respublika.lt

Du referendumai ant nosies: kam ruoštis, kad pamačius biuletenį galva nesusisuktų?nuotraukos (50)

2019 balandžio mėn. 13 d. 14:00:00
Olava STRIKULIENĖ

Mažiau nei po mėnesio, gegužės 12-ąją, Lietuvos piliečiai ne tik rinks naują šalies prezidentą, bet ir galės pareikšti savo nuomonę net dviejuose referendumuose. Jei apie referendumą dėl Lietuvos pilietybės išsaugojimo diskutuojama, tai referendumą dėl Seimo narių skaičiaus sumažinimo lydi kone visiška tyla. Piliečiai iki šiol net nepasakytų, kokie yra suformuluoti abiejų referendumų klausimai. Gal taip daroma tikslingai?


Traktatas biuletenyje

Tiesą sakant, klausimai tokie ilgi bei įmantrūs, kad rinkėjas, nors ir perskaitys, nesugebės iškart atsiminti. Oficialiai referendumas dėl pilietybės išsaugojimo vadinasi referendumu dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 str. pakeitimo. Biuletenio klausimas rinkėjui skamba taip:

„Ar sutinkate su Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimu, kad Lietuvos pilietybė įgijama gimstant ir kitais konstitucinio įstatymo nustatytais pagrindais. Lietuvos Respublikos pilietis pagal kilmę, įgijęs konstitucinio įstatymo nustatytų Lietuvos Respublikos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančios valstybės pilietybę, Lietuvos Respublikos pilietybės nepraranda. Kitais atvejais Lietuvos Respublikos pilietis negali būti kartu ir kitos valstybės piliečiu, išskyrus konstitucinio įstatymo numatytas išimtis. Pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką nustato konstitucinis įstatymas“.

Referendumo dėl Seimo narių skaičiaus sumažinimo klausimas biuletenyje irgi gana griozdiškas:

„Ar pritariate Konstitucijos 55 str. pakeitimui, kad Seimą sudaro Tautos atstovai - 121 Seimo narys, kurie renkami ketveriems metams remiantis visuotine, lygia, tiesiogine rinkimų teise ir slaptu balsavimu. Seimas laikomas išrinktu, kai yra išrinkta ne mažiau nei 3/5 Seimo narių. Seimo rinkimų tvarką nustato įstatymas“.

Gal tikrai ne be pagrindo valdančiųjų buvo sumanyta į referendumo klausimus atsakinėti ne tik gegužės 12-ąją, bet ir gegužės
26-ąją. Pirmą dieną klausimus perskaitai, o po dviejų savaičių jau suvoki, kas ten parašyta. Tada nusiramini, įkvėpi oro - ir atsakai. Tačiau Konstitucinis Teismas tokio dviejų savaičių tarpo neleido.

Įdomu, kiek žmonių Lietuvoje turi tokią puikią atmintį, kad griozdiškas formuluotes ne tik įsimins, bet ir iš karto supras. Nė vienas transatlantinės integracijos nesupainios su transriebalais ar tranzitiniu kroviniu. Netgi tie, kurie iki šiol įsitikinę, kad Žemė plokščia. Ar nebuvo galima formuluoti paprasčiau. Pavyzdžiui, ar sutinkate, kad Lietuvos pilietis turėtų ne vieną, bet daug pasų? Ar sutinkate Seimo narių skaičių sumažinti iki 121?

Paprasčiau negalima

Ne, taip formuluoti referendumo klausimus, aišku, negalima, nes keičiami Konstitucijos straipsniai. Todėl jų nauji turiniai turi būti išvardinti pažodžiui. „Kuomet referendumui teikiami ne įstatymų pakeitimai, tada klausimus galima formuluoti paprasčiau, - paaiškino Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkė Laura Matjošaitytė, - o šiuo atveju reikia pateikti pakeistų įstatymų tekstus, kad piliečiai suprastų“.

Negi žmonės aiškiau supranta ne paprastus klausimus, bet teisines raizgalynes? Gal kai kurie, supratę, kad nieko nesupranta, ims referendumų biuletenius gadinti? Ar visai jų neims?

„Sudėtinga prognozuoti būsimų referendumų rezultatus, - sutiko L.Matjošaitytė, - bet mes, Vyriausioji rinkimų komisija, tik organizuojame rinkimus ir informuojame visuomenę. Mes neturime teisės patys improvizuoti. Rinkėjams bus pateikta po tris biuletenius. Galės imti visus tris, o galės - ir mažiau“.

Atstovaus daugiau


Lietuvoje vienam milijonui gyventojų tenka maždaug 48 Seimo nariai , Lenkijoje - 15, o Vokietijoje vienam milijonui žmonių atstovauja tik 8 parlamentarai. Sumažinus Seimo narių skaičių, vienam milijonui lietuvių jau tektų tik 40 Seimo narių. Tad teoriškai 1 Seimo narys atstovautų 25 tūkstančiams gyventojų. O kaip būtų iš tikrųjų?

Bet VRK pirmininkė nesiryžo prognozuoti, kiek piliečių atstovaus vienas Seimo narys, jei referendumu pavyks sumažinti jų skaičių:

„Tai įstatymų leidėjo valioje. Variantų gali būti daug. Gali būti 50 daugiamandatininkų ir 71 vienmandatininkas, bet gali būti ir kitaip. Viskas priklauso nuo to, kokia rinkimų sistema parinkta. Mūsų Seimo rinkimų sistema - mišri. Vienmandatėse - daugumos atstovavimas, daugiamandatėse - proporcinis atstovavimas“.

