Įsibėgėjus naujai Seimo narių kadencijai vieni parlamentarai vis dar bando įsibėgėti darbuose, kitus lenktynėse jau sunku pavyti. Žvilgtelėjus į seimūnų aktyvumą pagal pateiktus teisės aktų projektus matyti, jog skaičiai vyrauja nuo 1 pateikto teisės aktų projekto iki 85. Kaip savo energiją aiškina vieni, o savo vangumą - kiti, aiškinamės.
Pirmūnai
Pasirodo, pirmūnai kalbant šia tema yra Vytautas Gapšys ir Remigijus Žemaitaitis. V.Gapšys jau yra pateikęs 85 teisės aktų projektus, iš jų 68 jau priimti. R.Žemaitaitis šiek tiek atsilieka - 39 teisės aktų projektai, iš jų 3 priimti. Ne ką mažiau nuo pastarojo atsilieka Petras Gražulis ir Edvardas Žakaris - jų sąskaitoje po 32 pateiktus teisės aktų projektus.
Vos po 1 pateikę Seimo nariai Naglis Puteikis, Emanuelis Zingeris, Rokas Žilinskas, dar ir susisiekimo ministro pareigas einantis Rimantas Sinkevičius.
Rinkėjai stebi
„Esu teikiantis ir pasirašantis nemažai teisės aktų, manau, tai yra Seimo nario darbas. Tačiau svarbiausia tai, kad tie teisės aktai ateityje būtų priimti ir duotų gerovę. Reikia visada žiūrėti ir į turinį, dėl to esu linkęs vertinti ir turinį“, - kalbėjo V.Gapšys.
Paklaustas, kaip vertina kolegų darbą, kurie turi vos po 1 pasiūlytą tiesės aktų projektą, parlamentaras teigė, jog kai kuriuos teisės aktus galima rengti ir keliems Seimo nariams - tai juo labiau turėtų motyvuoti veikti aktyviau.
„Tikiuosi, kad Seimo narių aktyvumą įvertins rinkėjai, o ne kiti, - sakė V.Gapšys. - Jeigu per pusę metų pateiki tik 1 teisės akto projektą, tai kyla klausimų, ar tu tikrai visiškai atlieki savo pareigas? Manau, kad teisės aktų galima pateikti ir daugiau, bet, aišku, jokiais būdais neskatinu teikti bet kokius - geriau yra mažiau, bet kokybiškai.“
Daug misijų
Seimo narys Arūnas Dudėnas, paklaustas, dėl kokių priežasčių pateikęs tik 1 teisės aktų projektą, tikino, kad jis - dar naujas Seimo narys.
„Norisi daugiau susipažinti su visa sistema, nesinori teikti „belenkokius“ teisės aktus ir panašiai. Dabar kelis dar ruošiame, nėra tokios didelės skubos“, - teigė parlamentaras.
2 teisės aktų projektus pateikęs Egidijus Vareikis sakė, jog šie skaičiai neatspindi jo tikrojo aktyvumo.
„Prisiminkite, kiek aš pateikiau projektų ir kiek kartų šnekėjau Strasbūre, ir pamatysite, kad esu aktyviausias iš Lietuvos, - skėlė Seimo narys. - Mano pagrindinė misija yra Strasbūre. Seimas atlieka 20 misijų, o įstatymų projektų pateikimas yra viena misija iš 20-ies.“
Šiuo Seimu pasitikima
Seimo pirmininkas Vydas Gedvilas teigė, jog pasitempti visuomet ir visiems yra kur.
„Kaip sakė prezidentė savo metiniame pranešime - reikia dirbti greičiau ir daugiau. Išties, kartais nemažai laiko sugaištama ne itin vaisingoms diskusijoms, pasiūlymams, politinėms intrigoms“, - teigė V.Gedvilas.
Vis dėlto pridūrė, kad visuomenės apklausos rodo, jog Seimo reitingai yra pakilę. Šio Seimo darbas, bent kol kas, visuomenės yra vertinamas geriau, nei praėjusios kadencijos. Tai signalas ir visiems Seimo nariams, kad žmonės mums suteikė pasitikėjimą - ir greičiausiai avansu. Todėl reikia daryti viską, kad tas pasitikėjimas nebūtų sužlugdytas“, - tikino Seimo pirmininkas.
