respublika.lt

Dėl krizės sąžinė visai negraužia (visas tekstas)

(0)
Publikuota: 2018 liepos 05 18:00:40, Danas NAGELĖ
×
nuotr. 7 nuotr.
SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda. Irmanto Sidarevičiaus nuotr.

Seimas aiškinasi, kas kaltas dėl 2009-2010 m. krizės, Lietuvai atnešusios itin skaudžių pasekmių, kurių nemažai jaučiame iki šiol. Šis tas, remiantis Švedijos atsakingų institucijų, atlikusių panašų tyrimą, jau aišku: kalčiausi komerciniai bankai, išpūtę kainų burbulą, ir Lietuvos bankas, kredito įstaigų nekontroliavęs. Todėl „Vakaro žinios“ žmonių, prisidėjusių prie krizės sukėlimo, klausė, ar jų dėl to negraužia sąžinė.

 

- Švedijos centrinis bankas, analizavęs 2009-2010 m. ekonominės krizės Baltijos šalyse priežastis, konstatavo, kad krizę Lietuvoje labiausia nulėmė komercinių bankų neatsakingo skolinimo politika bei Lietuvos banko netaikytos prevencinės priemonės, turėjusios „nugesinti“ nekilnojamojo turto kainų burbulo pūtimą. Kaip pakomentuotumėte tokias išvadas? - „Vakaro žinios“ klausė Gitano NAUSĖDOS, kuris ir tada patarinėjo, ir dabar patarinėja SEB banko vadovui.

- Labai ginčytis dėl to nėra ko, tik tiek, kad ne vieninteliai komerciniai bankai prisidėjo prie krizės. Tačiau ir komerciniai bankai, siekdami maksimalios rinkos dalies, iš tikrųjų didino paskolų apimtis ganėtinai sparčiai. Iš tikrųjų jei Lietuvos bankas būtų įgyvendinęs tokias priemones, kokias įgyvendino jau praėjus tam tikram laikui po globalinės krizės, jei tai būtų daryta 2006-2007 metais, tai tikrai būtų pristabdę skolinimo bumą. Nes be tų priemonių rinkos dalyviai paprasčiausiai stengėsi maksimalizuoti rinkos dalį. Ir elgėsi taip, kaip konkurencinėje aplinkoje elgiasi ir kitų rinkų dalyviai. Siekdami didesnės rinkos, didino paskolų apimtis ir tuo pačiu prisidėjo prie nekilnojamojo turto kainų augimo. Kadangi Lietuvos bankas priemones pritaikė vėliau, veikiausiai į tai ir nori atkreipti dėmesį Seimo Biudžeto ir finansų komitetas, kuris remiasi Švedijos institucijų išvadomis. Kita vertus, tai yra išvada, kuri ir taip įvairaus pobūdžio literatūroje - tiek teorinėje, tiek praktinėje - yra ne kartą aptarta ir jokių naujų atradimų, jokių amerikų vargu ar atrasi.

- Kokias laiku Lietuvos banko nepritaikytas priemones turite mintyje?

- Vienas iš svarbiausių vėliau įvestų saugiklių - skolinantis būtinas 15 proc. nuosavas įnašas. Atsirado ir daugiau saugiklių: ir dėl maksimalios paskolos trukmės, ir dėl to, kad išlaidos palūkanoms bei kredito daliai turėtų neviršyti tam tikros žmogaus pajamų dalies. Aišku, tokie rodikliai buvo ir pačių bankų taikomi, tačiau toli gražu ne visi. Pavyzdžiui, maksimali paskolų trukmė buvo didesnė nei turėtų būti, tačiau tuo metu tokių apribojimų nebuvo. Į tai ir norima atkreipti dėmesį, kad saugiklius reikėjo įvesti anksčiau. Tačiau, kai žmogus pamato, kad batai suplyšę, tik tada ir imasi juos taisyti. Aišku, būtų labai gerai, jei tiems procesams anksčiau būtų užbėgta „už akių“ ir taip apsisaugota.

- Negi komerciniai bankai nenujautė, kad kasa duobę visiems - ne tik paskolų ėmėjams, bet ir valstybei?

- Na, ką reiškia nenujautė? Mes kalbėjomės su kolegomis. Ar ir pats asmeniškai sakiau, kad nekilnojamojo turto kainų augimui ateina galas ir kad burbulas sprogs. Buvo kolegų, kurie žiūrėjo į šitą reikalą kiek kitaip.

- Ginčydavotės SEB banko viduje ar ir su kitų bankų atstovais? Kitaip tariant, ar buvo susitarimai tarp bankų?

- Pakelkite mano viešus pasisakymus 2006-2007 m. Kai kas gal yra suinteresuotas rodyti neva aš pūčiau burbulą, bet taip nebuvo. Ir galėčiau pateikti išklotines, apie ką buvo kalbama, kad būsto kainų kilimas yra neamžinas ir dėl to sulaukiau pagiežingų reakcijų iš tam tikrų nekilnojamojo turto verslo atstovų. Praėjo 10 metų ir kai kas kai ką pamiršo.

- Jūs nesakydavote: pirkite būstą, nes jis brangs?

- Na tai jau taip, kurgi ne. Liaudies mitologija. Gal tokių ir buvo, bet tikrai ne aš.*

- Bankai dėl neatsakingų veiksmų ir patys nudegė.

- Aišku. Pažiūrėkite į 2009-2010 m. nuostolius ir patys pamatysite, kokius nuostolius patyrė ir kaip ilgai bankai žaizdas laižėsi. Aišku, tam tikra prasme, matyt, ir patys kalti, nes nebuvo pakankamai nuspėję galimos krizės, todėl patyrė nuostolių. Bet juk nebemojuosi kastuvais po laiko.

