respublika.lt

Darbo revoliucija: ką turi žinoti kiekvienas dirbantysis

(0)
Publikuota: 2015 birželio 10 08:00:06, Alia ZINKUVIENĖ, zinios@vakarozinios.lt
×
nuotr. 2 nuotr.
Darbo revoliucija: ką turi žinoti kiekvienas dirbantysis. Stasio Žumbio nuotr.

Vyriausybė vakar palaimino naująjį socialinį modelį, apimantį apie 40 teisės aktų pakeitimus, ir siunčia jį svarstyti Seimui. Darbdaviai ir investuotojai ploja katučių išsvajotam darbo santykių liberalizavimui. Tuo tarpu profesinės sąjungos dar neregėtu greičiu valdžios stumiamą projektą vadina žmonių skurdinimo modeliu.

 

Pateikiame svarbiausias socialinio modelio autorių siūlomas naujoves. Jeigu Seimas joms pritars, galbūt jau nuo ateinančių 2016 metų pradžios visi samdomi darbuotojai savo kailiu pajus, ką reiškia nacionaliniai darbo santykių liberalizavimo ypatumai.

Lojalumas savai įmonei ar įstaigai nebetenka prasmės - išdirbęs vienoje darbovietėje vienus metus arba net ir 20 metų, darbuotojas atleidimo atveju galės tikėtis tik iki 2 mėn. darbo užmokesčio dydžio išeitinės kompensacijos (šiuo metu priklausomai nuo stažo turėjo teisę gauti 1-6 mėnesinius atlyginimus). Dirbusiems trumpiau nei vienus metus priklausytų vos dviejų savaičių algos dydžio išmoka. Tik tuomet, jei darbdavys atleis darbuotoją savo valia be svarbios priežasties, įspėjęs prieš 3 dienas, privalės, kaip ir šiuo metu, išmokėti jam 6 mėn. algų dydžio kompensaciją.

Trumpinamas įspėjimo apie numatomą atleidimą iš darbo terminas. Įspėti visus darbuotojus darbdavys privalėtų prieš 1 mėn. (šiuo metu - prieš 2 mėn.), o piešpensinio amžiaus darbuotojus, neįgaliuosius ir turinčius vaikų iki 14 metų - prieš 3 mėn. (dabar - prieš 4 mėn.).

Siūlomas „lankstesnis“ darbo grafikas. Nors paliekamas darbo laiko normatyvas 40 valandų per savaitę, darbdavys galės netikėtai pasiūlyti padirbėti dar kelias valandas, ir tai nebus laikoma viršvalandžiais, jeigu darbo laikas pailgės iki 48 valandų per savaitę. Mat viršvalandžiai bus skaičiuojami už 3 mėnesius, o per tokį laikotarpį gali būti ir trumpesnių nei 8 val. darbo dienų, tuomet viršvalandžiai paprasčiausiai išsilygins.

Atostogos visiems darbuotojams būtų skaičiuojamos ne kalendorinėmis, o darbo dienomis - 20 darbo dienų. Išdirbusiems vienoje darbovietėje 10 metų, papildomos 3 dienos atostogų jau nebepriklausytų. Medicinos darbuotojams ir pedagogams paliekamos galioti šiuo metu Darbo kodekse įtvirtintos ilgesnės atostogos.

Vyriausybė nusileido, kad darbuotojų atostoginiai ir toliau būtų skaičiuojami nuo vidutinio darbo užmokesčio, o ne nuo bazinio atlyginimo. Tiesa, atostogų išmokas siūloma skaičiuoti ne pagal 3 mėn. vidurkį, o pagal 1 mėn. atlyginimą, tad kalėdinės premijos padidinti atostogų išmokos jau negalės.

Išmokas bedarbiams siūloma mokėti ne 6, o 9 mėnesius, iš pradžių jos siektų iki 75 proc. gauto darbo užmokesčio, vėliau mažėtų.

