respublika.lt
e3

Dar vienas valdžios reveransas skandinavamsnuotraukos (33)

2018 gruodžio mėn. 03 d. 09:53:11
Gediminas Jakavonis

Registrų centras lietuvišką mobilų elektroninį parašą perdavė privačiai estų bendrovei, kurios akcininkai yra didieji skandinaviškieji bankai. Kokios tokio žingsnio pasekmės ir kodėl kilęs skandalas, kad mūsų šalies biudžetas praras elektroninio parašo generuojamas įplaukas, nuslopo?

 

Apie tai prie ŽALGIRIO NACIONALINIO PASIPRIEŠINIMO apskritojo stalo diskutavo Seimo narys Artūras SKARDŽIUS, buvęs Seimo pirmininkas teisininkas Artūras PAULAUSKAS, buvęs Seimo narys, buvęs ūkio ministras Kęstutis DAUKŠYS ir filosofas Vytautas RUBAVIČIUS. Diskusiją vedė žalgirietis Gediminas JAKAVONIS.

G.JAKAVONIS: Lietuva - stebuklų kraštas. Viešumoje pasirodė informacija, kad yra uždrausta elektroninio parašo teisė, kai pinigai per Ryšių reguliavimo tarnybą patekdavo į Lietuvos biudžetą. Dabar, pasirodo, kad viską iš mūsų perima skandinavai - visi tie pinigai atiduodami jiems. Nežinau, ar tai yra labdara, ar mes taip gerai gyvename, tačiau šioje istorijoje reikėtų paminėti keletą aspektų. Pirmas - Registrų centrui vadovauja buvęs Specialiųjų tyrimų tarnybos vadovas (STT) Saulius Urbanavičius. Komentuodamas šią situaciją, jis pasakė, kad viskas buvo padaryta anksčiau, todėl jis nieko negali pakeisti. Rodoma pirštu į susisiekimo ministrą Roką Masiulį. Kaip manote, Artūrai, kas įvyko?

A.SKARDŽIUS: Paminti Lietuvos interesai. Žąsis, dedanti auksinius kiaušinius, užuot pildžiusi nacionalinį biudžetą, atiduodama į privačias rankas. Man keista, kad Registrų centrui ėmė vadovauti buvęs STT vadovas Saulius Urbanavičius, kuris turėjo užtikrinti skaidrumą ir pan., o pinigai, kurie turėtų keliauti į nacionalinį biudžetą, slysta pro pirštus. Manau, kad tai diskredituoja ir pačią instituciją, ir jos vadovo skaidrumą. Nežinau, ar kas nors imsis šio proceso tyrimo, bet Registrų centras tiesiog padovanoja lietuvišką mobilų elektroninį parašą privačiai estų bendrovei, kurios akcininkai, kaip matyti, yra didieji skandinaviškieji bankai. Tuo labiau kad keisis bankų sistema, nuo ateinančių metų rudens nebegalios kodų kortelės ir visi mes naudosimės moderniu elektroniniu parašu, o tas paslaugas teiks bendrovė „SK ID Solutions“, t.y. jau minėta estų bendrovė. Reikėtų išskirti keletą niuansų, kiek praras Lietuvos biudžetas per savo įmonę - Registrų centrą. Šiandien mes turime apie 230 tūkst. klientų, kurie naudojasi mobiliuoju parašu. 200 tūkst. jau perėjo, liko dar apie 30 tūkst. Pasak ekspertų, vieno iš buvusių Registrų centro vadovų, mes turime apie 20 mln. transakcijų per metus, t.y. išduodami elektroniniai receptai yra tvirtinami elektroniniu parašu. Tai būtų apie 1 mln. Eur. Maždaug tokių pajamų galima netekti, jeigu Registrų centras leis, kad ši priemonė būtų iš jo paimta. Manau, kad elektroninio parašo perspektyvos yra didelės. Man keista, kad susisiekimo ministrui, beje, jis buvo ir energetikos ministru, įprasta iš pradžių visas įmones apkaltinti vagystėmis, iškelti bylas, mesti didelius pinigus šmeižto kompanijai prieš tą įmonę - ar tai būtų „Lietuvos geležinkeliai“, ar regioniniai keliai. Lygiai taip pat viešojoje erdvėje buvo pradėta didelė kampanija prieš Registrų centrą, ir, staiga, Rokas Masiulis per vieną dieną pakeitė du valdybos narius. Neva yra labai neskaidru. Skelbiamas konkursas, kuris tik patvirtina tų dviejų valdybos narių paskyrimą. Tada atsiranda tokie sprendimai, kai skiriamos dovanos estų kompanijai, už kurių slepiasi bankai. Nežinau, kas imsis tyrimo. Manau, kad buvęs STT vadovas turi labai didelę įtaką, tad abejoju, ar kas nors jį tirs. Nebent to parlamente imtųsi Ingridos Šimonytės vadovaujamas Audito komitetas ar S.Urbanavičiaus draugas Vitalijus Gailius. Bet aš tuo labai abejoju.