Prabilęs apie blogybes Seimo pirmininkas paminėjo mėginimą įteisinti tvarką, pagal kurią posėdžių nelankantys parlamentarai netektų dalies atlyginimo.
„Tikrai buvau nustebintas balsavimo rezultatų ir fakto, kad pritrūko balsų tvarkai patvirtinti. Asmeniškai tai vertinu neigiamai ir esu tikras, kad prie šio klausimo vienokia ar kitokia forma reikės grįžti“, - atkreipė dėmesį V.Gedvilas.
Kultūrą įvertins žmonės
V.Gedvilas tikino, jog niekada nėra linkęs vertinti Seimo nario darbo pagal jo pateiktų teisės aktų projektų skaičių.
„Jei Seimo narys tepasiūlo vieną ar kelis projektus - sakykime, tiek mažoka. Visgi nebūtinai tie, kurie jų pateikė daugiausia, turėtų būti apibūdinami kaip geriausiai dirbantys“, - sakė jis.
Paprašytas įvertinti Seimo narių kultūros lygį, Seimo pirmininkas atsakė, jog kritika yra gerai ir bent jau jis pats kritikos nebijo.
„Visgi pasitaiko atvejų, kai ribos peržengiamos. Tuomet jau tegul tokį politiką „teisia“ visuomenė, rinkėjai. Prieš juos politikas turi jausti didžiausią atsakomybę. Atėjus kitiems rinkimams matysime: toleruoja jie atitinkamus Seimo nario teiginius, elgesį - ar politikas visgi viršijo ribas ir žmonės tai įvertino nepalankiai“, - pridūrė Seimo pirmininkas.
Krescencijus STOŠKUS, Filosofas:
- Kaip vertinate Seimo narių aktyvumą dėl pateikiamų teisės aktų projektų?
- Juk nėra įpareigojimo, kiek jie turėtų parengti, viskas priklauso nuo jų sąžinės. Kiti ateina tik „prasimaitint“. Dabar jau net sakinių parašyti nebemokama, norint parengti projektą reikia išmanyti tam tikras juridines taisykles. Žinoma, Seimo nariai turi talkininkų, kurie jiems galėtų suvirškinti informaciją. Tikriausiai neturima idėjų. Reikia „sergančių“ žmonių, kurie atėję į Seimą galvotų apie valstybės rūpesčius, likimą. Drįstu pasakyti, kad į Seimą patenka žmonių, kurie yra visai pašaliniai.
- Tačiau valdžią išsirenkame mes patys.
- Man nepavyksta išrinkti tų, kuriuos aš siūlau, matyt, reikėtų kaltinti pačią sistemą, jeigu ji neatsinaujina. Ne kartą buvo kalbėta apie 5 vietų įrašymą, kodėl 5 galima reitinguoti partijai? Kodėl turi būti griežtai sąrašinė tvarka? Galėtų žmonės kelt daugiau individualiai. Nėra geras procesas, kad partijų prisikūrę apie 40, nors ne visos eina į rinkimus. Tai, kad nėra pusiausvyros tarp partijų kūrimo ir žmogaus galimybės rinktis, yra įstatymų priėmimo tvarkos klausimas. Reikia balanso, tačiau tuo kažkodėl nelabai rūpinamasi. Ateitų nauji judėjimai, kurie padėtų atšviežinti esamą politiką, juk žmonės yra riboti, o ribotumas dažnai papildomas nuodėmingumu. Juk kai kurie seimūnai jau 20 metų sėdi tuose pačiuose posteliuose. Ir jie ima manyti, kad jie yra išskirtiniai.
- Kaip jūs apskritai vertinate dabartinio Seimo darbą?
- Dar kol kas pradžia, tačiau pragiedrėjimų aš daug nematau. Lyderiai iš esmės likę tie patys, linksniuojami tie patys žmonės. Aš gal jau kai kam ir įkyrėjau sakydamas, kad jeigu viduje partijos nėra demokratijos, tai jos išorėje niekaip nepadarysi. Ją gali tik imituoti.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“