- Žaizdas buvo lengva išsilaižyti dėl atidėjinių - bankai, motyvuodami buvusiais nuostoliais, vėliau net ir itin pelningais metais nemokėjo pelno mokesčio arba mokėjo juokingas sumas...

- Atsiprašau, esu triukšmingoje aplinkoje (pokalbis vyko telefonu, - aut. past.), nelabai galiu šnekėti, bet, tikiuosi, kad padėjau jums.

***

* 2006 m. sausio 26 d. G.Nausėda „Vakaro žinioms“ sakė, kad dabar skolintis yra labai palanku, o ir būstų kainos, lyginant su kainomis užsienio miestuose, esą nėra visiškai beprotiškos, žemės sklypai Kaune, Vilniuje, Klaipėdoje brangs ir ateityje, todėl į juos investuoti geriausias laikas būtent dabar.

2007 m. rugpjūčio 10 d. G.Nausėda „Vakaro žinioms“ pareiškia: „Kol kas vis kyla nekilnojamojo turto kainos. Tokia situacija lemia tai, kad nuoma tampa patrauklesne alternatyva nei paskola būsto pirkimui“, bet pridūrė, kad pats rinktųsi ilgalaikę paskolą ir būsto pirkimą, o ne nuomą, jei jo pajamos būtų vidutinio dydžio.

***

Komentaras

Povilas GYLYS
Ekonomistas


„Lietuvoje veikiantys komerciniai bankai pasidavė euforijai, skolino neatsakingai, net žmonėms, kurie nelabai turi ekonominių galimybių grąžinti, ir taip prisidėjo prie nekilnojamojo turto pūtimo. Vyriausybė (paskutiniame etape prieš krizę dirbo Gedimino Kirkilo Vyriausybė) irgi buvo apimta euforijos: žiūrėkite, kaip ekonomika auga. Nors tuo metu jau buvo matyti ryškūs ekonomikos perkaitimo požymiai. Pamokos, kad gali susiformuoti nekilnojamojo turto kainų burbulas (o burbulai sprogsta) neturėjome, tad visi džiaugėsi: žiūrėkite, kaip mes gerai augame“, - apriminė profesorius.

Pasak jo, per krizę labiausiai nukentėjo ne bankai.

„Labiausiai nukentėjo kreditų ėmėjai, nes ne tik būsto neteko, bet ir liko skolose. Nukentėjo ir Lietuvos valstybė, nes, kai sprogo burbulas, mūsų BVP 2009 m. siekė minus 15 proc. , kai Lenkijoje kritimas buvo labai nežymus. Viena iš priežasčių - neturėjome monetarinių priemonių, o mūsų politikai visiškai neišmano fiskalinės politikos. Nukentėjome visi. Krito BVP, atsirado biudžeto deficitas, todėl teko skolintis. Per krizę skolą padidinome tris kartus. O bankai, prisidengę tuo, kad nukentėjo, išsikovojo teisę mokėti mažesnį pelno mokestį. Šiaip tais laikais pelno mokestis siekė 15 proc., o bankai kelerius metus mokėjo vos 2 proc. Įsivaizduojate? Reikėjo išlaikyti valstybę, tačiau bankai prie to neprisidėjo, nes esą nukentėjo. Ką tai reiškia? Pajamų biudžete trūkumą ir poreikį skolintis. G.Nausėda apie tai tyli, jis niekada tuo klausimu nieko nepasakys“, - įsitikinęs P.Gylys.

Ekonomistas nesistebi, kad vienu iš kandidatų į prezidentus įvardijamas G.Nausėda yra vienas reitingo lentelių lyderių, nes tuo netiki.

„Mano supratimu, jo reitingai nėra realūs, nes kiti, neformalūs, reitingai rodo, kad populiariausias yra ne jis. Tačiau propaganda jį pavertė labai vertingu politiniu (akcentuoju: politiniu) asmeniu. Tai - bankų sistemos, kuri kelerius metus finansavo jo viešųjų ryšių akciją, propaganda. Ką tai rodo? Kad mums ruošiamas nelietuviškas prezidentas. Švedai mums ruošia prezidentą. Ir niekas tame neįžvelgia grėsmės nacionaliniam saugumui. Tik „Respublikos“ leidinių“ grupė ir vienas kitas mažesnis leidinys viešai apie tai gali kalbėti. Visi kiti veikia kaip svetimų interesų propaguotojai. Kaip žmogus G.Nausėda - normalus, bet jis juk nesavarankiškas. Tačiau tai jau visai kita tema. Grįžtant prie krizės ir Švedijos institucijų kaltinimų Lietuvos banko atžvilgiu, tai reikia pasakyti, kad jis priemonių prieš komercinius bankus nelabai ir turėjo. Tačiau svarbiausia, ko nepadarė, - neįspėjo žmonių, kad makroekonominė situacija yra nenormali, pučiamas nekilnojamojo turto kainų burbulas. Ir neįvedė saugiklių, kurie būtų suveikę prieš neatsakingą skolinimą“, - akcentavo P.Gylys.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar A.Anušauskui atsisakius ministro kėdės reikėtų svarstyti L.Kasčiūno kandidatūrą?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar galvojate emigruoti iš Lietuvos?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

-2 +2 C

-1 +4 C

-2 +4 C

+3 +8 C

+5 +10 C

+5 +9 C

0-3 m/s

0-3 m/s

0-5 m/s