G.JAKAVONIS: O kokia ši situacija atrodo teisininkui?

A.PAULAUSKAS: Man atrodo, kad Lietuvoje atsirado kažkokia jėga, kuri gali diriguoti, kokie faktai gali būti iškeliami į viešumą, kokie turi būti slepiami, o jeigu jau iškilo, turi būti pritildomi. Tas tyrimas dėl Registrų centro pasirodė beveik tuo pačiu metu kaip ir tyrimas apie trąšų pirkimą, kuris yra tiesiogiai nukreiptas į Ramūną Karbauskį. Prisiminkime, jog tas tyrimas apie trąšas tą savaitę buvo tiesiog visų laidų „vinis“. Šis tyrimas buvo visur: aptarinėjo politikai, žurnalistai, ekspertai ir t.t. O tyrimas dėl Registrų centro, atrodo, krito „kaip į vandenį“. Niekas jo nepratęsė, niekas apie jį nediskutuoja, nesigilina, neanalizuoja, nenagrinėja. Atrodo, kad kažkas pasakė, jog šis tyrimas neturi būti per daug viešinamas. Susidarė toks vaizdas, kad mes gauname tokią informaciją, kokia yra kažkas suinteresuotas ir nusprendęs, kad ją turime gauti.

Reikia kalbėti apie tai, kad mes privačiai, ne lietuviškai, nelabai aiškiai kompanijai atidavėme praktiškai visas savo informacijas. Ką reiškia elektroninis parašas? Tai reiškia - pasirašyti dokumentą. Tas, kas kontroliuoja šį parašą, gali susipažinti su tuo dokumentu, gali žinoti to dokumento turinį. Manau, tai yra svarbus ne tik ekonominis, bet ir nacionalinio saugumo klausimas. Mes kalbame apie kibernetinį saugumą, kad turime ginti savo interesus. O čia atvirkščiai - padovanojame savo elektroninio parašo kontrolės mechanizmą svetimai kompanijai. Kas už tos kompanijos stovi - ar bankai, ar dar kažkas, mes tiksliai nežinome. Jeigu tyrimas buvo atliktas, tai reikia kelti klausimą ir nagrinėti toliau, kas laimėjo, kodėl laimėjo, kodėl yra priimtas tas sprendimas. Kodėl S.Urbanavičius sako, kad jis jau nieko negalėjo stabdyti, nes jau viskas buvo iki jo padaryta, kodėl R.Masiulis per vieną dieną keičia valdybos narius? Su korupcija turi būti kovojama. Man atrodo, kad šioje valdžioje korupcijos yra, niekas to nepaneigs, bet ji yra naudojama politiniams tikslams. Jeigu reikia sutvarkyti kokią nors sistemą, tai pirmiausia reikia apkaltinti, kad kai kurie asmenys yra korumpuoti ir tada juos pakeisti „savais“. Kas tuomet įvyksta? Jokių bylų, jokių tyrimų, jokių išvadų. Tiesiog tuo momentu buvo visi apkaltinti, o paskui viskas dingsta. Tokiu būdu yra keičiamos visos sistemos. Man atrodo, kad mes patys diskredituojame tą kovą su korupcija. Taip elgdamiesi kaltiname ir aptaškome visus. Vėliau nieko nevyksta, bet žmonės susidaro vaizdą, kad valstybė yra kažkokia baisi ir korumpuota sistema, kurioje nėra kaltų, nuteistų taip pat nėra. Pakeiti savais žmonėmis ir ta sistema toliau funkcionuoja.

