respublika.lt

Draugauti su Baltarusija ar konfliktuoti?nuotraukos (25)

2018 spalio mėn. 21 d. 09:43:22
Vidmantas MISEVIČIUS

Viduramžiais Lietuva buvo didelė ir galinga valstybė, daugiau mažiau sėkmingai kariavusi su kaimyniniais regionais. Šiandien situacija gerokai pasikeitus - Lietuva yra nedidukė, 2,8 mln. gyventojų turinti šalis. Visgi panašu, kad kovoti su priešais, tiek tikrais, tiek menamais, mūsų šaliai dar teks.


Naujas senas priešas

Neseniai Energetikos ministerija pateikė derinimui prekybos elektros energija taisyklių ir elektros energijos importo ir eksporto tvarkos aprašo pakeitimus. Taisyklės keičiamos įgyvendinant pernai Seimo priimtą įstatymą, kuriuo pripažinta, kad Baltarusijoje statoma Astravo atominė elektrinė (AE) kelia grėsmę valstybės nacionaliniam saugumui, aplinkai ir visuomenės sveikatai. Šiame įstatyme įtvirtinta, kad į Lietuvos elektros energijos rinką negali patekti elektros energija iš trečiųjų šalių, kuriose veikia nesaugios AE. Įstatymas, atrodytų, aiškus. Juo deklaruojama, kad taip siekiama apsaugoti Lietuvos nacionalinį saugumą ir aplinką. Visgi, kadangi elektrinė statoma, ar toks sprendimas realiai kažką pakeis? Labai tikėtina, kad baltarusiai, apeidami Lietuvą, ras kam pasiūlyti savo elektrą, o Lietuvoje pastaroji dėl to turėtų brangti. Dar daugiau - tokia Lietuvos politika kaimyninės šalies atžvilgiu jau sulaukė atsakomosios reakcijos. Neseniai Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka viešai pareiškė, kad jeigu Lietuva, dėl Astravo AE nenorės bendradarbiauti su Baltarusija, tai pastaroji sėkmingai bendradarbiaus su Latvija. Buvo teigiama, kad dabar į Klaipėdos uostą atgabenami ir per visą Lietuvą vežami baltarusiški kroviniai iškeliaus į kaimyninę Latviją, kuri, panašu, bent jau naujosios elektrinės klausimu, palaikyti Lietuvos ir konfliktuoti su Baltarusija nesiruošia. „Vakaro žinios“ pabandė išsiaiškinti, kiek rimtai reikėtų vertinti susiklosčiusią situaciją.

Tragiškų permainų neturėtų būti


Vytenis Šimkus, „Swedbank“ ekonomistas „Vakaro žinioms“ sakė, kad bendras transporto paslaugų eksportas į Baltarusiją sudaro 6 proc. viso transporto paslaugų eksporto. Antrąjį šių metų ketvirtį transporto eksportas į Baltarusiją augo apie 50 proc., tai yra sparčiau negu bendras, nes pastebimas atsigavimas po 2017 m. smukimo. Žvelgiant bendrai, Lietuvos transporto paslaugos yra gana gerai diversifikuotos ir tikrai nebepriklauso vien nuo krovinių iš NVS šalių. Palyginimui, 72 proc. transporto paslaugų tenka ES šalims. Baltarusiškų krovinių praradimas galėtų smarkiau atsiliepti geležinkelių ir uosto apkrovoms, tačiau bendram Lietuvos „vaizdui“ neturėtų didesnio poveikio. „2017 m. Lietuva iš Baltarusijos importavo prekių už 650 mln. EUR ir tai sudarė 2,3 proc. viso Lietuvos importo. Dalies krovinių nukreipimas turėtų šiek tiek neigiamos įtakos valstybės pajamoms iš muitų, tačiau nieko drastiško neįvyktų“, - teigė ekonomistas.

Dar mažiau dėmesio į Baltarusijos prezidento kalbas siūlė kreipti Vežėjų asociacijos „Linava“ generalinis sekretorius Mečislavas Atroškevičius. Jo teigimu, verslas, nepaisant to, kokia būtų šalis - demokratinė ar autoritarinė, visada žiūri kur geriau. „Krovinių pervežimui daugiausia įtakos turi ne gretimos šalies prezidento pareiškimai, o mūsų kelių infrastruktūra. Reikia gerinti Lietuvos kaip tranzitinės šalies įvaizdį, nes būtent tai daro didžiausią įtaką vežėjų pasirinkimui, - pastebėjo M.Atroškevičius - A.Lukašenka mėgsta būti dėmesio centre, tačiau jo pasisakymai, ypač kai tai susiję su kitomis šalimis, dažniausia būna deklaratyvūs.“ Kalbėdamas apie galimybę krovinių srautus perimti latviams, generalinis sekretorius pastarųjų galimybes vertino atsargiai. „Gali būti, kad latviai, reaguodami į A.Lukašenkos pareiškimus, pasistengs baltarusiams pasiūlyti mažesnes kainas ar geresnes sąlygas. Visgi reikėtų įvertinti tai, kad yra tam tikra krovinių pervežimo specifika, kurios kaimyninė šalis pasiūlyti negali. Kiekvienas rimtas verslininkas žiūri, kur pigiau, patogiau ir greičiau. Kol Lietuvos vežėjai šiuos reikalavimus atitinka, politiniai žaidimai didelės įtakos krovinių srautams neturėtų daryti, - situaciją analizavo pašnekovas. - Taip pat abejotina, ar Baltarusija turi svertų realiai ką nors pakeisti. Šiandien, kai visas pasaulis yra viena didelė rinka, ji, o ne atskiri politikai, diktuoja sąlygas ir nustato taisykles. Daugiausia žalos Lietuvos krovinių pervežimo segmentui gali padaryti ne vieši politikų pareiškimai, o eilės pasienyje,“ - reziumavo generalinis sekretorius.

