Vis daugiau Lietuvos gyventojų apie pensiją susimąsto tik tada, kai ji jau ant nosies. Statistika rodo, kad kas ketvirtas naujas senatvės pensijos gavėjas nebūna įgijęs būtinojo stažo. „Vakaro žinios“ domėjosi, kas gyventojus priverčia pamiršti stažo kaupimą ir kokių tendencijų reikėtų laukti ateityje.
- 2018 m. beveik 60 tūkst. gyventojų arba 10,1 proc. visų į pensiją išėjusių gyventojų nebuvo sukaupę būtinojo stažo. Kokios to priežastys? - „Vakaro žinios“ paklausė Vilniaus universiteto profesoriaus, ekonomisto Romo LAZUTKOS.
- Tai buvo iš anksto žinoma tendencija. Tai statistika apie žmones, kurie buvo maždaug 30-35 m., Lietuvai atgavus Nepriklausomybę. Tuomet masiškai užsidarinėjo įmonės, žlugo kolūkiai, žmonės neteko darbų. Dalis surado legalius darbus ir mokėjo socialinio sveikatos draudimo įmokas, kita dalis ėmėsi nelegalaus darbo, dar kiti važinėjo į užsienį prekių ir stojo prekiauti turguje. Karta, kuri į pensiją išėjo prieš 10 ar 15 metų, didelę pensijos stažo dalį buvo sukaupę sovietmečiu. O kartai, apie kurią dabar kalbame, kilo iššūkiai Nepriklausomybės atgavimo laikotarpiu.
Žinoma, ilgainiui ėmė plėstis paslaugų sfera ir tie žmonės vėl grįžo į darbo rinką, išėjo iš šešėlio. Tačiau daugelis jų prarado dalį savo pensinio stažo. Tai gali būti ir 10 metų ar net 15 metų, todėl jiems buvo sudėtinga pasiekti būtinąjį 30 metų stažą. Tokia tendencija buvo prognozuojama, ir žmonės buvo raginami dirbti legaliai. Deja, tai ne visuomet priklauso nuo paties žmogaus. Jeigu jam siūlomas nelegalus darbas sudėtingoje situacijoje, jis griebiasi jo, džiaugdamasis, kad gali išgyventi. Dabar juos kaltinti kažkuo neapsiverčia liežuvis.
Stažą sudėtinga sukaupti buvo ir tiems, kurie ilgai dirbo pagal autorines sutartis ar su verslo liudijimais. Tuomet jie būdavo draudžiami tik bazinei pensijai arba nebuvo draudžiami visai. Tuomet buvo manoma, kad dažnai tai yra nereguliarios pajamos, nuo kurių mokėti mokesčius sudėtinga.
- Iki šiol atsiranda žmonių, kurie tik išėję į pensiją sužino, kad ilgametė veikla pagal verslo liudijimą apdraudė juos bazinei pensijai, kuri šiuo metu Lietuvoje siekia 165 eurus. Kas kaltas dėl to: žmogus, nesupratęs, už ką moka mokesčius, ar valstybė, netinkamai informavusi visuomenę?
- Už sąvokos „valstybė“ taip pat yra konkretūs žmonės. Prisimenu, kai dar man būnant socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio patarėju, buvo priimtas įstatymas dėl kūrėjų, dirbančių ne pagal darbo sutartį. Greitai jie visi subėgo pas valdančiosios partijos vadovą spausti, kad skriaudžiame kultūros žmones: rašytojus, skulptorius, dailininkus ir kt. Ir jiems vėl sumažino įmokas. Aš dalyvavau tame posėdyje ir sakiau, kad ši lengvata daroma jų ateities sąskaita. Kai jie sulauks senatvės, kas bus kaltas?
Visos tokios lengvatos yra nesąžiningos. Tiesa, aš atsimenu, yra buvę „Sodros“ vadų ir net socialinės apsaugos ir darbo ministrų, kurie garsiai sakydavo, kad jeigu kokios nors grupės neapmokestiname „Sodros“ įmokomis, kažkas kitas už juos turės sumokėti. Bet jiems greitai buvo paaiškinta, kad į politiką kištis nereikia. Bet tokia yra tiesa - nemokamų pietų nėra, lengvatos sudaromos pavagiant iš šių žmonių ateities. Dabar jiems sunku, bet senatvėje jiems bus dar sunkiau. Reikėtų sąžiningai sakyti, kad visi kiti piliečiai sumokėsime už šiuos žmones. Bet to pasakyti politikai nenori.
Šios politikos pasekmės - nuo šių metų jau mokamas priedas prie pensijos tiems, kurių pensijos yra labai mažos. Dažnai jos mažos būtent todėl, kad nėra būtinojo stažo arba žmogus dirbo tik už minimalų atlyginimą. Ateityje visa visuomenė turės finansuoti šiuos priedus ir tai bus nesąžininga tų žmonių atžvilgiu, kurie visą gyvenimą dirbo legaliai, mokėjo mokesčius.