G.JAKAVONIS: Kreipiuosi į buvusį ūkio ministrą: koks čia fenomenas, kad iš „Klaipėdos naftos“ išėję vadovai gali vadovauti viskam. R.Masiulis buvo energetikos ministru, dabar  - susisiekimo ministras, Marius Pulkauninkas vadovauja Miškų urėdijai, Mantas Bartuška vadovauja „Lietuvos geležinkeliams“. Kur „Klaipėdos naftos“ vyrai prisiliečia, ten, atrodo, vyksta „išparceliavimas“ ir prasideda privatizavimo procesas.

K.DAUKŠYS: Noriu pasakyti, kad su skandinavais tam tikra kova jau seniai yra pasidėjusi. Tie vyrai, kurie yra išsilavinę, baigę gerus mokslus, turi patirtį dirbti valdišką darbą, jie niekada nedirbo sau. Aš negaliu pasakyti, kad jie yra prasti specialistai, galbūt yra tam tikri užsakymai. Visi žinome, kodėl reikėjo sustambinti urėdijas. Dėl to, kad tam tikroms skandinaviškoms įmonėms reikėjo pirkti iš vieno pardavėjo, o ne iš 35. Visi žinome, kodėl reikėjo bankus perleisti skandinavams. Aš manau, kad labai dažnai valdžios kortas sumaišo tai, kad tie žmonės neturi praktikos ir supratimo. Kaip vertinti tą mobilaus parašo perdavimą estams? Žmonėms, kurie to nesupranta, atrodo, jog šis perdavimas didelės reikšmės neturi. Aš skaičiau, kad ta estų kompanija turi apie 700 tūkst. vartotojų, iš jų - 200 tūkst. yra iš Lietuvos. Liepos 1 dieną visos telekomunikacijos pasakė: pakeiskite korteles, kadangi dabar duosime geresnes, o jeigu turėsite senesnes korteles, negalėsite naudotis mobiliuoju parašu. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad tie, kurie neperėjo į estišką įmonę, lieka „už borto“. Mobilusis parašas - tai bankų reikalas, o kur dar daktarų elektroniniai receptai ir pan. Turint omenyje, kad tas elektroninis parašas išvis persikels į virtualią erdvę, manau, mes kaip valstybė praradome labai solidžią verslo dalį, kuri plėsis. Kita vertus, pritariu Artūrui, nes mes praradome savo duomenų kontrolę. Ateityje, net ir šiandien, didžiausias biznis daromas iš duomenų, iš informacijos, o ne iš iškepto pyrago ar dar ko nors. Kas jį valdys, tas ir turės pranašumą. Paskui mes nesistebėkime, kodėl estai už mus gyvena geriau. Gyvena geriau, nes jie sugeba iš mūsų paimti pinigus ir juos išsivežti. Mes esame per daug emocionali tauta. Estai sugeba viską ramiau apsvarstyti, o mes elgiamės pagal principą „myli-nemyli“.

G.JAKAVONIS: Tad koks yra mūsų valstybingumo supratimas ir atsakomybė prieš valstybę?