Pasirinkimo nėra


Panašią nuomonę išsakė ir politologas Vytis Jurkonis, kurio teigimu, Lietuvai įvairaus pobūdžio grasinimai iš Rytų nėra jokia naujiena. „Kita Rytų kaimynė Rusija ne tik grasino, bet ne kartą ėmėsi įvairaus pobūdžio sankcijų“, - prisiminė politologas. - „Baltarusijos vadovybė ne kartą „mušė būgnus“ apie tai, kad neva nukreips savo produkcijos srautus per kitus Baltijos jūros uostus - Rusijoje ar Latvijoje. Bet visa tai irgi turėtų savo kaštus. Ne paslaptis, jog Baltarusijai ekonomiškai pats geriausias variantas yra Klaipėda. Maža to, ši sistema, kiek teko bendrauti su užsakovais, su tiekėjais, yra gerai atidirbta ir veikia kaip laikrodis. To ypač pasigendama dirbant su kai kuriais partneriais iš Rusijos. Galų gale ir pati Astravo atominės elektrinės istorija rodo, kad taip garsiai deklaruota neva energetinė nepriklausomybė nėra niekas kita, kaip dar vienas Kremliaus įtakos svertas Baltarusijoje. O erdvės manevravimui oficialiajam Minskui lieka vis mažiau.“

V.Jurkonio teigimu, Lietuva taip pat kryptingai laikydamasi savo deklaruotos energetinės nepriklausomybės krypties, šiuo atveju, neturi kito pasirinkimo.

„Astravo elektrinė yra „Rosatomo“ projektas ir tiesioginė grėsmė energetiniam saugumui. Iššūkis nelikti vienai Lietuvai visada buvo ir išliks ateityje (ne tik Rusijos įtakos klausimais), todėl darbas su kitomis ES valstybėmis, kantrus ir ne isteriškas situacijos išdėstymas yra vienas pagrindinių mūsų diplomatų uždavinių“, - tolesnius galimus veiksnius įvardino pašnekovas.

Apibendrinant galima daryti prielaidą, kad santykiams su kaimynine šalimi pablogėjus, lietuviams teks brangiau mokėti už elektros energiją ir, galimai, sumažės kai kurių pervežimų srityje dirbančių įmonių pelnas. Kita vertus, tai bus puiki paskata ieškoti naujų, pigesnių energijos tiekėjų ir naujų rinkų, kas leistų kompensuoti galimus nuostolius. Išeičių, kaip rodo gyvenimas, visada yra, tik ar visada norime jų ieškoti? Juk kartais tiesiog paprasčiau pakelti kainas ir nieko nedaryti...


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (25)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • PRALAIMĖJO: Alytuje vykstančio salės futbolo Čempionų lygos elitinio etapo A grupės turnyro antrojo turo rungtynėse ketvirtadienį Kauno „Vytis“ 1:2 (0:1) pralaimėjo Slovėnijos čempionei „KMN Dobovec“ ekipai ir patyrė antrąją nesėkmę.
  • NELAIMĖ: Ketvirtadienio popietę Elektrėnų kelyje lengvasis automobilis BMW mirtinai traumavo į kelią išėjusį vyrą. Jo asmenybė kol kas nenustatyta.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
darbas spaudoj

Ar savo mieste matėte žmonių, kurie dalyvavo „Raudono baliono“ akcijoje?

balsuoti rezultatai

Kaip vertinate savo finansinę padėtį?

balsuoti rezultatai
reklama
liu desertine 2
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

  +4   +7 C

    0  +4 C

 

   +4  +3 C

  +6   +9 C

   +3  +6 C

 

   +3  +8 C

 3-8 m/s

 1-2 m/s

 

   1-2 m/s

 

USD - 1.1296 PLN - 4.2911
RUB - 76.3414 CHF - 1.1395
GBP - 0.8705 NOK - 9.5990
reklama
Ukis 2018