respublika.lt

Dar vienos amžiaus statybos

(0)
Publikuota: 2018 gruodžio 12 12:15:11, Vidmantas MISEVIČIUS
×
nuotr. 8 nuotr.
Vilniaus koncertų ir sporto rūmai. Irmanto Sidarevičiaus nuotr.

Dabartinė Lietuvos valdžia, panašu, išsprendė visas šalies ūkines ir finansines problemas. Būtent todėl gan netikėtai buvo prisiminti Vilniuje, dešiniajame Neries krante, kur šiuo metu vyksta intensyvios statybos, stūksantys Koncertų ir sporto rūmai. Apleistą ir ilgą laiką nenaudotą pastatą planuojama rekonstruoti, paverčiant jį dar vienais Kongresų rūmais. Beveik už 30 mln. eurų.

 

Pastatą būtina išsaugoti

Virgilijaus Kačinsko, Kultūros paveldo centro direktoriaus, teigimu, pastatą yra būtina išsaugoti. „1965 pradėti ir 1971 metais baigti statyti Vilniaus kultūros ir sporto rūmai turi nemažą vertę. Tai - puikus brutaliosios architektūros pavyzdys. Be to, neįprasta bangą ar laivą primenančio stogo konstrukcija yra vantinė, kas taip pat yra reta. Reikėtų nepamiršti ir to, kad būtent šiame pastate vyko pirmieji Sąjūdžio mitingai, būtent čia buvo pašarvotos 1991-ųjų sausio 13-osios aukos“, - pastato akcentus vardino pašnekovas. „Būtent todėl rūmai, įvertinus jų architektūrinį bei inžinerinį išskirtinumą ir istorinę svarbą, 2006 m. liepos mėn. 4 d. buvo įtraukti į Lietuvos kultūros vertybių registrą kaip regioninės reikšmės objektas. Aplinkiniai pastatai - buvęs uždaras plaukimo baseinas, atviras baseinas ar „Žalgirio“ stadionas į vertybių registrą įtraukti nebuvo, todėl jų vietoje dygsta kitokios paskirties statiniai. Panašios statybos, atlikus archeologinius tyrimus, gali būti vykdomos ir greta esančiose teritorijose. Perstatant ar rekonstruojant kultūros registre esantį statinį būtina ne tik jį sutvarkyti, bet ir išsaugoti unikalias savybes, tad rekonstruojant Sporto rūmus, šių reikalavimų turėtų būti laikomasi“, - „Vakaro žinioms“ sakė V.Kačinskas.

Nesėkmingų investicijų istorija

Priminsime, kad planų rekonstruoti pastatą buvo ir anksčiau. 2004 m. rūmus ir aplinkinę teritoriją buvo įsigijusi Ūkio banko investicinė grupė (ŪBIG). Jau tada pastatą norėta nugriauti ir statyti gyvenamuosius namus. Šiam planui nepavykus, ŪBIG pabandė rūmų rekonstrukcijai gauti Europos paramą. Nepasisekus ir šiai idėjai, pastatas buvo paliktas likimo valiai. Teigiama, kad 2008 m. apleisto pastato rekonstrukcijai jau būtų reikėję apie 100 mln. litų. Ūkio bankui bankrutavus, pastatą tikėtasi parduoti iš varžytinių, tačiau ir tai nepavyko. Galiausiai 2015 m. pastatą už 5,6 mln. eurų išpirko pati valstybė. Pagal dar 2014 m. patvirtintus planus, Sporto rūmai turėjo tapti Kongresų rūmais - įrengti naują kongresų, konferencijų ir kultūrinių renginių centrą, skatinti ir plėtoti dalykinį (konferencinį) turizmą, siekiant padidinti Lietuvos konkurencingumą ir žinomumą bei sudarant sąlygas pritraukti investicijoms. Skaičiuota, kad tuomet pastato rekonstrukcija būtų kainavusi apie 20 mln. eurų. Buvo pradėti rengti pastato rekonstrukcijos planai, tačiau dėl neskaidraus konkurso parenkant rangovą, procesas sustojo.

Kiek kainuos rekonstrukcija?

Eksploatacijai šiuo metu netinkamas pastatas buvo prisimintas pastarosiomis dienomis. Finansų ministerija pasiūlė pripažinti Vilniaus koncertų ir sporto rūmus valstybei svarbiu ekonominiu projektu. Siūlyme buvo teigiama, kad rekonstrukcija turėtų kainuoti apie 29 mln. eurų. Ministerija šiuos darbus norėtų finansuoti iš valstybės biudžeto. Tačiau, norint pasidomėti, kodėl buvo nurodyta tokia suma ir kiek iš tikro kainuos statybų darbai, atsiranda problemų.