V.RUBAVIČIUS:
Mano pasisakymas gal nelabai tiks kolegoms, nes jie visi vienaip ar kitaip tą sistemą kūrė, visi joje dalyvavo. Jie ir šiuo metu yra nemenki žaidėjai, tad tų nerašytų taisyklių, kaip veikti ir kaip gyventi, žino daug daugiau, ne visa informacija pasidalins ir neatskleis, kokie yra mūsų aukštojo politinio ir ekonominio elito įpročiai. Aš manau, kad mes per tuos trisdešimt metų ne tik neišsiugdėme nacionalinio lygio politikų sluoksnio, bet net ir tuos žmones, kurie užima aukščiausius politinius postus, atpratinome mąstyti politiškai. Ką aš turiu omenyje, sakydamas „politiškai“? Nacionalinio lygio politikas pirmiausia turi visus reiškinius ir problemas svarstyti tam tikru vienu pagrindiniu aspektu, bent jau jį turėti omenyje, t.y. valstybingumas, suverenas, Tauta ir nacionalinis interesas. Kaip mūsų politikų ir aukščiausio lygio valdininkų sąmonėje yra įdiegtos šios sąvokos? Ar mes apie suverenitetą ir valstybingumą kaip nors kalbame? Ar mes apie tai kalbame aptarinėdami kai kuriuos į paviršių kylančius skandalus? Kiek čia valstybinio intereso, kaip čia yra pažeistas valstybingumas, kiek mes praradome suvereniteto? Kai pasižiūrime į Europos įvykius, kiek ten yra diskutuojama, tai mūsų vietiniame aukščiausiame politiniame lygmenyje to nacionalinio dėmens nesimato, mes nesijungiame į jokias diskusijas. Europoje ir kitose šalyse diskutuojama dėl Jungtinių Tautų sutarimo emigracijos klausimais, kai kuriose šalyse virsta ministrai ir vyriausybės, vyksta rimtos diskusijos ir dėl neatsakingų pareiškimų vienus ar kitus meta iš postų. O kas pas mus? Pas mus jau buvo paskelbta žinutė, kad Vyriausybė pasirašys, kad mums čia visiškai niekas nerūpi. Sveiko proto nepraradusiam politikui yra aišku, kad visi tie dalykai yra susiję ir su suvereniteto klausimais, kiek atiduodame suvereniteto. Ką tu gauni iš to? Suprantama, dabartinė geopolitinė situacija yra tokia ir mes esame įsijungę į tam tikras tarptautines organizacijas, įvairias sąjungas ir tuo suverenitetu dalinamės. Klausimas visada yra toks, - o ką mes iš to gauname? Ar mes turime vidinių išteklių stiprinti nacionalumo jausenai, kad mes čia vis dėlto išliktumėm kaip lietuvių Tauta ir Lietuvos valstybė. Visi veiksmai, kurie dabar vyksta, to parašo istorija, mano nuomone, kaip tik yra susijusi su suvereniteto ir su nacionalinio saugumo klausimais. Nenustebčiau, jei Registrų centras yra tame įmonių sąraše, nes šis parašas yra strateginės reikšmės dalykas. Čia buvo paminėti dokumentai, rinka, kad rinka bus nekeičiama ir pakanka priimti įstatymą, kad be parašo kažkas negalioja, bet mes matome, kad rinka išsiplečia - už tą parašą jau galima kelti aptarnavimo mokesčius ir t.t. Būtent tai mes matome bankuose. Ateitis yra šimtai milijonų, bet jie atiteks verslui. Kitas dalykas - didžiulis informacijos srautas. Mes juk žinome, kad šis parašas galios visiems piliečiams, visi mūsų įslaptinti ir įvairių organizacijų spectarnybų žmonės veikia ir kitose srityse, tačiau jie niekam nematomi. Akivaizdu, kad tokia situacija kai kam yra nepaprastai naudinga. Čia jau buvo kalbėta, kad pasaulis pereina į kitą verslo masto lygmenį - didžiuosius duomenis. Manipuliavimas jais tampa didžiųjų pinigų generavimo šaltiniu. Kas valdo informaciją, tas valdo pasaulį. Kai kas, valdydamas informaciją, gali manipuliuoti visuomenine sąmone ir politiniais elitais.

Nacionalinio saugumo sąraše esančios įmonės veiksmai akivaizdžiai pažeidžia bet kokius nacionalinio saugumo principus. Ar buvo ši informacija, apie tokį rengiamą dalyką, pateikta aukščiausiems valstybės vadovams? Tai yra išskirtinės reikšmės dalykai.

G.JAKAVONIS: Mes minėjome minsitrą Roką Masiulį. Aš jį matau šalia valstybės prezidentės, kuri jam teikia aukščiausios prabos ordinus. Nejaugi visas tas elitas nedaro jokių išvadų, nemato, kam duoda ordinus? Aš įžvelgiu paralelę su artėjančiais rinkimais. Dalia Grybauskaitė jau negalės būti prezidente, susidariau subjektyvią nuomonę, kad į jos vietą stumiama Ingrida Šimonytė, kuri yra prezidentės marionetė. Kodėl žmonės daro tokius dalykus ir mes tam nematome jokios atsvaros?