Rezultatai neprognozuojami


Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto narys, „valstietis“ Arvydas Nekrošius sakė, jog, remiantis visuomenės apklausomis, apie 80 proc. žmonių žino apie abu įvyksiančius privalomus referendumus, bet jiems dar trūksta tam tikros specifinės informacijos. Pavyzdžiui, kurių šalių piliečiai galėtų išsaugoti ir Lietuvos pilietybę.

Kad referendumai įvyktų, juose turėtų dalyvauti 1 milijonas 200 tūkstančių rinkimų teisę turinčių mūsų piliečių. Ir daugiau nei pusė balsavusių turėtų referendumų klausimams pritarti. Ar tokie didžiuliai reikalavimai nebaugina?

„Ne, - atsakė A.Nekrošius, - aišku, nuogąstavimų yra, bet užsienyje gyvenantys lietuviai registruojasi referendumui dėl pilietybės išsaugojimo 40 proc. aktyviau, nei paskutiniuose Seimo rinkimuose. Tradiciškai aktyviausios tos šalys, kuriose yra didžiausios lietuvių diasporos. Jungtinė Karalystė, Norvegija, Vokietija, JAV. Referendumas dėl Seimo narių skaičiaus sumažinimo mažiau domina, nes jis gana aiškus.

Gal referendumas dėl Seimo narių skaičiaus sumažinimo yra tik masalas, kad kuo daugiau žmonių ateitų ir balsuotų dėl pilietybės išsaugojimo?

A.Nekrošius taip nemano: „Seimo narių skaičiaus mažinimas yra vienas iš „valstiečių“ pažadų, prieš Seimo rinkimus duotų mūsų rinkėjams. Pažadą vykdome, tačiau neagituojame nei už, nei prieš. Jei visuomenė mano, kad jai abu referendumai yra aktualūs, tai dalyvaus.

O prognozuoti, kokie bus referendumų rezultatai - pakankamai sudėtinga. Priklausys, ar oras tą dieną bus geras, ar nevyks rajone ar mieste kitų renginių, ar žmonės važiuos į bažnyčią bei apsipirkti“.

Lygūs ir lygesni

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto narys, Seimo mišrioje grupėje dirbantis Rimas Andrikis sakė pats neketinantis dalyvauti referendume dėl Lietuvos pilietybės išsaugojimo. O kodėl? O todėl, jog po 1990 m. kovo 11-osios žmonės patys, nieko neverčiami, pradėjo Lietuvos pilietybės atsisakyti. Antra,
R.Andrikis sakė nesuprantantis, kuo Argentinoje gyvenantys mūsų tautiečiai, kurių protėviai masiškai išvyko iš Lietuvos prieš Pirmąjį pasaulinį karą, yra prastesni už lietuvius, gyvenančius JAV.

„Arba visiems reikia pilietybę atkurti, arba nė vienam. Nemanau, kad lietuvis, gyvenantis Rusijoje, yra prastesnis už lietuvį, gyvenantį Estijoje ar Latvijoje. Kai žmogus tampa priklausomas nuo šalies, kurioje gyvena, tai nėra teisė. Tai dvejopi standartai. Mano sąžinė neleis dalyvauti tokiame farse“, - pareiškė R.Andrikis.

Vytauto Didžiojo universiteto docento, politologo Bernaro IVANOVO komentaras:

Ar rinkėjai, skaitydami tokius ilgus referendumų klausimus, susikaups ir nepraras proto aštrumo? Nežinau. Filosofai ir taip mano, kad tik du procentai žmonių yra protingi.

O jei rimtai, tai peršama nuostata, jog jei balsuosi prieš pilietybės išsaugojimą, tai emigrantų nemyli. O jei už - tai myli. Taip liberalizuojant pilietybes, ar įvertintos Rytų Lietuvoje, kur gyvena daug lenkų tautybės piliečių, esančios aplinkybės? Manau, kad politikai tarp tuščių plepalų ir pabendravimų su Specialiųjų tyrimų tarnyba turi kažką parodyti piliečiams, todėl susigalvoja visai nebūtinus referendumus.

Jei nemoki dirbti parlamentinio darbo, o tik lėšas įsisavinti, tada tenka kažką prigalvoti visuomenei. Tuomet prisigalvoji referendumą dėl dvigubos pilietybės, steigi valstybines vaistines ir sakai piliečiams, jog gerti - nu, nu, nu. Ar ėmiesi tokių „svarbių“ dalykų kaip mitų reanimavimas. Tie referendumai - tik dūmų uždanga darbeliams, kuriuos politikams patinka daryti labiausiai.


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (50)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • GAISRAS: penktadienį viename iš Krasnojarsko mašinų gamyklos („Krasmaš“) korpusų kilo gaisras.
  • ATSIPRAŠYMAS: Šri Lankos ministras pirmininkas Ranilas Wickremesinghė vyriausybės vardu paprašė šalies piliečių atleidimo už tai, kad nepavyko užkirsti kelio teroro aktams.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
https://www.tiketa.lt/LT/Purchase/21041/101884

Ar pritariate šiuo metu vykdomai miškų reformai?

balsuoti rezultatai

Ar po teroro aktų Šri Lankoje planuojate atostogas egzotinėse šalyse?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

 +11  +13 C

   +10   +14 C

 

 +11   +13 C

+24 +25 C

 +26  +28 C

 

+14   +18 C

0-4 m/s

 0-3 m/s

 

 0-5 m/s

 

USD - 1.1123 PLN - 4.2950
RUB - 72.2100 CHF - 1.1368
GBP - 0.8644 NOK - 9.6638
reklama
TUVAN ORCHESTRA
reklama
Sveikata ir grožis