Tie, kurie mažiau uždirba, iš „Sodros“ visada gauna daugiau nei sumoka, žinoma, daugiau uždirbančiųjų sąskaita. Todėl daugiau uždirbantys pagrįstai nepatenkinti.
Apie tokius rodiklius ministerija ir „Sodra“ turėtų trimituoti garsiai, neslėpdami, kas prognozuojama ateityje. Pavyzdžiui, parduotuvėje Kroatijoje prie kasos esu matęs užrašą, kuris sako, kad jei nepaimi kasos čekio, sudarai sąlygas vogti. Tiesiai šviesiai parašyta „vogti“. Lietuvoje apie tai kalbėti tiesiai vis dar bijoma. Nes kai darbininkai sovietmečiu vogdavo iš gamyklų, kuriose dirbo, atrodė, kad tai nieko blogo, nes prisidedama prie Sovietų imperijos griovimo. Tačiau dabar gyvename savoje valstybėje, kurioje nesumokėti mokesčiai yra vagystė iš kitų piliečių: kaimynų ar artimųjų.
- Šiandieninis jaunimas ieško naujų darbo formų, o pasitikėjimas „Sodros“ sistema blėsta. Tai lems, jog nesukaupusiųjų būtinojo stažo pensininkų gali tik daugėti?
- Taip, tai yra pastebimos tendencijos visame pasaulyje. Kyla susirūpinimas dėl gimstančių naujų darbo formų, vadinamų „uberiniu darbu“, kai dirbama ne pagal darbo sutartį, tačiau paslaugų teikimo ir pirkimo forma. Socialinės apsaugos sistemos ir buvo sukurtos tiems, kurie dirba samdomąjį darbą, todėl kitoms darbo formoms jos tiesiog nepritaikytos. Tarp savarankiškai dirbančių žmonių stebima didžiulė diferenciacija pagal pajamas. Neva kodėl reikia apmokestinti Kaziuko mugėje šaukštais prekiaujančią močiutę. Tačiau tokį patį statusą turi ir juridines konsultacijas bei kitas pelningas veiklas vykdantys individualiai dirbantys. Matome net žinomų žmonių pavyzdžius, kai jie, įsteigę įmones, nedirba savo įmonėse samdomo darbo, tačiau teikia paslaugas pagal individualios veiklos pažymą.
***
Kaip įrodyti darbo stažą
Kaip „Vakaro žinias“ informavo „Sodra“, ir anksčiau, ir dabar į stažą įtraukiami karinės tarnybos laikotarpiai (tiek sovietinėje, tiek ir Lietuvos kariuomenėje). Mokymosi aukštosiose mokyklose laikotarpiai į stažą neįtraukiami. „Sodra“ kaupia duomenis apie stažą, įgytą nuo 1994 m., todėl apie šį laikotarpį stažą įrodančių dokumentų pateikti nereikia.
Iki 1993 m. gruodžio 31 d. įgytas stažas apskaičiuojamas gyventojui pateikus dokumentus: darbo knygelę, kolūkiečio darbo knygelę, darbo stažo pažymas, išduotas buvusių darboviečių, karinius liudijimus (bilietus) ir kt. Jei šiuos dokumentus gyventojas prarado, duomenų reikėtų ieškoti pas buvusį darbdavį, o jeigu jis likviduotas, - pas jo funkcijų perėmėją ar archyvuose.
Jei minėti dokumentai neišlikę, stažui nustatyti galima pateikti ir dokumentus apie apskaičiuotą (išmokėtą) darbo užmokestį, taip pat profesinių sąjungų narių bilietus, kuriuose yra žymos apie nario mokesčio sumokėjimą.
Nesukaupusiems būtinojo stažo, nėra numatyta galimybė sumokėti pensijų socialinio draudimo įmokas „Sodrai“ atgaline data. Šiuo metu senatvės socialinio draudimo pensija skiriama sukakus senatvės pensijos amžiui (2019 m. moterų pensinis amžius - 62 m. 8 mėn., vyrų - 63 m.
10 mėn.), turintiems minimalų 15 metų socialinio pensijų draudimo stažą. Senatvės pensijos amžius kasmet didinamas, kol 2026-aisiais pasieks 65 metų ribą (moterims ir vyrams). Būtinasis stažas senatvės pensijai taip pat didinamas kasmet po pusę metų, kol 2027 m. pasieks 35 metus.
Trigrašis:
„Vakaro žinios“ neseniai rašė, kad net ir labai norint, sukaupti būtinąjį stažą pensijai ne visada yra paprasta. Darbo netekusiems žmonėms, kurie yra 45 metų ir vyresni, tai kartais tampa misija neįmanoma, nes darbdaviai nelinkę darbinti tokio amžiaus žmonių. O juk dar būtų galima iki pensijos stažo prisidurti mažiausiai 15 metų.