A.SKARDŽIUS: Pirmiausia, reikia paminėti, kada prezidentė Dalia Grybauskaitė buvo finansų ministre ir I. Šimonytė, vėliau tapusi finansų ministre, buvo jos komandos nare. Kitas tos komandos narys buvo Vitas Vasiliauskas, kuris už gerai suorganizuotą prezidentinę rinkiminę kampaniją, kaip štabo vadovas, gavo Lietuvos banką. Tai yra sritys, kuriose tie žmonės eina toliau ir siekia pakeisti D.Grybauskaitę. Šiuo atveju stumiama I.Šimonytė, kuri taip pat, manau, sėkmingai pridengtų viską, apie ką mes čia kalbame. Kalbant apie Roką Masiulį, reikėtų paminėti, kad jis iš privataus verslo atėjo į valstybinę kompaniją - „Klaipėdos naftą“ - ir ten „sublizgėjo“. Pirmiausia, dėl to, kad jam, kaip patikimam žmogui, Andrius Kubilius patikėjo pirkti laivą „Independence“. Jis nupirko už trijų laivų kainą dešimčiai metų tik nuomą, po to mums dar reikės laivą išsipirkti, jeigu norėsime jį turėti. Kol nesibaigė prezidento kadencija, Vyriausybė spaudžia, kad dabar tas laivas būtų išpirktas, nors vis tiek mes iki 2024 metų turėsime mokėti nuomą, o ta nuoma sudarys trijų laivų kainą. R.Masiulio nevaldė nė vienas premjeras - nei A.Kubilius, nei Algirdas Butkevičius, nei dabar valdo Saulius Skvernelis. Tai kas tada jį valdo? Labai keista, kad išsiaiškinome su gerbiamu Artūru Paulausku praėjusioje kadencijoje, jog R.Masiulis, prieš tapdamas susisiekimo ministru, vadovaudamas strateginei įmonei neturėjo leidimo dirbti su slapta informacija. Ir prisivadodavo. Dar „prie A.Kubiliaus“, 2012 metais, realiai „Klaipėdos naftos“ valdymą perdavė rusų kompanijai, kuri sėkmingai valdė trejus metus tą įmonę, reguliavo srautus. „Lietuvos geležinkeliai“ patyrė nuostolių, uostas dėl krovos darbų patyrė nuostolių, o nuo jo - kaip vanduo nuo žąsies, dar buvo ordinais nukabinėtas. Kad ir kiek aš keliu šį klausimą Seime ir Valstybės saugumo departamente, - mirtina tyla. Dar Algirdo Butkevičiaus Vyriausybės laikais buvo atlikta šios sutarties analizė, tie audito rezultatai yra baisūs. Kas galėtų imtis tirti ir atsakyti į klausimus dėl Registrų centro? Manau, niekas, nes, kaip matome, ponas Masiulis dabartinės prezidentūros palaikomas ir neliečiamas.

G.JAKAVONIS: Gerbiamas Artūrai, jeigu elektroninis parašas atsidurtų kurioje nors Rusijos bendrovėje, ką tuomet kalbėtų mūsų kolegė, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete dirbanti Rasa Juknevičienė? Visai neseniai, prieš keletą metų, vienas aukštas estų saugumo pareigūnas, kaip paaiškėjo, buvo susijęs ir dirbo Rusijai...

A.PAULAUSKAS: Aš nelabai nusiraminčiau, kad čia figūruoja estų kompanija. Dar neaišku, kas ten slepiasi po tais akcininkais. Rusai irgi nekvaili, kad jie taip savo vardu tokius veiksmus darytų, nes jie dažnai prisidengia Vakarų valstybėmis, kuriomis mes lyg ir tikim ir kurios iš pirmo žvilgsnio atrodo nekaltos. Su žiniasklaidos priemonėmis yra ne kartą aiškintasi, kad akcininko akcininkai, pasirodo, yra žmonės iš Rusijos. Tai reikalauja išsamaus tyrimo. Jeigu pratęstume kalbą apie prezidento rinkimus, tai, akivaizdu, kad ieškomas kandidatas nenorėtų jokių tyrimų, nenorėtų nieko daugiau aiškintis. Prezidentė viename susitikime su energetikais yra pasakiusi, kad energetikoje milijardas į vieną pusę ar į kitą, nieko nereiškia.

