandymai atkurti sodybas, o bandymų sukčiauti jau seniai nebuvo. Seimūnai nusprendė, kad dėl kasmetinių dviejų procesų ir praeityje buvusių dviejų piktnaudžiavimo atvejų keisti įstatymą nėra tikslinga.