Siūloma keisti pensijų apskaičiavimo ir mokėjimo tvarką - bus įvesta tam tikra apskaitos vienetų sistema ir didesnės „Sodros“ įmokos turės garantuoti didesnę pensiją. Be to, pensijos būtų kasmet indeksuojamos, taikant tam tikrą koeficientą, kurio dydis priklausytų nuo darbo užmokesčio fondo augimo per kelerius metus (bet ne nuo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio, kaip siūlyta anksčiau).

Planuojama įvesti „Sodros“ įmokų ribas. Pirmaisiais metais jos būtų dešimties vidutinių mėnesinių atlyginimų dydžio, bet kasmet ateinančius penkerius metus būtų mažinamos vienu vidutiniu atlyginimu iki penkių tokių algų.


Rasa ŽEMAITĖ, Nacionalinio aktyvių mamų sambūrio atstovė:

Mano galva, šis socialinis modelis labiau vertintinas kaip mokslininkų kūrybos vaisius, skirtas perspektyvoje suderinti darbdavio ir darbuotojo poreikius taip, kad abi pusės būtų viena kitai įsipareigojusios, bet ir labiau patenkintos.

Nuolat kartojama, kad reglamentavimas keičiamas darbuotojų naudai, bet tai remiančių argumentų neįvardijama. Bėda ta, kad Lietuvoje ilgametė patirtis patvirtina, jog darbdaviai nėra linkę nei dalytis savo pelnu, nei vertinti darbuotojų pastangų. Šiuo modeliu darbdavys, tarkime, stambaus prekybos tinklo atstovas ir šio tinklo kasininkė tarsi pastatomi į vieną lygmenį, neva jie gali lygiavertiškai derėtis. Sudaroma iliuzija, kuri net logiškai nesuvokiama, nes ir esant dabartiniam gana griežtam reguliavimui akivaizdžiai matome, kad darbdaviai linkę kaip įmanoma išsisukinėti, kaip nepatenkinti tų reikalavimų, kurie darbuotojui priklauso pagal įstatymą.

Dabar jie sako, kad pristeigs naujų darbo vietų dėl to, kad galės lengviau priimti žmogų į darbą, nes bus lengviau jį atleisti, kai jo paslaugų nebereikės. Tai tėra vidinės migracijos skatinimas. Pirmas žingsnis buvo, kai valdžia nesiėmė jokių priemonių apginti šalį nuo išprovokuotos emigracijos ir išstūmė į užsienį labai didelį darbingų žmonių skaičių. O dabar prasidės naujų darbo vietų kūrimo imitacijos: darbuotojai bus tiesiog mėtomi iš vienos darbo vietos į kitą. O išsunkęs darbuotoją iki tam tikros savo pelno ribos verslas tiesiog numes jį valstybei ant sprando: tapęs bedarbiu, jis gaus nedarbo išmoką, socialines pašalpas ir iš principo gyvens mokesčių mokėtojų sąskaita. Darbdaviui nebelieka jokios atsakomybės.

Kol nepasikeitė vertybinės nuostatos, nesusiformavo santykiai tarp darbuotojų ir darbdavių, o valstybė neįgijo savo stiprios pozicijos atstovauti tiek vienų, tiek kitų interesams, manau, negalime net kalbėti apie primestą, „popierinį“ tų santykių pakeitimą.


Artūras ČERNIAUSKAS, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos vadovas:
   
Labiausiai stebina, kad Vyriausybė taip greitai nusipurtė tą socialinį modelį ir permetė jį Seimui. Trišalėje taryboje spėjome apsvarstyti tik apie 120 keičiamo Darbo kodekso straipsnių, „Sodros“ taryba irgi tik dalį projektų apsvarstė, o kita dalis iš apie 40 keičiamų teisės aktų tyliai pralenda nė neatversti...

Bet prisiminkime - būdama Seimo pirmininke, Irena Degutienė pareiškė, kad Seimas svarstys tik tai, kas sutarta Trišalėje taryboje, o kitų pasiūlymų nesiims. Jei ir dabartinė valdančioji dauguma paseks šiuo pavyzdžiu, mes dar turėsime gražaus laiko pasiderėti iki rudens. Nesakau, kad dėl visko pavyks susitarti, kažką paliksime ir politikams spręsti. Žiūrėsime, į kieno pusę jie stos - rėmėjų ar rinkėjų.