K.DAUKŠYS: Nebus taip, kad Lietuvoje visos įmonės bus tik lietuviškos ir visas paslaugas teiks tik lietuvių įmonės. Natūralu, kad ateina užsienio įmonės, akcininkai, toks gyvenimas, toks yra pasaulis. Klausimas, kaip valstybė prižiūri savo interesus, visuomet turi būti žiūrima, kaip yra geriau lietuviams, o ne suomiams ar estams. Ne tiek svarbu, ką ta įmonė padarė, svarbu, kaip ta įmonė dirba tavo valstybės interesų naudai. Galiu pasakyti, kad šiuo metu mes tampame virtualia skandinavų kolonija. Tą reikia pripažinti tiesiai šviesiai. Ką mes dar turime? Yra „Lietuvos geležinkeliai“, kurie greitai gali būti suskaldyti į dalis ir kažkam atiduoti. Dar turėjome kelių sistemą, geresnę ar blogesnę, bet turėjome. Lygiai tas pats atsitiko su bankais, su telekomunikacijom, lygiai tas pats atsitiko su žiniasklaida. Kiek yra tos realiai nepriklausomos žiniasklaidos? Tikrai labai nedaug. Kodėl mes sakome, kad niekas nekalba? Yra tam tikri dalykai, kurie tai lemia. Mūsų žmonių pareiga yra suvokti, kad mes esame nepriklausoma valstybė, mes galime būti įvairiose sąjungose, visur kitur, tačiau turime žiūrėti savo valstybės interesų.

V.RUBAVIČIUS: Pagrindinis klausimas yra mūsų politinio elito savivokos klausimas. Ar jis suvokia save kaip nacionalinės valstybės politinį elitą ar tik kaip tam tikrus finansinių srautų, reikalų tvarkytojus, finansinių srautų administratorius. Bėda, kad buvome administracinis vienetas. Atgavę nepriklausomybę iš esmės nebuvome politikai ir mūsų valdytojai nebuvo politikai, jie buvo administratoriai, inžinieriai. Tuo metu buvo gera sistema, tik reikėjo įgauti patyrimo įvairiose pakopose. Mes išėjome į globaliąją rinką, ji užgožė viską. Dabar dar prisideda naujosios vadybos imperatyvas. Naujoje vadyboje gali vadovauti bet kam ir bet kur, nereikia net specialaus išsilavinimo, nes svarbiausia yra optimizavimas, kuris reiškia finansinių srautų kontrolę. Kuo daugiau privatizuosi, ypač viešojo sektoriaus, tuo tu esi efektyvesnis „menedžeris“. Manau, kad dabar yra atėjęs toks Europos sumaišties metas. Mums jis yra nepaprastai pavojingas, nes dalis tų vadovaujančių asmenų linkę kuo greičiau išparceliuoti tai, kas buvo nacionalinio intereso valdymo sritys. Kai mes kalbame apie globalią rinką, ekonomika yra globali ir iš tiesų čia nieko daug negali padaryti. Bet valstybės mechanizmas gali, nes jis tam ir kuriamas, kad tarnautų visuomenės interesams.

Konferencijos filmuotą medžiagą rasite čia.


Pasidalink: Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (33)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • SALA: parduodama viena Folklando salų Peblas - kartu su penkiomis skirtingomis rūšimis pingvinų, gyvenančių čia tūkstančiais, tūkstančiais avių ir dešimtimis paukščių rūšių.
  • POTVYNIAI: potvyniai Vietnamo Kvang Ngajaus provincijoje nusinešė mažiausiai 13 žmonių gyvybių.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
darbas spaudoj

Ar nemokamai studijavęs jaunimas turėtų atidirbti Lietuvoje?

balsuoti rezultatai

Ar jums yra tekę apsinuodyti kavinėse suvartotu maistu?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

  -2     -1 C

-2     -1 C

 

   -3    -1 C

  0    +1 C

 -1     0  C

 

  -2     0 C

    5-9 m/s

    3-6 m/s

 

   2-4 m/s

 

reklama
e2