Lietuvos architektų rūmų atstovė Miglė Angelou patikslino, kad nėra paprasta įvertinti tokio pastato rekonstrukcijos kainą: „Tai specialiųjų žinių ir skaičiavimų reikalaujantys klausimai, į kuriuos rūmuose, deja, nėra kam atsakyti“, - teigė pašnekovė. Pasiūlymą Vyriausybei pateikusi Finansų ministerija užklausą peradresavo Turto bankui. Pastarojo atstovė Aldona Violeta Grinienė atsakymą pateikė, tačiau aiškiau dėl to, kiek turėtų kainuoti Sporto rūmų rekonstrukcija ir kada tai įvyks, netapo.

„Prieš pradedant Kongresų centro rekonstrukcijos techninio projekto rengimo viešąjį pirkimą Turto bankas paruošė kainos pagrindimą. Rengiant jį vadovautasi galiojančiais „Sistela“ sustambintais statybos darbų kainų apskaičiavimais, Viešųjų pirkimų tarnybos rekomendacijomis ir rinkos analogais. Pagal „Sistelos“ rekomendacijas projektavimo darbų vertę lemia statybos darbų vertė ir rūšis. Tikslus rekonstrukcijos darbų biudžetas bus aiškus paruošus techninį projektą, kuriame bus atlikti detalūs sąmatiniai skaičiavimai. Parengus techninį projektą bus skelbiamas Kongresų centro rangovo viešasis pirkimas. Tada ir paaiškės, kas rekonstruos pastatą, - leidiniui sakė pašnekovė. Paprašius patikslinti, ar su techniniu projektu susiję darbai jau vyksta, nes Vyriausybės nutarimas, pagal kurį rūmų rekonstrukcijos darbai buvo patvirtinti 2014-2020 metams, A.V.Grinienė atsakė, kad „Techninį projektą planuojama parengti per 12 mėn. nuo sutarties pasirašymo dienos.“ Iš atsakymo galima suprasti, kad šiuo metu nėra ne tik parengto techninio projekto, bet ir nėra paskelbtas konkursas dėl jo pirkimo. Aišku, kad konkursą laimėjusiai įmonei už projektą reikės mokėti. Pagal dabartinius siūlymus - iš biudžeto. Kiek tai galėtų kainuoti, šiuo metu taip pat neaišku. Rekonstrukcijos darbai, kurie dar net nepradėti, bet turėtų būti baigti 2020 metais, preliminariai įvertinti beveik 30 mln. eurų.

Komentaras

Seimo nario Remigijus Žemaitaičio nuomone, pati idėja rekonstruoti Sporto rūmus nėra bloga, tačiau pasirinktas nelabai aiškus finansavimo modelis. „Manau, kad šiam projektui naudoti valstybės lėšas nėra tikslinga, - „Vakaro žinioms“ teigė parlamentaras. - Be to, nelabai aišku, kam valstybei prisiimti dar vieną objektą, kurį reikės išlaikyti? Turime Kongresų rūmus, yra „Litexpo“, kitos erdvės. Gal pastato rekonstrukcija būtų savotiškas prestižas, bet ar valdžia tikrai sugebės suorganizuoti tiek renginių, kad investicijos į šį pastatą atsipirktų?“ - retoriškai teiravosi Seimo narys.

„Turime pavyzdžių, kai pritraukus privatų kapitalą, laimėdavo visi. Tarkim, statant „Siemens“ areną rangovas buvo atleistas nuo žemės mokesčio, bet mainais savivaldybė galėjo pastate organizuoti savo renginius. Panašiai buvo ir su „Ledo arena“. Buvo sutarta, kad atleidus nuo mokesčio, ledu galės naudotis moksleiviai. Šiuo atveju irgi būtų tikslinga pritraukti privačius investuotojus ir, tarkim, pasirašyti sutartį, pagal kurią valstybė artimiausius 30 metų galėtų per metus suruošti rūmuose po 15 renginių. Pastatas būtų išsaugotas, veikla jame vyktų ir išlaikymui nereikėtų naudoti biudžeto lėšų“, - pastebėjo R.Žemaitaitis.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar A.Anušauskui atsisakius ministro kėdės reikėtų svarstyti L.Kasčiūno kandidatūrą?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar galvojate emigruoti iš Lietuvos?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

-2 +2 C

-1 +4 C

-2 +4 C

+3 +8 C

+5 +10 C

+5 +9 C

0-3 m/s

0-3 m/s

0-5 m/s