Kol kas projektai muša „į vienus vartus“, nes beveik visi planuojami pakeitimai naudingi tik darbdaviams. O kaip gudriai užsuktos pensininkų priešrinkiminės vilionės su žadamu pensijų indeksavimu! Dėl indeksavimo pensijos tarsi turėtų didėti, jeigu didėja dirbančiųjų pajamos. Bet indeksavimo koeficientas siejamas ne su vidutinio darbo užmokesčio dydžiu, o su darbo užmokesčio fondo didėjimu. Vertinant tendenciją, kad Lietuvoje daugės pensinio amžiaus žmonių, o mažės dirbančiųjų, tai tas darbo užmokesčio fondas gali net sumažėti, ir pensijų indeksavimą matysime kaip savo ausis.

Kitas dalykas, kuris stabdo darbo užmokesčio fondo augimą - atsiskaitymas per dividendus, nes jie mažiau apmokestinami nei darbo jėga. Pavyzdžiui, aš gaunu dividendus ir Žolinės, Velykų ar Kalėdų proga dovanoju savo darbuotojams po 1000 eurų. Viską deklaruoju Mokesčių inspekcijai, darbuotojai irgi deklaruoja dovaną, kuri nelaikoma darbo užmokesčiu. Viskas teisėta, ir nereikia rizikuoti su vokeliais. Todėl mes sveikiname suplanuotą „Sodros“ įmokų mažinimą - ne per darbą, o per kapitalą valstybė turėtų susirinkti mokesčius, kad gerėtų socialinė aplinka.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“


Prezidentė: Vyriausybė, rengdama socialinį modelį, neatliko visų savo namų darbų

Prezidentė Dalia Grybauskaitė, vertindama antradienį Vyriausybės "palaimintą" Socialinį modelį, pažymėjo, kad Vyriausybė neatliko visų savo namų darbų, finansiškai nepagrindė pasiūlymų, o verslui žada dovanoti šimtus milijonų.

"Iš tiesų paketas kiek apmažėjo, iš 40 įstatymų liko 25. Po tam tikrų signalų Vyriausybė kai kur atsitraukė, bet iki galo namų darbai nebuvo atlikti, būtent todėl, kad, ypač Darbo kodekso srityje, derybų procesas su socialiniais partneriais buvo sustabdytas, jis nebuvo užbaigtas. Tai vertinu blogai. Tarptautinė praktika, europinė praktika sako, kad tokio susitarimo reikia. Tai turi pagarba tiek verslui, tiek darbuotojams", - sakė šalies vadovė.

Prezidentė mano, kad vasarą ir rudenį šis procesas turės būti atnaujintas ir tęsiamas.

"Jei ne Vyriausybės, deja, iniciatyva, tai Seimo, matyt, iniciatyva", - sakė Prezidentė.

Šalies vadovė priminė, kad dėl socialinio draudimo sistemos jos pagrindinis reikalavimas Vyriausybei buvo, kad šie pasiūlymai turėtų finansinį pagrindimą, deja, to Prezidentė pasigedo.

"Mano žiniomis, finansinio pagrindimo ten nėra. Tai yra labai brangūs pasiūlymai. Praktiškai po 110 milijonų kasmet dovanoti verslui, tiktai verslui. Nežinau, iš kokių šaltinių Vyriausybė tai galėtų padengti", - sakė D.Grybauskaitė.

Prezidentė yra įsitikinusi, kad diskusijos, tęsis karštos, ir paketas iki jos ateis jau visai kitoks nei išėjo iš Vyriausybės.

Eltos inf.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar paspirtukininkams šalmai turėtų būti privalomi?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokia kalba bendraujančių žmonių padaugėjo jūsų gyvenamojoje aplinkoje?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+5 +11 C

+6 +11 C

+7 +12 C

+9 +13 C

+12 +19 C

+18 +20 C

0-7 m/s

0-6 m/s

0-5 m/s