Lietuva gali padėti sušvelninti įtemptus Rusijos ir Europos Sąjungos santykius, mano Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Kita vertus, jei Rusija nori geresnių santykių su Lietuva, tam Lietuva pasirengusi, tačiau tik išlaikant abipusę pagarbą, pabrėžia Lietuvos vadovė.
Tokią poziciją D. Grybauskaitė išsakė interviu Danijos dienraščiui "Politiken", kuris ketvirtadienį skelbiamas oficialioje Prezidentės interneto svetainėje.
"Taip, jei ES nori turėti geresnius santykius su Rusija, - sako D. Grybauskaitė, atsakydama į klausimą, ar Lietuva gali padėti sušvelninti įtemptus Rusijos ir ES santykius ir pripažindama, kad ES yra pernelyg užsiėmusi savo pačios problemomis.
"ES suinteresuotumas priklauso nuo situacijos ES viduje, tačiau mūsų ekonomika labiau priklauso nuo kaimyninių šalių. Jei Rusija nori geresnių santykių su mumis, mes tam pasirengę, tačiau tik išlaikant abipusę pagarbą", - teigė Lietuvos vadovė.
Santykius su Rusijos Prezidentu Vladimiru Putinu Prezidentė pavadino neintensyviais: "Susitikau ir kalbėjau su juo vieną kartą penkiolika minučių - 2007 metais Helsinkyje. Tai, kad jis mums kelia vien tik reikalavimus, nieko gero ateičiai nežada", - kalbėjo šalies vadovė interviu danų dienraščiui.
Klausiama, kada išsilaisvins iš Rusijos energetinės hegemonijos, Prezidentė prognozavo, jog tai nutiks po kelerių metų.
"Turime ištverti dabartinę situaciją maždaug dvejus metus", - sakė D. Grybauskaitė. Prezidentės manymu, yra pagrindo optimizmui, nes Rusija nebegali nuteikinėti vienos ES valstybės narės prieš kitą.
"Pagaliau žengtas žingsnis kuriant bendrą energetinę politiką", - atkreipė dėmesį Lietuvos vadovė.
Dienraštis nurodo, kad Rusija apskundė Lietuvą arbitražui, nes Lietuva laikėsi ES nuostatų, reikalaujančių atskirti energijos gamybą nuo paskirstymo tinklų. Tai supykdė Rusiją. Lietuva savo ruožtu apskundė Rusijos bendrovę "Gazprom" dėl Lietuvai taikomos pernelyg didelės gamtinių dujų kainos.
"Mes mokame 30 proc. didesnę kainą už rusiškas dujas nei, pavyzdžiui, Vokietija", - sakė D. Grybauskaitė.
Klausiama, ar naujoji Lietuvos centro-kairiųjų vyriausybė ketina ieškoti pagalbos Rytuose, Prezidentė pareiškė esanti įsitikinusi, jog jokia užsienio politika negali ignoruoti šalies interesų.
"Mes turime atnaujinti santykius (su Rusija), tačiau tai galime padaryti tik abipusės pagarbos pagrindu. Pagarbaus požiūrio iš Rusijos pusės trūksta. Tai tarsi atotrūkis tarp vakarietiško ir rytietiško mąstymo", - apibendrino D. Grybauskaitė.
Lietuva gali padėti sušvelninti įtemptus Rusijos ir Europos Sąjungos santykius, mano Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Kita vertus, jei Rusija nori geresnių santykių su Lietuva, tam Lietuva pasirengusi, tačiau tik išlaikant abipusę pagarbą, pabrėžia Lietuvos vadovė.
Tokią poziciją D. Grybauskaitė išsakė interviu Danijos dienraščiui "Politiken", kuris ketvirtadienį skelbiamas oficialioje Prezidentės interneto svetainėje.
"Taip, jei ES nori turėti geresnius santykius su Rusija, - sako D. Grybauskaitė, atsakydama į klausimą, ar Lietuva gali padėti sušvelninti įtemptus Rusijos ir ES santykius ir pripažindama, kad ES yra pernelyg užsiėmusi savo pačios problemomis.
"ES suinteresuotumas priklauso nuo situacijos ES viduje, tačiau mūsų ekonomika labiau priklauso nuo kaimyninių šalių. Jei Rusija nori geresnių santykių su mumis, mes tam pasirengę, tačiau tik išlaikant abipusę pagarbą", - teigė Lietuvos vadovė.
Santykius su Rusijos Prezidentu Vladimiru Putinu Prezidentė pavadino neintensyviais: "Susitikau ir kalbėjau su juo vieną kartą penkiolika minučių - 2007 metais Helsinkyje. Tai, kad jis mums kelia vien tik reikalavimus, nieko gero ateičiai nežada", - kalbėjo šalies vadovė interviu danų dienraščiui.
Klausiama, kada išsilaisvins iš Rusijos energetinės hegemonijos, Prezidentė prognozavo, jog tai nutiks po kelerių metų.
"Turime ištverti dabartinę situaciją maždaug dvejus metus", - sakė D. Grybauskaitė. Prezidentės manymu, yra pagrindo optimizmui, nes Rusija nebegali nuteikinėti vienos ES valstybės narės prieš kitą.
"Pagaliau žengtas žingsnis kuriant bendrą energetinę politiką", - atkreipė dėmesį Lietuvos vadovė.
Dienraštis nurodo, kad Rusija apskundė Lietuvą arbitražui, nes Lietuva laikėsi ES nuostatų, reikalaujančių atskirti energijos gamybą nuo paskirstymo tinklų. Tai supykdė Rusiją. Lietuva savo ruožtu apskundė Rusijos bendrovę "Gazprom" dėl Lietuvai taikomos pernelyg didelės gamtinių dujų kainos.
"Mes mokame 30 proc. didesnę kainą už rusiškas dujas nei, pavyzdžiui, Vokietija", - sakė D. Grybauskaitė.
Klausiama, ar naujoji Lietuvos centro-kairiųjų vyriausybė ketina ieškoti pagalbos Rytuose, Prezidentė pareiškė esanti įsitikinusi, jog jokia užsienio politika negali ignoruoti šalies interesų.
"Mes turime atnaujinti santykius (su Rusija), tačiau tai galime padaryti tik abipusės pagarbos pagrindu. Pagarbaus požiūrio iš Rusijos pusės trūksta. Tai tarsi atotrūkis tarp vakarietiško ir rytietiško mąstymo", - apibendrino D. Grybauskaitė.
Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
